Šiaulių mero Artūro Visocko šlovinimo šou

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulių miesto meras teigia, kad jis išgelbėjo Šiaulių šilumos ūkį. Tačiau balsavo prieš įmonei reikalingus sprendimus.
Liepos pradžios Šiaulių miesto tarybos posėdyje jo dalyvius ir stebėtojus apstulbino pagal geriausias sovietines tradicijas vykęs mero A. Visocko liaupsinimo šou. Savivaldybės bendrovės „Šiaulių energija“ generalinė direktorė Audronė Čepulienė garbino Šiaulių miesto merą A. Visocką dėl esą išgelbėto miesto šilumos ūkio. Posėdyje dalyvavo apie 10 įmonės darbuotojų. Unikaliausia, kad merui dėkota už tai, ką prieš daugiau nei dešimtmetį įmonė vertino kaip kenkėjišką jai veiklą.

Reveransai merui

AB „Šiaulių energija“ generalinė direktorė A. Čepulienė pasisakymą pradėjo nuo padėkos už prieš mėnesį priimtą sprendimą nepritarti UAB „KLAS“ atliekų šilumos ir elektros jėgainės (Daubos g. 1F, Šiaulių m.) statybai ir planuojamai ūkinei veiklai.

Pirmiausia viešai pasipriešino ir ėmė mušti pavojaus varpais šalia gyvenantys žmonės, kuriuos išgąsdino tai, jog įmonė energijai gaminti ketino naudoti atliekas.

„Šiaulių energija“ sunerimo, kad privatus investuotojas sumažintų „Šiaulių energijos“ biokuro katilinių naudojimą. Šiltuoju laikotarpiu, kai „KLAS“ įrenginio galios nepakaktų, bendrovė turėtų naudoti brangesnį iškastinį kurą – dujas, tai dar labiau didintų šilumos kainą.

Generalinė direktorė „brėžė“ A. Visocko „reikšmingą indėlį šilumos ūkiui, kuriant naudą Šiaulių miestui ir jo gyventojams“.

Vadovė pradėjo nuo 2012 metų, kai į Lietuvos miestus ėmė veržtis privatūs šilumos gamintojai, norintys statyti biokuro katilines, pristatydami save kaip pažangos energetikoje lyderius, siekiančius „suvaldyti“ šilumos kainas.

Ir štai čia iškyla tuomet vos dviejų žmonių opozicijos Tarybos narys Artūras Visockas, kurio įtaka sprendimų priėmimui buvo minimali.

2012 metais „Šiaulių energija“ jau buvo pastačiusi naują termofikacinę elektrinę, todėl, atsiradus privačiam šilumos tiekėjui, jos galia būtų nevisškai panaudojama.

„Aktyvūs Šiaulių miesto tarybos nariai ir dabartinis Šiaulių meras Artūras Visockas (pranešėja atsigręžė ir pažvelgė į merą, pritariamai mostelėjo ranka – aut. past.) pirmieji Lietuvoje suprato, kad realiai šilumos kainą sumažinti gali tiktai pats Savivaldybės šilumos tiekėjas. Užtai 2013 metais Savivaldybės taryba suderino 20 MW biokuro katilinę „Šiaulių energijai“ ir projektas buvo sėkmingai įgyvendintas 2014 metais. Taip pat Šiaulių miesto taryba, iniciatyviai dirbant Tarybos nariui Artūrui Visockui (atsigręžė ir pažvelgė į merą – aut. past.), sustabdė 2013 metais Savivaldybės administracijos dalyvavimą visose procedūrose, susijusiose su šilumos ūkio plėtra ir vystymusi“, – kalbėjo A. Čepulienė.

A. Visockas balsavo prieš (!) „Šiaulių energijos“ biokuro katilinę

2013 metų sausio 31 dieną vykusiame Tarybos posėdyje teiktas sprendimo projektas, kuriuo pritarta „Pietinės katilinės rekonstravimo, įrengiant 20 MW galios biokuro katilinę“ projektui. Įmonė planavo skirti 5 milijonus litų savo lėšų, o likusias – skolintis.

