Naujausios
Pirmasis renginio dalyvius pasveikino ir saulėtą nuotaiką dovanojo dainininkas Rolandas Janušas, Šiaulių himnu vadinamą dainą „Čia mūsų namai“ sudainavęs prie kūrinio „Saulės veidrodis“.
Naujasis bulvaro meninis akcentas įrengtas įgyvendinant Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projektą Nr. LLI-464 „Bendro tarpvalstybinio paveldo turizmo produkto „Saulės kelias“ kūrimas“, acr. „Sun route“. Projektą Šiaulių turizmo informacijos centras įgyvendina kartu su partneriais – Joniškio turizmo ir verslo informacijos centru ir Jelgavos miesto savivaldybe. Kovo mėnesio pradžioje Šiauliuose, prie laikrodžio „Gaidys“, pagal šį projektą buvo pastatytas taktilinis žemėlapis su Saulės objektais.
„Mūsų miestui ši tema labai aktuali, nes Šiauliai – Saulės miestas“, – sakė Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.
Naujojo kūrinio pradžia – vasarą vykusios kūrybinės dirbtuvės, jose dalyvavo apie 40 žmonių: dailininkai, architektai, dizaineriai, dailės pedagogai, kultūros darbuotojai. Iš keturių idėjų buvo išgryninta viena ir bendru sutarimu nutarta, kad šalia Šiaulių turizmo informacijos centro atsiras „Saulės veidrodis“.
„Labai tikimės, kad jis bus dar viena vieta prisiminti, kad Šiauliai yra Saulės miestas, kūrybiškai, žaismingai nusifotografuoti, pasiklausyti muzikos ar tiesiog pabūti. Šviesos galės keistis įvairiomis progomis, muzika irgi bus įvairi. Kūrinys yra gyvas ir be pabaigos“, – sakė R. Stankuvienė.
„Saulės laikrodis“ šviesomis ir muzika atgis nuo 8 iki 22 valandos.
Kai G. Dapkevičiui buvo pasiūlyta parašyti garsus objektui, kompozitorius iškart suprato: juk čia yra muzikos instrumentas!
„Šis meno kūrinys arba muzikos instrumentas yra labai atviras, priėjęs prie jo galiu išreikšti savo būseną ir pasidalinti su kitais, – sakė G. Dapkevičius. – Principas paprastas – yra Saulės sistema, planetos, mūsų viduje irgi, galima sakyti, yra visas kosmosas. Gali liesdamas savo sielos stygomis pagroti savo vidines būsenas čia ir dabar. Šiauliai yra ir dviratininkų miestas, ir muzikantų miestas, vidumi mes esame visi muzikai. Muzika yra toks dalykas – begrojant dingsta riba tarp tavęs ir aplinkos.“
Kompozitoriui buvo labai įdomu į kiekvieną planetą įdėti savo nuotaiką. Tikslas – kad viskas skambėtų harmoningai. Kurdamas kosminę muziką G. Dapkevičius naudojo santūrą, cimbolus, fleitą, skudučius ir elektroniką, nes ji dėkinga imituoti holistinius peizažus.
G. Dapkevičius pademonstravo, kaip, prisilietus prie planetos, suskamba muzika-būsena – užgroja kosminis instrumentas.
Kūrinys „Saulės veidrodis“, pasak skulptoriaus K. Bimbos, padarytas iš storų bronzinių lakštų, granito.
„Įdomus kūrybos procesas, objektas nėra įprastinis, neturėjome analogo“, – sakė K. Bimba. Kūrybinė komanda bendradarbiavo su skulptoriumi Martynu Gaubu, Pasvalyje sukūrusiu interaktyvią skulptūrą „Antanėlis“.
