Naujausios
Tenka atkurti slėptuves
AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ generalinis direktorius Stanislovas Grušas pasakojo, kad įmonė kartu su kitais statiniais įsigijo dvi buvusias slėptuves. Vienoje iš jų buvo įrengti gardai bulvėms laikyti. Nors jos pakankamai tvarkingos, nebuvo naudojamos pagal paskirtį ilgą laiką, tačiau dabar vadovas planuoja jas sutvarkyti ir įrengti, kad esant grėsmei jose galėtų slėptis žmonės. Slėptuvei pritaikys ir dar vienos įmonės rūsį.
„Jų niekam nereikėjo, o dabar jau reikia“, – sako S. Grušas apie slėptuves, pridūręs, kad karo grėsmės atveju slėptuvės būtų skirtos įmonės darbuotojams.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus patarėjas Paulius Stočkus informavo, kad miesto teritorijoje nustatyti ir specialiuoju ženklu pažymėti 38 kolektyvinės apsaugos statiniai, kurių sąrašai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje, skyriuje „Veiklos sritys“ – „Civilinė sauga ir mobilizacija“ – „Ekstremaliųjų situacijų valdymas“. Šioje interneto svetainėje galima rasti ir žemėlapį, kuriame pažymėtos tokių statinių išsidėstymo vietos.
Kolektyvinio apsisaugojimo statiniai dažniausiai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir kiti.
P. Stočkus pranešė, kad esant reikalui kolektyvinės apsaugos statiniuose būtų teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Tačiau ar yra tam sukauptų atsargų, nepaaiškino.
Numatytuose ir specialiuoju ženklu pažymėtuose kolektyvinės apsaugos pastatuose pagal asmeniui nustatytą plotą ekstremaliosios situacijos metu gali apsisaugoti per 48 000 gyventojų, o evakuotiems gyventojams būtų 10 500 vietų.
Patarėjas paaiškino, kad beveik pusė šimto tūkstančio žmonių galėtų tokiuose statiniuose tiesiog pastovėti, kol praeis pavojus. Jei kiltų ilgalaikė grėsmė ir žmonėms reikėtų evakuotis, kiekvienam turėtų tekti po maždaug 3,5 kvadratinio metro, nes tektų statyti gultus. Tada jau miesto kolektyvinės apsaugos statiniuose tilptų keturis kartus mažiau gyventojų.
Kodėl Šiauliuose nėra slėptuvių?
P. Stočkus paaiškino, kad pagal teisės aktus slėptuvės yra specialiosios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos patalpos, skirtos apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, vykdančius valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms nustatytus uždavinius bei užtikrinančius valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Slėptuvių poreikį šalyje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2018 metais buvo nustatyta, kad slėptuvės savivaldybėse įrengiamos, kai jų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai patenka į pavojingo objekto galimo pavojaus zoną, 30 kilometrų nuo uždarinėjamos Ignalinos atominės elektrinės bei 100 kilometrų nuo Baltarusijoje pastatytos atominės elektrinės zonas. Šiaulių miesto savivaldybė neatitinka šių kriterijų, nors šalia yra karinis oro uostas.
Savivaldybės atstovas pakomentavo, kad buvusios slėptuvės Šiaulių mieste yra privatizuotos ir, tikėtina, šiandien jų būklė nebūtų tinkama slėptis didelei gyventojų daliai. Esant karo padėčiai, vadovaujantis Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir reikalavimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu atsiranda galimybė vykdyti laikinąjį turto paėmimą ir turto rekviziciją, išskyrus gyvenamojo būsto laikinąjį paėmimą.
