Šiauliuose nyksta vienintelis gamtos paminklas

Šiauliuose nyksta vienintelis gamtos paminklas

Šiauliuose nyksta vienintelis gamtos paminklas

Šiauliai turi vienintelį gamtos paminklą — dvi Lieporių liepas. Jos nei prižiūrimos, nei tvarkomos. Viena iš jų tragiškos būklės. Savivaldybės aplinkosaugininkai, panašu, tik iš popierių apie tai žino.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Apleistos ir niokojamos

Gamtos paminklo statusą turinčios liepos auga pietiniame miesto pakraštyje, laukuose ties Lieporių gyvenviete. Iš toli žvelgiant nuo Bubių plento Lieporių link, šios liepos — kraštovaizdžio karalienės. Iš arti — apleisti, sergantys, niokojami medžiai.

Tarp dviejų senųjų liepų įsiterpusi viena jaunesnė. Šalia — suversta akmens riedulių. Du metaliniai strypai iš žemės kyšo. Ant jų kažkada pritvirtinta lenta su užrašu, kad liepos yra išskirtinės, — nuplėšta metalo vagišių.

Dvi senosios liepos gamtos paminklais paskelbtos 1971 metais.1987 metais — priskirtos prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų. Viena iš jų dar galingai atrodo, kita — dvikamienė tokios būklės, kad po jos šakomis baisu stovėti. Išdrevėjusi, vienas kamienas visiškai išdegintas, žievė skylėta lyg rėtis. Stipresnė vėtra kiltų — išverstų.

„Kai žemę čia išdalijo, niekas liepų nebeprižiūri, — sakė “Šiaulių kraštui“ lieporiškė Adolfina. — Akmenų priversta. Anksčiau ganyklos buvo, tai karves žmonės rišo iki pat tų liepų. Girdi, miestas užeis, aptvers, tvarkys, bet nieko niekas netvarko. Mes nė nevaikščiojame iki jų, nes tie, kieno čia žemės, pyksta, kad vaikštome.“

Šimtamečiai sodybos medžiai

Lieporiškis Donatas Miselis, kurio žemė prieina iki liepų, pasakoja, kad jos kažkada augo lieporiškių Urbonų sodyboje. Nė vieno iš tų Urbonų čia jau nebėra.

Tėvų sodyboje gyvenęs Vaclovas Urbonas prieš mirtį padovanojęs sodybą jį globojusiam kaimynui. Vaclovo motina, senoji Urbonienė, kuri nugyveno 89 metus, pasakojusi, kad jai gimus liepos jau augusios. Medžius galėję pasodinti jos seneliai ar net proseneliai. Kaimynai skaičiavę, jog liepoms gali būti net apie 300 metų.

„Ta trečioji liepa buvo tokia pat graži, kaip kita kraštinė, bet ją prieš keletą metų nuskriaudė perkūnas, — apgailestavo D. Miselis. — Perskėlė viršūnę, ji nudžiūvo ir nukrito. Pernai rudenį mokiniai, eidami iš mokyklos, liepą dar padegė. Drėvė viduje buvo, tai ir pakūrė.“

Pasak lieporiškio, liepsna iš kamieno vidaus kilusi sulyg viršūne. Lėkė su anūku gesinti, bet tokių liepsnų su kibiru neužpilsi. Šaukėsi ugnegesių pagalbos, jie gaisrą ir užgesino.

„Baisu, kaip dabar ta liepa atrodo, gamtosaugininkai bent apžiūrėtų ir kažką darytų“, — sako D. Miselis.

Pasak lieporiškio, vaikai labai dažnai po liepomis žaidžia, kokia nelaimė dar gali atsitikti.

Liepų bėdos ant popieriaus išguldytos

Pernai pavasarį ekspertai, rengiantys miesto želdynų inventorizaciją, liepas išmatavo, informavo apie jų būklę. Savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė, atsivertusi popierius cituoja liepų parametrus. Didžioji esanti 19 metrų aukščio, 1,48 metro skersmens, 4,65 metro kamieno apimties.

