Naujausios
Geležinkelio vėžė – valstybei, logistikos centras – oro uostui
Šiaulių miesto savivaldybė 2021–2024 metais geležinkelio vėžę ir logistikos centrą įrengė gavus finansavimą iš Susisiekimo, Vidaus reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, pati pridėjusi tik nedidelę dalį lėšų.
Savivaldybės taryba nusprendė valstybei perduoti geležinkelio vėžę ir inžinerinius tinklus, kurių vertė nesiekia 6 milijonų eurų. Viešosios logistikos centras yra perduotas Šiaulių oro uostui, kuris jį nuomoja logistikos įmonei vilkikams laikyti.
Paklaustas, ar turi žinių, kad valstybė tikrai šį turtą perims, meras A. Visockas pareiškė: „Akivaizdu, kad taip. Šį turtą statė Savivaldybė valstybės naudai. Sprendimas suderintas su Krašto apsaugos ministerija ir jos poreikiais. Nebūtų davę ministrai pinigų, jei prieš tai nebūtų viskas suderinta.“
Krašto apsaugos ministerija, kai meras iš ministerijų dar prašinėjo pinigų objektui užbaigti, Savivaldybei buvo parašiusi raštą, kad krašto apsaugos poreikiams Savivaldybės sukurta infrastruktūra nėra reikalinga.
Prieš porą savaičių Šiauliuose apsilankęs susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, komentuodamas Savivaldybės norą atiduoti vėžę valstybei, kalbėjo: „Mums, kaip naujiems vadovams, šitas Savivaldybės noras yra naujas. Kalbėjomės ir su meru, ir su ministerijai pavaldžiomis institucijomis. Kol neįvertini ir nesusipažįsti su visais faktais, negali pasakyti, ar tai geras dalykas, ar ne. Vėžė yra kompleksinis klausimas. Tai yra geležinkelio atkarpa ir ji turi būti saugi. Ar ateityje eis kokie tai keliai, ar reikės pervažų, gal reikės ją elektrifikuoti. Šis klausimas yra nagrinėjimo stadijoje.“
Savivaldybė neseniai parašė raštą Susisiekimo ministerijai, siūlydama perimti geležinkelio vėžę. Ministerija atrašė, kad iš esmės sutinka rengti Vyriausybės nutarimą dėl turto perėmimo, tačiau prieš tai Savivaldybė turi, anot Administracijos direktoriaus Antano Bartulio, „sunešioti geležines kurpaites“. Vienas iš reikalavimų Savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka gauti atitinkamus leidimus pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius. O šitų leidimų Savivaldybei nepavyksta gauti jau antrus metus. O ir su sprendimu perduoti geležinkelio vėžę valstybei Savivaldybė kiek užtruko.
Už sprendimus dėkojo Dievui
Šiaulių meras pripažino, kad kitose šalies vietose reikalingas geležinkelio atkarpas įrengia valstybė. Dėl šios priežasties ir su geležinkelio eksploatavimu bei veikla problemų nekyla.
„Vadinasi, ir čia turėjo pastatyti valstybė. Bet kadangi šį procesą mes pradėjome patys prieš 12–13 metų, turėjome arba visiškai ignoruoti ir laukti, kol valstybė kažkada pastatys, arba tęsti tai, kas buvo pradėta šioje Savivaldybėje“, – Tarybos posėdyje pasakojo meras, primindamas, kad tuo metu šalį valdė konservatorių Vyriausybė.
Opozicijos atstovas Martynas Šiurkus nusistebėjo, kad meras dabar kalba tik apie krašto apsaugos poreikius geležinkelio vėžei, nors nuolat buvo tvirtinama, kad vėžė reikalinga verslui, kad neva yra didžiulis poreikis kroviniams vežti.
