Naujausios
Šiauliuose įteisintos benamių kačių šėryklos
Šiauliuose kuriamos benamių kačių šėryklos daugiabučių kiemuose. Nustatyta iš viso 10 tokių vietų. Pastatyti ženklai, tik dar nėra įrengta pačių šėryklų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Duos ir kuo šerti
Vitalija Pelenienė, Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja, informavo, jog vietos benamėms katėms šerti parinktos, suderinus su daugiabučių bendrijų pirmininkais ar administratoriais.
Vieno ženklo pastatymas kainavo 270 litų. Atsakingiems už kačių šėrimą gyventojams nemokamai bus dalijami pašarai. Tam iki metų pabaigos skirta 3000 litų. Kitais metais planuojama skirti 16 tūkstančių litų.
Kačių šėryklos, pasak V. Pelenienės, kuriamos pasikeitus įstatymo nuostatoms dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo.
Į šėryklas besirenkančias benames kates ketinama sterilizuoti ir grąžinti atgal į įprastą aplinką.
Tik kol kas nėra numatyta lėšų nei kačių nameliams įrengti, nei sterilizuoti.
„Kur jos laikysis per žiemą, negaliu atsakyti“, – sakė vedėja.
Ji svarstė, ar dėl šėryklų nekils karai tarp gyventojų.
Tikisi geresnės tvarkos
Vytauto gatvės 134 ir 138 daugiabučių kiemas – vienas iš dešimties, kuriame pastatytas kačių šėryklos ženklas. Šalia – pačių gyventojų įrengta lūšnelė benamėms katėms.
„Renkasi kieme viso kvartalo benamės katės, gal penkios, gal dar daugiau, – sakė Petras Vaitkus, Vytauto 138 daugiabučio bendrijos pirmininkas, inicijavęs šią oficialią šėryklą. – Žmonės jas ir taip šeria. Ženklą pastatė, gal ir kačių namelį pastatys?“
Pirmininkas dar negavo žinios, kada ir kas pašarus dalins: „Ar patys turėsime parsivežti?“
„Mes perkame už Savivaldybės skirtas lėšas pašarus, ir juos išdalysime, – tikslino „Šiaulių kraštui“ Birutė Vaičiulevičienė, Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė. – Tik daugiabučiuose turi būti paskirti atsakingi gyventojai už kačių šėrimą.“
B. Vaičiulevičienė mano, jog atsiradus šėrykloms bus daugiau tvarkos: „Gyventojai gal nebemėtys benamėms katėms maisto bet kur.“
Ji tikisi, kad prie pastatytų ženklų bus katėms įrengtos bent stoginės.
„Turėtume tas kates sterilizuoti, bet Savivaldybė neskiria nė cento“, – sakė B. Vaičiulevičienė. Jos teigimu, per 13 metų, kai Gyvūnų globos namai yra atsakingi už benamių gyvūnų gaudymą ir priežiūrą mieste, už Savivaldybės lėšas sterilizuota tik apie 100 kačių.
„Mūsų iniciatyva už užsienio paramos lėšas sterilizavome 1300 kačių“, – sakė B. Vaičiulevičienė.
Už rinkliavos pinigus
Lėšos benamių kačių šėrimo priežiūrai, šėryklų ženklams statyti skirtos iš rinkliavos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose.
Šalyje jau keliamas klausimas, ar rinkliava už gyvūnų laikymą yra teisėta? Mat abejojama rinkliavos lėšų panaudojimu.
Savivaldybės duomenimis, daugiabučiuose laikomų registruotų kačių ir šunų yra 2500. Už katę reikia mokėti 3 litus, už šunį – 6 litus per mėnesį.
Rinkliavos per metus surenkama apie 100 tūkstančių litų. Šiemet gyvūnų priežiūros tikslams skirta buvo 60 tūkstančių litų. 20 procentų šių lėšų atitenka rinkliavai administruoti.
Mieste yra įrengtos 8 šunų vedžiojimo aikštelės, bet šiemet naujų aikštelių neatsirado. Tik šunų vedžiojimo aikštelę Beržynėlio parke numatyta perkelti į kitą parko vietą.
Jono TAMULIO nuotr.
ŠĖRYKLA: Kieme tarp Vytauto gatvės 134 ir 138 daugiabučių benamėms katėms gyventojai surentė „nelegalią“ lūšnelę – dabar čia oficiali jų šėrimo vieta.
GLOBA: Petras Vaitkus, daugiabučio pirmininkas: „Sutikau, kad ženklą pastatytų, nes gyventojai ir taip kieme šeria kone visas kvartalo kates.“