„Nors atrodo gerai, bet atidžiau įsižiūrėjus matosi, kad medis išgyvena gilią senatvę. Yra tik patenkinamos būklės, visos smulkesnės medžio šakos pažeistos puvinio ir vėžio. Antrosios dvikamienės liepos vieno kamieno aukštis — 15 metrų, kito — 11 metrų, abiejų kamienų skersmuo apie 0,90 metro. Abiejų kamienų vidus visiškai išpuvęs, žemesnio išdegintas. Liepos amžius turėtų būti labai trumpas“, — cituoja ekspertus specialistė.

Anot jos, „liepa paprasčiausiai išvirs“. Bet ekspertai nurodę, jog “dar viena gerokai jaunesnė liepa neabejotinai pakeis tas dvi liepas. Šiuo metu ji 15 metrų aukščio ir 0,56 skersmens“.

„Objektas“ paveldėtas

P. Lukošienė tik iš „Šiaulių krašto“ išgirdo, kad išdegusi liepa jau kelia pavojų.

„Mes tą objektą gavome kaip faktą — paveldėjome iš Šiaulių rajono, kai ta teritoritorija buvo prijungta prie miesto, — aiškino specialistė. — Inventorizacijai rengiantis, kėlėme užduotį įvertinti liepų būklę. Prieš metus gal buvau prie jų, dar nebuvo gal išdegę, gal nepastebėjau, į vidų ten giliau nežiūrėjau“.

Daugiau nei dešimtmetį, nuo 1997 metų, liepos priklauso miesto teritorijai. Kas jas turi prižiūrėti? P. Lukošienės teigimu, „visų pirma tas, kas yra tos žemės savininkas, bet kad tokį statusą turi, tai ir Savivaldybė“.

Tačiau iki šiol nė nežinoma, ant kieno žemės liepos auga.

„Matau, kad dabar ten privatus sektorius, bet kam priklauso nežinau“, — žvelgdama į popierius sako specialistė.

Apie liepas žino iš bendro išsilavinimo

Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta miesto aplinkosaugai vadovauja jau antrą dešimtmetį. Klausiamas, kada matė Lieporių liepas, prisipažįsta:

— Gal labai seniai esu matęs, kaip specialistas nieko apie jas negaliu pasakyti.

— Kieno rūpestis yra gamtos paminklai?

— Nu, šiaip jie yra paskelbti, ir tiek, kažkokios specialios priežiūros nėra. Tiesiog nekirsdinami, joks leidimas tam neduodamas, jeigu koks projektas būtų daromas, tai tas objektas turi specialų statusą.

— Viena liepa tragiškai atrodo, kaip ruošiatės gelbėti?

— Jeigu jau tragiška, tai komisijos pareiga ją įvertinti, tai va tiek. Bus komisijos įvertinta, ir, be abejo, tada bus ir pašalinta. Šiandien nieko negaliu pasakyti. Neturiu paaiškinimo, kaip bus tvarkoma.

— Ar seniai tas liepas perėmėte iš rajono?

— Matyt, kai buvo administracinė teritorija perduota, su teritorija ir pakliuvo.

— Kai perėjo miestui, tai dar nebuvote prie jų?

— Na, taip. Iš bendro aš jas žinau.

— Tai kokius medžius mieste ruošiatės saugoti?

— Visi saugotini, bet daugiau tokių paminkų mieste nėra

— Nėra daugiau mieste medžių, kurie galėtų būti pripažinti gamtos paminklais?

— Pasiūlymų tokių nėra. Nei komisija, nei ekspertai, kurie atliko inventorizaciją, jokių pasiūlymų neteikė.

 

PAMINKLAS: Taip šiandien atrodo viena iš paminklinių liepų — iki pat viršūnės išdegintas jos kamienas.

 

REIKŠMĖ: Šios Lieporių liepos — vienintelis Šiaulių mieste respublikinės reikšmės gamtos paminklas. Tačiau prie jų jokio užrašo apie tai nėra.

 

TRIJULĖ: Tarp dviejų senųjų liepų įsiterpusi jaunesnė liepa, anot ekspertų, auga kaip paminklinių liepų įpėdinė.

 

SAUGOTOJAS: Šiaulių miesto savivaldybės aplinkosaugininkų vadovas Romaldas Šemeta gal ir matęs kada tas liepas, bet kaip specialistas nieko negalįs apie jas pasakyti.

 

SKRIAUDA: Lieporiškis Donatas Miselis sako, kad viena iš šimtamečių liepų nuskriausta ir stichijos, ir žmonių.  

Jono TAMULIO nuotr.