Naujausios
Šiaulių valdžiai — Sąjūdžio lyg nebūta
Šiaulių valdžia tik visuomenininkų spaudžiama pradėjo planuoti šiemet minimo Lietuvos sąjūdžio 20-mečio renginius. Apie Sąjūdį mieste primena vienintelis memorialinis užrašas — ant buvusios pirmosios Sąjūdžio būstinės. Kitos vietos, svarbios Sąjūdžiui, šiauliečiams primenančios Atgimimo įvykius, nėra pažymėtos. Ar neturėtų tai būti padaryta?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Istorinės vietos
„Turėtų taip būti, — sakė “Šiaulių kraštui“ Algirdas Kulikauskas, Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas, — Tą klausimą kėlėme Savivaldybėje susirinkę.“
Prieš kelias savaites sąjūdininkai ir kiti visuomeninkai privertė Savivaldybės valdininkus susėsti prie apvalaus stalo, keldami klausimą, kaip Šiauliai minės Sąjūdžio 20-metį ir ar iš viso minės? Savivaldybės administracijos direktorius Rimundas Domarkas gynėsi nuo platesnių užmojų — pinigų nėra, miesto biudžetas jau suplanuotas.
Sąjūdininkai skaičiuoja per dešimt atmintinų vietų, Šiauliuose susijusių su Sąjūdžiu ir Atgimimo įvykiais. Vienintelė atminimo lenta dabar yra ant buvusios pirmosios Sąjūdžio būstinės Aušros alėjos ir M. Valančiaus gatvių kampe.
„Visų atminimo lentų gal ir nepavyks pakabinti, neužteks nei lėšų, nei sveikatos. Bet gerai, kad bent yra suskaičiuota, kur jos turėtų būti“, — sako A. Kulikauskas.
Tarp jų — Sukilėlių kalnelis, kurio rekonstrukcija mieste buvo viena iš pirmųjų Atgimimo kregždžių. Čia įvyko ir didžiulis protesto mitingas prieš Ribentropo-Molotovo paktą. Saulės laikrodžio aikštė, kurioje šiauliečiai 1988 liepos 26-ąją rinkosi į pirmąjį Sąjūdžio mitingą, nors Šiauliuose dar nė nebuvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės. Ji tik po to mitingo susibūrė Inžinierių namų, dabar Šiaulių universiteto, Baltojoje salėje.
Vandentiekio bokštas, virš kurio 1988 metų vasario 16-ąją pirmą kartą buvo iškelta trispalvė, ir Sąjūdžio spaudos kioskelis prie Povilo Višinskio bibliotekos. Taip pat „Titnago“ spaustuvė, kuri spausdino ne tik Lietuvos sąjūdžio, bet ir per 20 latvių, rusų, baltarusių opozicinių leidinių.
Tarp atmintinų vietų — amfiteatras, tuomet tapęs šiauliečių Haid parku, parko vasaros estrada, kurioje skambėjo „Roko maršas“ ir vyko ekologinis mitingas, Šiaulių kultūros centras, kuriame vyko susirinkimai ir pirmą kartą buvo surengti politiniai debatai: juose rungėsi Sąjūdžio kandidatas Romualdas Ozolas ir LKP kandidatas Česlovas Juršėnas.
Istorinė vieta yra ir Šiaulių universiteto 225 auditorija, tapusi Sąjūdžio diskusijų auditorija. Taip pat Dramos teatras, kuriame 1988 metų spalio 17 dieną įvyko steigiamoji Sąjūdžio grupių konferencija.
Net Savivaldybės rūmus sąjūdininkai laiko atmintina vieta, nes tuometinis Šiaulių vykdomasis komitetas, kurio pirmininku buvo Povilas Morkūnas, pirmasis Lietuvoje oficialiai įregistravo Sąjūdį — 1988 metų spalio 12 dieną.
Siūlė rašyti projektus
A. Kulikauskas dar pernai gruodį pradėjo minti Savivaldybės koridorius dėl Sąjūdžio 20-ųjų metinių minėjimo. Pirminė reakcija Savivaldybėje buvo tokia: sąjūdininkams reikia, tai ir darykite. Rašykite projektą. Neparašėte, pinigų nėra ir nebus — Sąjūdis pavėlavo švęsti Sąjūdžio 20-metį. O daugiau tai niekam nerūpi.
„Sąjūdį turime minėti, nes tai buvo Lietuvos žmonių širdžių šauksmas, kuris visus pakėlė. Bet bėda, kad neturime mieste Kultūros skyriaus, kuris incijuotų tokius dalykus, o turime tik tokią organizaciją, kuri paskirsto pinigus“, — sako A. Kulikauskas.
Sąjūdininkų vadovas prisipažįsta iš principo nerašęs jokio projekto: „Aš negaliu sėsti į tokius šiandieninės kultūros ratus. Ir ką aš būčiau parašęs? Projektą kokiems 2— 3 tūkstančiams litų, o būtų nutrupinę kokį 1,5 tūkstančio — ką už tai padarysi? Tik dabar imame šnekėtis, kaip ir turi būti.“
Pakalbėjo, bet nesiūlė
Savivaldybės administracijos direktorius Rimundas Domarkas sako, jog miesto biudžete Sąjūdžio 20-mečio minėjimui pinigų nebuvo numatyta. Negi niekas iš politikų šios datos neprisiminė? Juoba kad miesto Taryboje yra ne vienas buvęs sąjūdininkas.
„Buvo kalbų prieš Naujuosius metus, bet oficialiai nieko nesiūlyta,“ — teigia R.Domarkas.
Pasak Savivaldybės administracijos vadovo, atmintinos vietos gali būti pažymėtos. Viskas priklausys nuo to, kiek iš viso reikės pinigų numatomiems renginiams. „Kažkokių milijonų nereikės, o tūkstančius gal surasime,“ — teigia R. Domarkas.
Iš atmintinų Sąjūdžio vietų ketinama sutvarkyti vienintelę Saulės laikrodžio aikštę.
Citata
Pirminė reakcija Savivaldybėje buvo tokia: sąjūdininkams reikia, tai ir darykite.
