Naujausios
Nors naujoji tvarka įpakuota gražiais tikslais ir uždaviniais, tokiais kaip „ugdyti visuomenės bendrąją kultūrą, etnokultūros puoselėjimą, kraštovaizdžio, nekilnojamų kultūros vertybių apsaugą“ arba „skatinti moralines vertybes puoselėjančią, šviečiamąją religinių bendruomenių veiklą“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis neslepia, kad tikrasis tikslas kur kas pragmatiškesnis.
Savivaldybė negali skirti biudžeto lėšų išaugusioms bažnyčių išlaidoms už šildymą ir elektrą apmokėti, tačiau – „tos aukos susitaupys ir bus galima atsipalaidavusias aukas nukreipti sąskaitų padengimui“.
Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad Savivaldybės biudžeto pinigų poreikį religinėms bendruomenės esą padiktavo COVID-19 pandemija, padidėję energetiniai kaštai. Tačiau tvarkos apraše nurodoma, kad religinis bendruomenės negaus pinigų komunalinėms išlaidoms ar įsiskolinimams padengti, taip pat ir komercinei veiklai.
Administracijos direktorius A. Bartulis aiškino, kad Šiauliai – ketvirta savivaldybė, priimanti tokį sprendimą. Jis patvirtino, kad dar pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, sulaukė religinių bendruomenių prašymų padėti apmokėti dideles sąskaitas už šildymą. Tačiau Savivaldybė negali išskirti vienos organizacijos ir skirti jai tokią paramą. Todėl buvo sumanyta skirti lėšų pastatų remontams.
Pabrėžiama, kad tradicinėms religinėms bendruomenėms priklausantys pastatai yra ne tik jų nuosavybė, tačiau kartu ir miesto įvaizdžio dalis, kurią reikia puoselėti.
Lėšos šiai programai bus planuojamos kasmet, o 2023 metais numatoma skirti tik 50 tūkstančių eurų.
Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Kiek tokių religinių bendruomenių veikia Šiauliuose, Savivaldybė informacijos neturi, tačiau Administracijos direktorius žadėjo, kad nei viena bendruomenė nebus diskriminuojama ir galės pretenduoti į paramą.
Šiauliuose vien katalikų bažnyčia turi keturis maldos namus, Pastoracinį centrą, kitus pastatus. Mieste taip pat veikia evangelikų liuteronų, stačiatikių, žydų maldos namai.
„Upė teka nuo mažo upelio. Jei politikai pritars, mes parezervuosime biudžete tą 50 tūkstančių. Kitais metais matysime, koks yra poreikis, kaip tas modelis veikia. Taip, tai nedidelė suma, bet mes ir nesiekiame suremontuoti visas bažnyčias. Tačiau kai kurios bažnyčios yra ir tradicinių kultūrinių renginių organizavimo vietos, ta aplinka turi būti sutvarkyta“, – dėstė A. Bartulis.
