Naujausios
Ilgamečio tarptautinio festivalio nebereikia?
Jau porą dešimtmečių kiekvieną rugpjūtį Šiaulius sujudindavo „Laiptų galerijos“ projektas „Šiaulių Monmartro respublika“ – dailės ir muzikos festivalis. Paskutiniuosius kelerius metus Savivaldybės tarybos sprendimu jis būdavo įtraukiamas į Šiaulių reprezentacinių renginių sąrašą. Tai suteikė renginiui ne tik statusą, bet ir papildomą finansavimą.
Šių metų vasarą Savivaldybė ir vėl paskelbė konkursą teikti paraiškas renginiams, pretenduojantiems į miesto reprezentacinių renginių sąrašą 2024–2026 metams. Po ekspertų vertinimų iš 28 pateiktų paraiškų kultūros, sporto ir švietimo renginiams organizuoti sąraše liko 23. Šis sąrašas kitą savaitę bus tvirtinamas miesto Tarybos posėdyje, o kitų metų pradžioje, patvirtinus Savivaldybės biudžetą, sąraše esantiems renginiams bus skiriamas ir finansavimas.
Besidominčius miesto Tarybos posėdyje svarstomais klausimais labiausiai nustebino, kad minėtame sąraše nebeliko tarptautinio festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“.
Opozicijos atstovai įsitikinę, kad taip atsitiko dėl to, kad jau yra įgyvendinamas aiškus planas prijungti „Laiptų galeriją“ prie Šiaulių kultūros centro ir padaryti jį padaliniu mėgėjiškam menui.
Keistas Šiaulių tapatumas
Šią savaitę reprezentacinių renginių sąrašo projektą svarstė keturi Tarybos komitetai.
Juose Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė aiškino, kodėl „Šiaulių Monmartro respublikos“ neliko tarp reprezentacinių renginių.
Vedėja pabrėžė, kad kultūrinių renginių paraiškas vertino ir atrinko Kultūros taryba. Ji paminėjo argumentus, kodėl „Laiptų galerijos“ paraiška buvo atmesta. Pirmiausia todėl, kad 21 metus vykstantis festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“ išsiplėtė ir Šiaulius reprezentuoja Kelmėje ir Joniškyje, kur vyksta po renginį, o Savivaldybė esą gali finansuoti tik renginius, vykstančius Šiauliuose. Be to, festivalyje vyksta daugiau muzikinių renginių nei dailės pristatymų. Dar viena priežastis – metai iš metų į festivalį atvyksta tie patys menininkai, nėra įvairovės.
D. Kinčinaitienė tikino, kad festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“ galės vykti, jei gaus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos. Tuomet iš miesto biudžeto būtų skiriamas kofinansavimas. Dar vienas „paguodos prizas“ – Savivaldybė galėtų skirti pinigų dailininkų simpoziumui, kurių metu dailininkai tapytų įvairias Šiaulių miesto vietas, o darbus būtų galima dovanoti miesto įmonėms ir organizacijoms. Tai vadinama miesto įvaizdžio tapatumo plėtojimo priemone.
Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui
Alternatyvų Tarybos sprendimą parengė Tarybos narys Zakiras Medžidovas. Jis tą patį Administracijos parengtą renginių sąrašą papildė tarptautiniu festivaliu „Šiaulių Monmartro respublika“. Pristatydamas savo sprendimo projektą Tarybos komitetuose, politikas kvietė pratęsti visoje šalyje žinomo ir Šiaulius reprezentuojančio festivalio gyvavimą ir nežlugdyti nei įstaigos, nei jos renginių.
Z. Medžidovas priminė, kad finansavimas reprezentaciniams renginiams iš miesto biudžeto skiriamas 70 procentų. Trečdalį lėšų įstaiga turi sukaupti pati. Tad porą renginių Kelmėje ir Joniškyje galima surengti ir ne iš miesto biudžeto.
Tarybos narys Jonas Bartkus stebėjosi, kad Šiaulių reprezentavimas Joniškyje ir Kelmėje tapo kliūtimi. Jis teigė, kad reikėtų tuo tik džiaugtis, kad festivalis išsiplėtė ir miestas reprezentuojamas visoje apskrityje. Būtų dar puikiau, jei kokį renginį festivalio rengėjai perkeltų ir į Vilnių bei ten pristatytų Saulės miestą.
Dar keisčiau atrodo, jog kultūros centrui priekaištaujama, kad jo projekte yra didelė dalis muzikinių renginių, o ne vien dailė. Festivalyje dalyvaujantys menininkai jo metu kuria savo kūrinius, miestiečiai ir svečiai gali stebėti kūrybos procesą, o kūrėjai dalyvauja muzikiniuose renginiuose, į kuriuos kviečiama ir miesto bendruomenė. Festivalyje vykstanti dailės, muzikos, teatro menų sintezė miesto kultūros funkcionierių netenkina.
