
Naujausios
Šiaulių vadovams nerūpi ištrintas miestas
Vakar vykusiame Šiaulių regioninės plėtros tarybos posėdyje Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų atstovams teko raudonuoti, mindžikuoti ir juoktis ne pačiose patogiausiose situacijose. Šiaulių regiono ir miesto ateitį gynė verslininkai ir rajonų vadovai. Tik Šiaulių miesto vadovams galvų neskauda, kai iš Europos ir Vilniaus Šiaulių nematyti. Jie posėdyje nepasirodė.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Apie Bendrąjį planą – be Šiaulių vadovų
Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje buvo numatyta keletas klausimų, tačiau esminė tema, kuriai darbotvarkėje buvo skirta valanda – „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“.
Lietuva turės pasitvirtinti planą, pagal kurį gyvens 2020–2030 metais ir artimiausius 30 metų, kaip ir kuria kryptimi vystysis miestai, regionai, jų ekonomika ir apskritai visos gyvenimo sritys. Dabartinis Lietuvos bendrasis planas baigs galioti būtent 2020 metais.
Vienintelės Šiaulių regiono savivaldybes vienijančios tarybos posėdyje dalyvavo visų apskrities savivaldybių atstovai – merų, vicemerų ar administracijos vadovų lygmeniu, išskyrus Šiaulių miesto. Šiaulių interesu rūpinosi tik verslininkai Vidmantas Japertas ir Arūnas Rupšys.
Esminį posėdžio klausimą pristatyti turėjusi Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Lietuvos Respublikos bendrojo plano projekto koordinatorė Elena Archipovaitė į posėdį vėlavo.
Rajonų vadovai, žinomi verslininkai nuščiuvo, kai E. Archipovaitė pradėjo klausimu: ar susirinkusieji yra susipažinę, kad apskritai yra rengiamas toks Bendrasis planas? Pranešėja vartė skaidres, pasakojo, kodėl toks planas reikalingas ir kas jame bus.
Susirinkusieji gūžčiojo pečiais ir kai į posėdį pavėlavusi to paties departamento Erdvinio planavimo, urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Asta Rokickienė išdalijo lankstinukus su grafikais, žemėlapiais, kuriuose įvardyti tik trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Šiaulių pavadinimas ministerijos atstovių išdalytose brošiūrose yra paminėtas vos porą kartų: grafoje „Paslaugų pasiekiamumas“ ir „Išteklių kokybė“. Nubraižytuose žemėlapiuose Šiauliai apskritai nefigūruoja.
Žemėlapiai – be Šiaulių
Pirmasis nejaukią tylą nutraukė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.
Jis sakė, kad braižomi žemėlapiai, bet į kuriamą bendrąjį planą nebepersikelia nei Šiauliai, nei Panevėžys, todėl kad buvo pasakyta, jog iš Europos Lietuvoje matomi tik trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
„Esu giliai įsitikinęs, kad žemėlapiai perbraižomi taip dėl to, jog nėra regioninės politikos. Po 20 metų bendrojo plano galiojimo yra konstatuojamas faktas, kad nieko nedarant tai įvyko. O dabar perbraižysime naujus žemėlapius ir ketinimus su aiškiai užkoduota nuostata, kad visa likusi Lietuvos teritorija yra inkubatorius trims Lietuvos miestams, kurių pagrindu vystysis šalies ekonomika ir materialinė gerovė“, – apgailestavo V. Japertas.
Jis užsiminė ir apie Lietuvos regionų Baltąją knygą, kur taip pat buvo atsiradę „tendencingų nuostatų, kai išnyksta Lietuvoje apskritys ir formuojami trys regionai“.
V. Japertas negailėjo kritikos ir pačiam Šiaulių regionui, kai nepanaudojo bendradarbiavimo galimybių su Klaipėda ir jos uostu, bei „palaidojo intermodalinio logistikos centro idėją, nors tai buvo nacionalinės reikšmės projektas“.
Kieno interesas ištrinti Šiaulius?
V. Japertas priminė ir vieną skaudžiausių Šiaulių regiono pralaimėjimų, kai Rail Baltica trasa buvo pasukta nuo Šiaulių link Panevėžio.
Jis prisiminė absurdišką argumentą, nulėmusį, kad Šiauliai būtų nustumti, o vėžė pasukta per Panevėžį – remtasi skaičiavimais „kiek bebrų buveinių būtų išnaikinta, jeigu vėžė eitų per Šiaulius, ir pusė Šiaulių pastatų dėl vibracijos sugriūtų“.
„Kambaryje sunkiau „tapkes“ pernešti iš vienos vietos į kitą, palyginti su tuo, kaip buvo perkeltas geležinkelis!.. Jeigu kažkas ateityje pavartys dokumentus, kuriais remiantis šis veiksmas Seime buvo atliktas, manau, kad bus gėda prieš ateities žmones, kad tokios kokybės dokumentai nulemia Lietuvos strategijos pertvarką“, – piktinosi rūmų prezidentas, apgailestaudamas, kad tą veiksmą nulėmė politinis interesas, perkeldamas Lietuvą „labiau į Rytus“.
V. Japertas apgailestavo, kad iki šiol iš Aplinkos ministerijos nepavyko išsiderėti regionams pateikinėti informaciją „kokių tikslų – ekonominių, socialinių – yra siekiama naujuoju Lietuvos vystymosi planu“.
Buvo iškeltas klausimas, ar regionas pats žino, „kur jis dabar yra ir kur link vystysis“.