Šis sprendimas miesto Taryboje priimtas po didelių debatų ir paskelbtos pertraukos. Tuometiniam merui Justinui Sartauskui visuomenininkų grupė pateikė 11 asmenų pasirašytą raštą, kuriame teigta apie neaiškią kainodarą ir tikinta, kad efektą gali duoti tik 40 MW biokuro katilas. Buvo reikalaujama sprendimo nepriimti.

Po pertraukos ginti „Šiaulių energijos“ pozicijos stojo technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius, paaiškinęs, kad būtent 20 MW biokuro katilas efektyviausiai lemtų šilumos kainą, o ne dvigubai galingesnis.

Tada „iniciatyvus“ Tarybos narys A.Visockas pasiūlė sprendimą atidėti, tačiau už jo pateioktą pasiūlymą balsavo tik 4 politikai.

Balsuojat už „Pietinės katilinės rekonstravimo, įrengiant 20 MW galios biokuro katilinę“ investicinio projekto suderinimą iš 27 Tarybos narių 3 balsavo prieš. A. Visockas taip pat balsavo prieš.

„Turėjome investicinius planus, kad „Šiaulių energijai“ pasistatysime 20 megavatų biokuro katilą. A. Visockas už ją nebalsavo. Tuo metu galingesnei jėgainei neturėjome nei žemės sklypo, nei projekto. Dar kažin kaip ten būtų buvę, jei tuo metu būtume sustoję“, – „Šiaulių kraštui“ yra sakęs J. Sartauskas, pabrėžęs, kad konkurencinėje kovoje su nepriklausomais šilumos gamintojais laikas buvo itin svarbus.

Miesto valdžia visuomenininkų ir kai kurių politikų buvo kaltinama, kad tokiais sprendimais esą įmonė vedama į bankrotą, siekiant ją privatizuoti.

2013 metų sausio 31 dienos posėdyje protokoluota, kad meras J. Sartauskas informavo, jog paves Administracijai parengti kreipimąsi į STT ir prokuratūrą dėl kaltinimų, esą AB „Šiaulių energija“ vedama į bankrotą, siekiant įmonę privatizuoti.

Juoda virto balta

Paklausta, kaip Artūro Visocko priešinga įmonės interesams pozicija tapo jo „nuopelnais“, A. Čepulienė aiškino: „Artūras Visockas, įsigilinęs ir supratęs situaciją, įsitraukė į jos sprendimą, palaikė Savivaldybės valdomos bendrovės planus, aktyviai siekė, kad bendrovės 2012 metais pastatyta termofikacinė elektrinė veiktų ir teiktų naudą šiauliečiams ir bendrovei.“

Savivaldybės atsiųstame Tarybos posėdžio protokole akivaizdžiai matyti, kad A. Visockas Savivaldybės valdomos bendrovės planų 2013 metų pradžioje nepalaikė.

Priešingai, viešojoje erdvėje Tarybos narys A. Visockas skleidė informaciją, priešingą „Šiaulių energijos“ tikslams. Įmonės vadovai į pagalbą kvietėsi Savivaldybės specialistus. Susitikime su tuometine įmonės finansų direktore Audrone Čepuliene ir technikos direktoriumi Virgilijumi Pavlavičiumi ieškota būdų, kaip suvaldyti A. Visocko transliuojamą įmonės planams galimai žalą darančią viešą informaciją.

Tačiau dabar jau įmonės generaline direktore tapusiai A. Čepulienei atrodo kitaip. Juoda virto balta. A. Čepulienė, atsakydama į redakcijos klausimus, vėl kartojo tuos pačius ditirambus, išsakytus ir Tarybos posėdyje: „Artūras Visockas, supratęs situaciją, įsitraukė į jos sprendimą, palaikė Savivaldybės valdomos bendrovės planus, bei, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu (ir vėliau meru), turėjo galimybę ir ją išnaudojo – informaciją skleisti visuomenei ir ja dalintis su Savivaldybės bei Lietuvos Respublikos politikais“.

