Naujausios
Kultūra – ne politinių mainų įrankis
Protestas Šiauliuose prasidėjo 11 valandą, kiti dalyviai prisijungė vėliau – per pietų pertrauką. Dalis šiauliečių vyko į pagrindinį mitingą Vilniuje, S. Daukanto aikštėje.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais: „Čiurlionis raunasi plaukus“, „Eidamas į šį protestą aplankiau bažnyčią“, „Ne burbulas – mes tikri“, „Nemuno aušra = kultūros saulėlydis“, „Nemaišykim kultūros su chaltūra!“, „Be kultūros – tik dresuota liaudis“.
„Noriu priminti gerbiamam Prezidentui, gerbiamom visom partijom, Seimo nariams, kad nei viena ministerija, nei Lietuva nėra jų nuosavybė. Jeigu jie kuo nors nori dalytis, tegul dalijasi žmonomis, vaikais, namais, santaupomis tarpusavyje. Linkiu sėkmės“, – dar prieš protestą „Šiaulių kraštui“ sakė aktorė Nomeda Bėčiūtė, į protestą atsinešusi gongą.
Protesto dalyviai aktyviai išsakė savo nuomonę prie mikrofono, pastatyto šalia bačkos. Ne vienas kalbėtojas proteste kalbėjo pirmą kartą – sakė nebegalintis tylėti. Mintis išsakė ne tik įstaigų vadovai, žinomi menininkai, kultūros darbuotojai, bet ir moksleiviai.
Daugelis kalbėtojų negalėjo suprasti, kaip tokias atsakingas kultūros ministro pareigas galima skirti nekompetentingam žmogui, nes patys darbe sau ir kolektyvui kelia aukštą profesinę kartelę.
Akcentuota, kad kultūra negali būti politinių mainų įrankiu. Pasisakiusieji ragino išlikti pilietiškiems, ieškoti kitų protesto formų, turėti kritinį mąstymą ir atskirti, kas yra kultūra, o kas chaltūra.
Priekaištai skriejo ne tik „Nemuno Aušrai“, bet ir socialdemokratams bei Prezidentui, paraginta klausimus užduoti ir savo rinktiems Seimo nariams. Pabrėžta, kad tai nėra vieno ministro, o visos partijos „Nemuno Aušra“ problema – Kultūros ministerijai negali vadovauti šios partijos atstovas.
Protesto dalyviai pasidžiaugė, kad kultūros lauko žmonių yra daug, jie greit sureagavo – per parą buvo surinkta per 50 tūkstančių parašų. Bet šie balsai netapo svarbūs, priimant sprendimą.
Atsakomybė sau, bendruomenei ir Lietuvai
„Žodžių nebeužtenka, peticijų neužtenka, kultūra yra vadinama panele su aukštakulniais, reikia susiimti ir jau judesiais, savo fiziniais kūnais rodyti, kad nesutinkame su tuo, ką mums siūlo Prezidentas“, – protestą pradėjo viena iš organizatorių Šiaulių dailės galerijos kultūrinės veiklos koordinatorė Roberta Stonkutė.
Šiaulių dailės galerijos direktorės Ernestos Šimkienės nuomone, kultūra virto skuduru, į kurią galima šluostytis kojas: „Staiga pasirodo, kad gali vadovauti žmonės, kurie visiškai neturi jokio šito lauko išmanymo – jiems reikės padėti. Juk visgi ne socialinių paslaugų centras, kad padėtume ministrui dirbti darbą. Tu turi būti lyderis, kuris įkvėptų, kuris vestų.“
Valstybinio Šiaulių dramos teatro meno vadovę dr. Nomedą Šatkauskienę gąsdina taip žemai nuleista vertinimo kartelė. Galbūt tokie pat kriterijai bus taikomi ir renkant įstaigų vadovus?
„Teatre visą laiką kartoju, kad mes čia neatėjome mokytis, esame profesionalai, visiems taikau gana aukštus kriterijus, tad jaučiuosi žiauriai išduota ir daranti visiškai nereikalingą darbą, kurio, atrodo, mūsų teatro steigėjui visiškai nereikia“, – sakė teatrologė.
Aktorius, režisierius Darius Gumauskas pabrėžė, kaip svarbu savo buvimu parodyti nesutikimą. Jis pacitavo proteste Vilniuje Gintarės Masteikaitės pasakytus žodžius: protestas tik prasideda.
Dailininkas Arūnas Uogintas žadėjo, kad su žmona Reda Uogintiene ras formų ir tęs protestą: „Turime sau prisiekti, kad eisime iki galo.“
Aistė Tuminaitė-Orlauskė, Žagarės kultūros centrui vadovaujanti 4 metus, akcentavo matanti, kokią galią turi kultūra.
„Man skauda, kaip kultūros dalyvei, nes aš žinau, ką gali kultūra. Aš kultūrai atiduodu visą širdį. Kodėl man, Kultūros centro vadovei, yra keliami didesni reikalavimai negu kultūros ministrui? Dugnas ne tai, kad yra pramuštas, yra visiška praraja“, – sakė aktyvi kultūrininkė.
„Visa ši situacija apibūdinama keliais žodžiais: šlykštu, apgailėtina, žema, skauda ir nėra kam pasiskųsti“, – apibendrino Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ kultūrinės veiklos vadybininkė Gretė Každailytė.
Šiaulių dailės galerijos edukatorė Danutė Vaitekūnaitė studijavo Paryžiuje ir Abu Dabyje, tai – pirmasis jos protestas, po 8 metų grįžus į Lietuvą. Pasak Danutės, visiems žinomi prancūzų protestai, iš kurių galima pasimokyti, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose protestai draudžiami. „Kodėl uždrausta? Todėl, kad tai yra jėga. Mes galime labai įvairiai protestuoti. Nepamirškime šios jėgos ir atsakomybės sau, visai bendruomenei ir Lietuvai.“
Septyniolikmetė Radvilė oponavo mokykloje iš savo mokytojos išgirstiems žodžiams, kad kultūra yra tik vyšnia ant torto: „Aš manau, kad kultūra yra lėkštė, ant kurios padedamas tortas. Kultūra nėra vyšnia, ji yra torto pagrindas.“
Dr. Nerijus Brazauskas pasidžiaugė, kad Lietuva parodė, jog yra pilietinė visuomenė, tik gaila, kad ją pabudinti turėjo kultūros klausimas.
Tarp kalbėjusių buvo ir pedagogė, kultūros renginių vedėja Raimonda Sližienė, akordeonistė Eglė Bartkevičiūtė, Šiaulių miesto garbės pilietė Nijolė Prascevičienė, architektas Kristijonas Murauskas, Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, Šiaulių kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Jūratė Sobutienė, „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, Šiaulių kino meno klubo vadovas, muziejininkas Viktoras Gundajevas, restauratorė, aktyvi Ukrainos rėmėja Audronė Salatkaitė ir kiti.
Prie mikrofono stojo ir vienas oponentas, bandęs sakyti, jog protesto dalyviai yra „surinkti iš vienos sistemos“, nusiteikę prie vieną partiją, nepažįsta naujojo ministro – jo žodžius užgožė skandavimas „Gėda!“.