„Strategijos, kai Šiaulius įsivaizdavome kaip Lietuvos sausumos uostą, su kiekviena diena bliūkšta ir netenka ateities. Ta idėja tapo niekuo, nes ji net nebėra analizuojama“, – sakė nuo 2000 metų regiono plėtros taryboje dirbantis V. Japertas.
Jis ragino gauti atsakymą ministerijos, rengiančios Bendrąjį planą, kodėl „iš Šiaulių – pirmojo lygmens regioninio metropolinio miesto – lieka balta dėmė“. Priminė, kad Šiauliai jau ištrinti ir iš aukštojo mokslo žemėlapio, kas toliau?
„Tikrai norėtume žinoti, kodėl miestą vieną gražią dieną ištrina iš žemėlapio ir jo tiesiog nelieka?“ – diskusijai ragino V. Japertas.
Realybė žaibiškai prasilenkia su planais
Verslininkas Arūnas Rupšys užvertė ministerijų desantą klausimais: ar Bendrajame plane paskaičiuota, išanalizuota, kas pasiekta dabar galiojančioame plane?
Gavęs atsakymą, kad tokio tyrimo nėra, verslininkas neabejoja, kad kuriamas planas bus su klaidomis ir problemomis, nes jos neidentifikuotos, neužfiksuotos. Neįvertinta būsima ekonominė-politinė situacija, kuri iki 2030 metų gali visiškai pasikeisti.
„Jau dabar daugelio Europos miestų centruose dyzeliniai varikliai nėra pageidaujami, nors pavasarį dar beveik nieko negirdėjome apie tai. Šiandien įsivyrauja nacionalizmas, visiškai nebeaišku, kaip bus su Europos Sąjunga. Socialiniai santykiai patiria transformacijas, nes atsiranda visai naujos kartos. Rail Baltica vėžės klausimą pakeitė per pusmetį. Atleiskit, bet šiandien viskas vyksta daug greičiau nei planuose“, – paakino strategus A. Rupšys.
Matosi ne 3, o 6?
Kol posėdžio dalyviai klausinėjo dėl regiono ir Šiaulių miesto vystymosi, viena ministerijos specialistė pabrėžtinai prunkščiojo iš juoko, kita aiškino, kad tam ir atvažiavo, jog išgirstų nuomones ir atsižvelgtų.
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis tikino, kad iš Europos matosi ne trys Lietuvos miestai, o šeši, kurie turi daugiau nei 50 000 gyventojų. Todėl Bendrajame plane „Šiaulių negali nesimatyti“.
„Koks skirtumas, keli regionai Lietuvoje bus?... Esmė, kas bus vykdoma tam tikru lygmeniu, ar tas lygmuo vykdys viešąsias funkcijas“, – sakė departamento direktorius. Jis siūlė atsiminti, kad pats regionas yra atsakingas už savo plėtrą.
G. Česonis teigė, kad pačių regionų programų nėra, o kai „nėra į ką remtis, tada sudėlioji ką žinai, Europos Sąjunga dar sudėlioja savo reikalavimus, na, ir turim, ką turim...“
Jis tikino, kad regionas pats turi teikti pasiūlymus, kur „jis eina ir kokias vizijas mato“.
Išmuštas regiono svertas
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas tikino, kad neįmanoma prisikviesti žmonių, kurie teiktų pasiūlymus dėl regiono ateities, nes nuo tų pasiūlymų vis tiek nepriklauso galutinis Bendrojo plano variantas.
„Aš tik dabar supratau, kodėl buvo sunaikintos apskričių administracijos! Kad negalėtume formuoti regioninių vizijų! Kas šiandien parengtų regiono viziją? Konsultantai už pinigus, kurie net nesuvokia, ko mums reikia?!“ – sakė V. Mitrofanovas.
Ir V. Japertas, ir V. Mitrofanovas užsiminė, gal būtų tikslinga pirmiausia kurti planus ir vizijas savivaldybių lygmeniu, o tik po to, atsižvelgiant į juos, kurti Bendrąjį Lietuvos planą. Tai vieną ministerijos specialistę prajuokino.
„Liūdna, – reziumavo V. Mitrofanovas. – Apskritys dingsta ir iš Bendrojo Lietuvos plano. Prikuriame strategijų, ar kas jas bent atsiverčia... Perskaičiau, kad Japonijos valstybės strateginis tikslas yra tai, kad vidutinis japonų amžius pasiektų 92-ejus metus. Jie išsikelia vieną tikslą visai valstybei ir visas strategijas orientuoja būtent į ją. O kai mes išsikeliam kažką, tai ir nebeaišku, nei ką kuriame ir ko siekiame!“
Regioninės plėtros tarybos pirmininkas akcentavo, kad nei regionas, nei savivaldybės nedaug ką begali nei švietimo, nei sveikatos priežiūros srityse: „Kai ministerija, pavyzdžiui, ligoninei parenka direktorių, kai ministerijos viską sprendžia, tai kas belieka savivaldai?“
Lietuvos bendrojo plano kūrimo iš Aplinkos ministerijos atvykusios pristatyti (iš kairės) bendrojo plano projekto koordinatorė Elena Archipovaitė ir vyriausioji specialistė Asta Rokickienė susidūrė su klausimais, kodėl vietoj Šiaulių žemėlapiuose – baltos dėmės?
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis tikino, kad iš Europos matosi ne trys Lietuvos miestai, o šeši.
Šiaulių poziciją bendrajame Lietuvos plane gynė ne Šiaulių miesto vadovai, o verslininkai (iš kairės) Vidmantas Japertas ir Arūnas Rupšys.
Šiaulių regiono plėtros tarybai vadovaujantis Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas teigė, kad apskričių administracijos buvo panaikintos tam, kad nebūtų kam formuoti regioninės politikos.