Naujausios
Šiaulių politikai bando įšokti į europinę vėžę
Šiaulių regiono plėtros taryba vakar nepritarė „Rail Baltica“ vėžės strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitai. Joje siūloma vėžę tiesti per Panevėžį, o ne per Šiaulius. Vertinimas Panevėžio naudai pavadintas ir tendencingu, ir „gražia pasaka“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Rimtai susirūpino
Politikai audringai diskutavo pirmą kartą patys į Šiaulius pasikvietę ataskaitos rengėjus – UAB „Sweco Lietuva“ atstovus.
SPAV ataskaita pateikta visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms svarstyti. Po to guls ant Vyriausybės stalo galutiniam sprendimui. Todėl Šiauliams dar yra galimybių kabintis į beveik nuvažiuojantį traukinį.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu „Sweco Lietuva“ turėjo pagrįsti, kurią atkarpą Lietuvai geriau pasirinkti: Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena ar Kaunas-Panevėžys-Latvijos siena. Vertinimo išvada – prioritetą teikti vėžei per Panevėžį.
Vertintojai iš esmės pakartojo „Rail Baltica“ galimybių studijos rengėjų išvadą, kuri buvo parengta dar 2011 metais – prioritetą teikti Panevėžio alternatyvai.
Šiaulių poziciją miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė iš esmės grindė galiojančiais planavimo dokumentais.
Europinės vėžės jungtis per Šiaulius yra patvirtinta Lietuvos bendrajame plane, numatyta savivaldybių bendruosiuose planuose, pagal juos rengiami infrastruktūriniai projektai. Šiaulių jungtis patvirtinta ir europiniuose dokumentuose.
„Dokumentai nėra šventa karvė, galima pakeisti, – sakė R. Budrytė. – Bet šalies bendrasis planas – tai susitarimas, kuris pasiektas kartu su visuomene ir reikės iš naujo susitarti.“
Anot jos, „naujos alternatyvos turi teisę gyvuoti, bet per Panevėžį vėžė, nors trumpesnė, bet brangesnė.“
Rengėjai neneigia: kainuos 800 milijonų litų brangiau.
Architektė stebėjosi, kodėl vėžės įtaka aplinkai vertinama 2 kilometrų spinduliu? Kodėl Šiaulių atveju nenagrinėtas „vėžės vėžėje“ variantas? Arba variantas aplenkti miestą, kaip Panevėžio atveju?
Pastebėjo, jog neįvertintas Radviliškio geležinkelio mazgas ir galimybės tiesti vėžę Radviliškis–Joniškis, lenkiant Šiaulius.
Iš pirmų lūpų
Ataskaitą šiauliečiams pristatė Tomas Varneckas, „Sweco Lietuva“ aplinkosaugos padalinio projektų direktorius.
Jis aiškino vertinimo socialinius, aplinkosauginius, ekonominius aspektus. Bet į R.Budrytės klausimus neatsakė.
Ne kartą tik pakartojo, jog „Panevėžio alternatyva šiek tiek geriau įvertinta“.
Pagrindiniai argumentai Panevėžio naudai: tiesesnė ir 25 procentais trumpesnė trasa bus patrauklesnė keliauti ir kroviniams gabenti, palies tik 25 tūkstančius gyventojų. Šiaulių atveju – 150 tūkstančių gyventojų.
Vėžės įtaka nagrinėta 2 kilometrų spinduliu nuo ašies – „dėl laisvės variacijoms“. Šiauliuose naują geležinkelį teks tiesti šalia senojo. Atitinkamai didėtų geležinkelio poveikis aplinkai ir žmonėms.
Daroma prielaida, jog Panevėžio alternatyva generuosianti daugiau pajamų iš keleivių ir krovinių vežimo, nors statyba ir brangesnė.
Esminis skirtumas išryškėjęs kultūros paveldo atžvilgiu.
Šiaulių vėžėje daug kultūros paveldo „taškų“, o Panevėžio – tik siaurasis geležinkelis. Be to, vėžė Panevėžio nekirs, lenks miestą.
Rekomendavo „senąją vėžę“
Papildomus argumentus teikė Aidas Vaišnoras, „Sweco Lietuva“ aplinkosaugos padalinio viceprezidentas.
Tikino, jog dėl numatomos Klaipėdos jūrų uosto plėtros didės kone trigubai krovinių srautai per Šiaulius senąja rusiška vėže. Ji modernizuojama ir atnaujinama. Todėl rekomendavo į šią vėžę orientuotis, o ne į „hipotetinį „Rail Baltica“ projektą“.
„Šiauliai nieko nepraras krovinių apyvartos prasme“, – aiškino A. Vaišnoras ir pabrėžė, jog ties Šiauliais „blokuojant du transporto koridorius susidarys transporto kamščiai“.
„Ne tundroje gyvename“
Vertintojų argumentai sulaukė ironiškos reakcijos: „Ne tundroje gyvename“, „Briedis mūsų geležinkelį žino – neis per jį.“
Aršią „kaltinamąją“ kalbą ataskaitos rengėjų atžvilgiu pasakė Regiono plėtros tarybos narys Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. Jis leido sau suabejoti net konsultantų kompetencija.
„Kriterijai tendencingi ir atskaita tendencingai parengta, – darė išvadą V. Japertas. – Graži pasaka, kad geležinkelis naujoje šalies teritorijoje – didžiulė vertybė. Mūsų guosti ar pasakoti, ko mums tikėtis, nereikia. Turite kalbėti apie kitus dalykus.“
V. Japertas pabrėžė, jog vertintojai nė neužsimena apie Šiaulių logistikos centrą, nors jis pripažintas nacionalinės svarbos objektu.
Konsultantų klausta, kuo grindžiamas teiginys, kad per Panevėžį bus daugiau keleivių ir krovinių?
Atsakyta, jog tai tik prielaida: gali būti, gali ir nebūti.
Dar konsultantai pripažino, jog vien Lietuvos požiūriu naudingesnė vėžė per Šiaulius. Bet esą reikia žiūrėti „sistemiškai“. Vėžė jungs ne Kauną ir Panevėžį ar Šiaulius, o ES šalis nuo Varšuvos iki Helsinkio.
Jono TAMULIO nuotr.
OPONENTAI: Pozicijas aiškinasi Tomas Varneckas, europinės vėžės strateginio poveikio aplinkai vertintojas, ir Šiaulių miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė.
SKIRTUMAI: Alternatyvų vertinimą labiausiai lėmė kultūros paveldo objektai: vėžėje per Šiaulius pilna kultūros paveldo „taškų“, o Panevėžio vėžei esą problemų keltų tik siaurojo geležinkelio juosta.
