Naujausios
Mindaugas Veliulis yra baigęs Vilniaus universitetą. Nuo 2005 metų iki 2020 metų rugpjūčio dirbo Pakruojo rajono savivaldybės vyriausiuoju paveldosaugos specialistu. Po to kelis mėnesius – Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos Teisėtvarkos skyriuje.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjo pareigas M. Veliulis eina du mėnesius.
KPD Šiaulių skyrius vadovo neturėjo daugiau nei metus, kai 2019 metų rugsėjį netikėtai anapilin išėjo šviesaus atminimo skyriaus vadovas Rytis Budrys.
„Apsisprendžiau į naujas pareigas pretenduoti kolegų paveldosaugininkų padrąsintas ir paragintas, nes jau trečias konkursas buvo skelbiamas“, – sakė „Šiaulių kraštui“ M. Veliulis.
Karantino laikotarpis, jo žodžiais, veiklą trikdo, verčia atidėti susipažinimo susitikimus su Šiaulių regiono savivaldybių vadovais, tiesiogiai aptarti problemas, bet ketina tai padaryti, kai tik karantinas baigsis. Bet jau buvo diskusijų dėl aktualių sprendimų priėmimo. Tarp jų – dėl Šiaulių miesto Vilniaus gatvės buvusio akmeninio grindinio panaudojimo bulvarą rekonstruojant atkarpoje nuo Tilžės iki Vasario 16-osios gatvės.
Paaiškėjo, kad senųjų tašytų akmenų yra mažiau išlikę, nei planuota sudėti. Pasak paveldosaugininko, todėl reikėjo apsispręsti, kaip juos geriau eksponuoti. Paveldo vertybinė savybė yra ir akmenų apdirbimo būdas, ir sudėjimo į grindinį būdas. Akmeninio grindinio juosta bus 2 metrų pločio.
Šiaulių regionas turtingas paveldo objektais, kurių yra apie 2 500. Tai ir piliakalniai, ir senkapiai, ir bažnyčios, ir dvarai, ir malūnai, ir pastatai.
O paveldosaugos problemos, M. Veliulio žodžiais, tokios, kaip visur: „Reikia padėti kultūros objektų savininkams, konsultuoti, dirbti greitai“. Jo duomenimis, regione yra apie 200 kultūros paveldo objektų, kurie blogai tvarkomi, neprižiūrimi ar bešeimininkiai.
„Žmonių mąstymas turi keistis, ne vieno sąmonėje kultūros paveldas turi ir neigiamą atspalvį – esą ji tvarkydamas tik susidursi su problemomis – viskas sudėtinga ir labai brangiai kainuoja. Bet manyčiau, kad viską galima išspręsti, tik noro reikia, – akcentuoja paveldosaugininkas. – Nemažai kultūros objektų savininkų nežino, nei ką su tuo turtu daryti, nei kaip jį įveiklinti. Daugiausia į kultūros paveldą investuoja savivaldybės, bet yra ir fizinių asmenų, kurie sėkmingai investuoja. Vienas iš privataus investavimo pavyzdžių – Jakiškių dvaras.“
KPD Šiaulių skyrius pats yra įsikūręs kultūros paveldo objekte – dailininko Gerardo Bagdonavičiaus name. Po jo restauracijos žadėta lankytojams atverti ir dailininko kūrybos ekspoziją. M. Veliulis informavo, jog pažadas tesimas, paveldosaugininkai jau priėmė „Aušros“ muziejaus iniciatyvą surengti G. Bagdonavičiaus kūrinių,kurie saugomi muziejaus fonduose parodą.