Tuomet meras su opozicija ėmė viešai diskutuoti, kas atsakingas, kad apie 2013 metus suplanuotas Viešasis logistikos centras nebuvo pastatytas. A. Visockas buvo įsitikinęs, kad jis buvo suplanuotas per didelis, todėl už 400 tūkstančių eurų projektas buvo koreguotas ir gerokai sumažėjo. Buvo pažymėta, kad nuo to laiko geopolitinė situacija gerokai pasikeitė ir per Šiaulius nebevažiuos kroviniai į Baltarusiją ar Kiniją. Iš miesto valdžios pasigesta konkrečių skaičių apie geležinkelio vėžės ir logistikos centro poreikius.
Meras aiškino, kad krovinių šiuo metu negali būti, nes neveikia vėžė. Kai ji veiks, tuomet ir pasimatys, kiek tų krovinių bus. Savivaldybė negali vykdyti komercinės veiklos, už ją bus atsakinga valstybė ir „LTG Infra“.
„Ačiū Dievui, kad mums pavyko išsikapstyti iš šitos istorijos ir ačiū Dievui, kad dabar rasime galutinius sprendimus ir turtas atiteks ten, kur jis geriausiai gali tarnauti Lietuvai, nes iš šitos teritorijos mokesčius gauna valstybė. Mums nauda dėl darbo vietų. Savivaldybė dėl to nenukentėjo“, – tikino A. Visockas.
Administracijos direktorius A. Bartulis tikino, kad, išsprendus klausimą su geležinkelio vėže, atsiras operatorius, kuris įveiklins viešąjį logistikos centrą, kuriame bus kraunami jūriniai konteineriai. Anot direktoriaus, viešojo logistikos centro kompleksas regiono verslininkams pasiūlys logistikos alternatyvą. Kol kas mieste pagaminama produkcija išvežama kelių transportu per Klaipėdos jūrų uostą ar kitaip. Nauja infrastruktūra Šiauliuose sukels kelių transporto konkurenciją su geležinkeliu, kuris yra pigesnis.
Geležinkelio vėže turėtų važiuoti ne vien G. Lukošaitis su drezina
Tarybos narys Zakiras Medžidovas pabrėžė merui, kad linki Šiauliams gero, nori, kad vėže kasdien dundėtų traukiniai, o ne vien Gintauto Lukošaičio drezina su „verkiančia mergaite“ (Tarybos nario G. Lukošaičio akcija).
M. Šiurkus siūlė merui nereaguoti taip jautriai į užduodamus klausimus. Išleisti dideli mokesčių mokėtojų pinigai ir norisi, kad jie būtų naudojami efektyviai.
„Yra geležinkelis, brangi betoninė aikštelė, kur stovi furos. Tikiuosi, kad šis projektas įsivažiuos, perėmus valstybei ir neš kažkokią miestui naudą, nes pačiam miestui turėti naudos, matau, kad yra per sudėtingas klausimas“, – sakė politikas.
Tarybos posėdyje save „trumpologu“ vadinantis politikas G. Lukošaitis priminė, kad 2013 metais amerikiečių kariuomenė turėjo pervežti krovinius iš Afganistano ir buvo numatę tai daryti per Šiaulių oro uostą bei Klaipėdos jūrų uostą, bet trūko tos 2 kilometrų geležinkelio vėžės.
„Ir jau tada praradome investicijas, nuvylėme savo partnerius amerikiečius, pasidarėme didelę gėdą, tapome nepatikimi ir tai padarė konservatorių Vyriausybė“, – amžiną šios kadencijos valdančiųjų „priešą“ – konservatorius – netruko iškoneveikti mero politinis bendražygis.
Pamokęs visus, kad geležinkelio vėžė yra ABC, politikas tikino, kad joks investuotojas neateis ir neįžvelgs prasmės, jei nematys, kad čia sujungta viskas į vieną vietą – transporto mazgą, nors kaip tik ši valdančioji dauguma nuolat giriasi į miestą ateinančiais solidžiais investuotojais.
Tarybos narys Artūras Vladas Balsys atsiprašė už aštriai kalbėjusį G. Lukošaitį, „nes jam nepavyko pasakyti teisybės“.
Už tai, kad geležinkelio vėžė ir inžineriniai tinklai būtų perduoti valstybei balsavo 23 Tarybos nariai, nebalsavo – 3, susilaikė – 1.