Anot vadovės, dabar to niekaip negalima pavadinti bendrovei žalinga informacija ar veikla.

A. Visocko planas

Paklaustas, kodėl 2013 metų sausio 31 dieną balsavo prieš „Šiaulių energijos“ planus įrengti 20 MW biokuro katilinę, meras A. Visockas ir dabar aiškina, kad „toks sprendimas atidarė galimybę ateiti privačiam kapitalui. Norint visiškai uždaryti šį klausimą reikėjo balsuoti už dvigubą galią“.

Dideliu savo nuopelnu jis laiko tų pačių metų lapkritį jo parengtą Tarybos sprendimo projektą, kuriuo nuspręsta netvirtinti naujo Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialiojo plano ir reglamento iki įstatymų nustatyta tvarka bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa.

Dauguma šio sprendimo punktų neteko galios 2015 metais A. Visockui jau būnant miesto meru.

Meras taip pat didžiavosi 2019 metais sulaukęs tuometinio Premjero Algirdo Butkevičiaus palaikymo bei Vyriausybės sprendimo.

„Dabar galiu drąsiai pasakyti. Tai buvo mano planas ir Dievas padėjo jį įgyvendinti“, – nesikuklina meras.

2014 metais Taryba priėmė sprendimą nepritarti privataus nepriklausomo šilumos tiekėjo planams statyti Šiauliuose kogeneracinę jėgainę, kol nebus priimta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa.

2015 metais Konkurencijos taryba įpareigojo abu šiuos Tarybos sprendimus panaikinti, kaip ribojančius konkurenciją. Tais pačiais metais Artūrui Visockui tapus meru, jis jau turėjo didelė įtaką sprendimams dėl Šiaulių šilumos ūkio.

Gal tai ir buvo A. Visocko ir Dievo planas, bet įgyvendinti jį turėjo miesto Taryba. Ir balsuoti už jį turėjo tuometinė mero J. Sartausko suburta valdančioji dauguma. Priešingu atveju Tarybos nario A. Visocko iš labai menkos opozicijos balsas būtų tik aidas vėjyje.

Ne Kalėdos, bet eglutė – merui dovanų

Savivaldybė bendrovės generalinė direktorė lankstėsi savo potencialiam darbdaviui daugiau nei 10 minučių. Vadovė dėkojo A. Visockui „už įžvalgą, drąsą ir bei svarų indėlį šiauliečių labui bei naudą miestui“.

A. Čepulienė pakvietė pakvietė A. Visocką pasodinti ąžuoliuką Botanikos sode, o du įmonės darbuotojai atitempė asmeninę dovaną merui... žalią eglutę (audringi plojimai – aut. past.). Nors ir ne Kalėdos, bet gražu.

To net A. Visockui pasirodė per daug: vyrukams liepė eglutę nuvežti į Botanikos sodą ir pasodinti, „kol ji dar gyva“.

„Labai gražus poelgis. Ačiū labai“, – vėl dėkojo įmonės vadovė.

Kas priima sprendimus?

Opozicijos atstovai direktorei direktorei A. Čepulienei priminė, kad sprendimus priima ne meras, o Taryba.

„Vienas lauke ne karys. Reikia ir iniciatoriaus, ir kas pritaria ir balsuoja už tai. Yra padėka visiems“, – praregėjo generalinė direktorė.

Tarybos posėdyje dalyvavo ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, technikos mokslų daktaras Valdas Lukoševičius.

„Šiauliai padarė gerą politiką šilumos ūkyje ir aš noriu išreikšti padėką miesto Tarybai, politikams, kurie savo laiku priėmė teisingus sprendimus“, – akcentavo asociaciacijos prezidentas, nepagarbinęs A. Visocko.