Z. Medžidovas, dažnai apsilankantis festivalio renginiuose, pripažino, kad dalis dailininkų atvyksta į festivalį ne pirmus metus, tačiau kasmet dalis dalyvaujančių – ir visiškai nauji vardai.
Jis priminė, kad didžiausią finansavimą gaunantys krepšinio, regbio klubai taip pat kasmet nėra visiškai atnaujinami. Dalis žaidėjų ten žaidžia metai iš metų, o varžybos vyksta ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose ar net šalyse. Į reprezentacinių renginių sąrašą įtrauktas Europos regbio čempionatas, kurį organizuoja Lietuvos regbio federacija – net ne šiaulietiška, o visos šalies organizacija. Tačiau šios federacijos prezidentas – save neigiančios valdančiosios daugumos atstovas ir mero Artūro Visocko politinis bendražygis Irmantas Kukulskis.
Taip pat valdantiesiems buvo priminta, kad reprezentacinio renginio – moterų futbolo Baltijos lygos finalinės varžybos vyko ne Šiauliuose, o Radviliškyje. Šis akivaizdus Savivaldybės tvarkos pažeidimas nesulaukė jokių pasekmių.
Politikai klausė, kodėl sportui visa tai galima, o kultūrai – ne, nors tvarka visiems reprezentaciniams renginiams galioja ta pati.
„Kultūrinis“ valdančiųjų politinis spektaklis
Svarstant klausimą Tarybos komitetuose, buvo akivaizdu, kad „Šiaulių Monmartro respublikos“ likimas jau nulemtas. Valdantiesiems priklausančio Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė Rima Juškienė bei Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė Simona Potelienė akivaizdžiai uždavinėjo klausimus, į kuriuos atsakymus jau žinojo. R. Juškienė posėdžio metu nestabdė destruktyviai besielgiančio Gintauto Lukošaičio, tik maloniai šypsojosi ir metė „geležinį“ argumentą – ką tik suremontuotas „Laiptų galerijos“ pastatas rodo, kad ji išliks. Tik nepaaiškino, kokia.
Ir, žinoma, jei jau „ekspertai“, tai yra Kultūros taryba, nusprendė, kas vertas reprezentacinio renginio statuso, kas – ne, miestiečių išrinktiems politikams belieka klusniai pabalsuoti, o ne ką nors keisti.
11 narių Kultūros tarybos sudėtyje – ta pati D. Kinčinaitienė, Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Kinčinaitis, Kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, garbės pilietė, politikė ir muzikos pedagogė Nijolė Prascevičienė.
Z. Medžidovo alternatyvus sprendimo projektas su „Šiaulių Monmartro respublika“ sulaukė pritarimo vieninteliame, tačiau pagrindiniame Švietimo, kultūros ir sporto komitete. Iš pradžių komiteto pirmininkas Malik Agamalijev pasiūlė komitete nebalsuoti, o savo nuomonę išreikšti balsuojant Tarybos posėdyje. Komiteto narys Juozas Pabrėža pasipiktino, kad kultūrai atstovaujantis komitetas bijo išreikšti savo poziciją ir pareikalavo balsavimo.
Svarstant šį klausimą nusišalino du Tarybos nariai – Irmantas Kukulskis ir Virginijus Kinčinaitis, nes jų abiejų atstovaujamos organizacijos yra į reprezentacinių renginių sąrašą įtrauktų renginių vykdytojos.
Iš 7 balsavusiųjų – 5 pritarė Z. Medžidovo pasiūlytam Tarybos sprendimo projektui su festivaliu „Šiaulių Monmartro respublika“ papildytu sąrašu. Prieš buvo miesto garbės pilietė Nijolė Prascevičienė, kita miesto garbės pilietė – Violeta Laugalienė – susilaikė. Abi – miesto kultūros atstovės, abi apdovanotos garbės piliečio vardu, abi su A. Visocko rinkimų komitetu patekusios į miesto Tarybą balsavo už tai, kad mieste kultūros būtų mažiau.
Galimai susipainiojo interesuose
Tarp miesto reprezentacinių renginių įrašytas tradicinis tarptautinis Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkursas, kurį organizuoja Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, o joje smuiko mokytoja dirba ir politikė N. Prascevičienė.
Žiniasklaidai pristatant festivalį, dažniausiai spaudos konferencijoje tai daro ir organizatore prisistato N. Prascevičienė. Jos pavardė ir kontaktai nurodyti kaip festivalio kontaktinio asmens ir jo interneto svetainėje. Be to, jos parengti mokiniai dalyvauja festivalyje. Nežiūrint to, politikė nenusišalino nuo sprendimo projekto dėl reprezentacinių renginių sąrašo svarstymo ir balsavimo.
Nenusišalino bei balsavo ir Antanas Sireika, nors reprezentacinių renginių sąraše įrašytas vykdytojas – krepšinio klubas „Šiauliai“. Šio klubo dalininkas yra Antano Sireikos labdaros ir paramos fondas, o pats buvęs treneris eina klubo garbės prezidento ir apmokamo konsultanto pareigas.
Z. Medžidovas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl šių dviejų politikų galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų.