Inžinieriui A. Šileikai toks projektas buvo pirmas. „Sudėtingiausia technine prasme buvo talpuminių jutiklių ir adresuojamų šviesos diodų integravimas į vieną įrenginį. Man čia yra hobis, tai – iššūkis, o kiekvienas iššūkis yra įdomus. Nuo aštuntos iki penktos valandos esu inžinierius, o nuo penktos iki aštuntos – inžinierius-menininkas“, – sakė A. Šileika.
Su naujuoju kūriniu pasveikino etnoastronomas, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas.
„Labai didelė jėga, kai veidrodis neskiria, o jungia, kai veidrodis atspindi mūsų darbus, mūsų šypsenas, kai veidrodis rodo, koks gražus švytintis pasaulis“, – sakė J. Vaiškūnas.
Šiaulių turizmo informacijos centre J. Vaiškūnas skaitė paskaitas „Etnoastronominė saulės reikšmė: erdvės ir laiko matas“, „Mitinis saulės vaizdinys“, „Saulė ir Šiaulių miesto įvaizdis“, „Saulės kaip dangaus kūno svarba dabartinėje gamtamokslinėje pasaulėžiūroje“.
„Šiandien aš atvažiavau čia tam, kad parodyčiau ir mitologinę pusę. Aš stebiuosi menininkais, kurie gali galbūt neskaityti, nestudijuoti (nors negaliu teigti, kad nestudijavo), bet duoti tikrus, gyvus kūrinius. O paskui ateina mokslininkai, atranda, atpažįsta ir sako: iš tikrųjų taip ir turi būti!“
J. Vaiškūną itin sužavėjo Šiaulių miesto logotipas (autorius Vilmantas Dambrauskas).
„Tiesiog šventas Šiaulių švytintis ženklas, kuriame mes matome saulę ir šaulį, kuris saulę iš tamsos išvaduoja, kai tamsa bando persverti šviesą. Rudens lygiadienio metu atsimenate, kas įvyko? Saulės mūšis! Ir saulė nugalėjo, nors po to buvo ir Kalėdos, ir tamsa. Toks kūrybiškas miestas! Aš tikiuosi, bus vieninteliu miestu pasaulyje, į kurį lenksis visi ir važiuos prisiliesti prie šitos gelmės“, – sakė J. Vaiškūnas.
Dizaineris V. Dambrauskas, šeštos kartos šiaulietis, neabejoja: kuo mieste daugiau saulės simbolių, tuo geriau. O naujasis kūrinys – geras atsakas skeptikams, sakantiems, kad saulės simbolis yra tarsi pritemptas, netikras.
„Visą laiką kartojau ir kartosiu, kad saulės, kaip miesto simbolio, gali pavydėti bet koks miestas pasaulyje, pats didžiausias megapolis. Reikia džiaugtis, jį panaudoti, kad jo būtų kuo daugiau.“
Naujasis kūrinys, pasak dizainerio, dar viena atrakcija, dar vienas taškas, kur paveiksluosis praeiviai, turistai: „Jis yra netikėtas, profesionalus, atliktas žmonių, kurie tikrai išmano savo darbą. Darbas naujoviškas, neįprastas, bus galima darytis selfius, matant save, o už nugaros matant miestą. Dar vienas spindulėlis Saulės mieste.“
Kaip būtų galima dar labiau panaudoti saulę Šiaulių įvaizdžiui? „Daugiau šypsotis! Turėti saulę viduje, kad ir kaip aplinka bandytų kiekvieną užgniaužti, sutrypti, pakenkti, nes dabar žmonės tuo dažniausiai užsiima. Reikia turėti saulę viduje, turėti žmones, kurie arti tavęs, juos dažniau apkabinti“, – toks V. Dambrausko patarimas.
Užs. Nr. 531749
Straipsnis parengtas įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą Nr. LLI-464 „Bendro tarpvalstybinio paveldo turizmo produkto „SUN ROUTE“ kūrimas“ (akr.. „Saulės kelias“). Visas projekto biudžetas – 840 tūkst. Eur. Iš jų Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 714 tūkst. Eur. Už šį turinį atsako Šiaulių turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
