Šiaulių kryptis – Ryga, ne Vilnius?

Šiaulių kryptis – Ryga, ne Vilnius?

Šiau­lių kryp­tis – Ry­ga, ne Vil­nius?

Pa­gal Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) skel­bia­mus ša­lies sa­vi­val­dy­bių in­dek­sus Šiau­liai yra tre­ti tarp di­džių­jų ša­lies mies­tų – po Klai­pė­dos ir Vil­niaus. Ta­čiau LLRI pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas įžvel­gia ne­ga­ty­vias ten­den­ci­jas – per­spek­ty­vo­je Šiau­liai ga­li lik­ti eko­no­mi­nių srau­tų nuo­ša­lė­je. In­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ eko­no­mis­tas kal­ba apie sa­vi­val­dy­bių si­tua­ci­ją ir re­gio­ni­nę po­li­ti­ką, ku­rio­je „re­vo­liu­ci­jų nė­ra ir ne­bus“. Sa­vi­val­dy­bės pa­čios tu­ri gal­vo­ti, kaip pri­trauk­ti sėk­mę.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Šiau­liai pra­lai­mi eko­no­mi­niam tri­kam­piui

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te ša­lies sa­vi­val­dy­bių si­tua­ci­ją, ko­kios yra ly­de­rės, ko­kios aut­sai­de­rės?

– Ge­res­ni tam­pa vis ge­res­niais, o pra­stes­ni vis pra­stes­niais: ar žiū­rė­tu­me pa­gal ne­dar­bo ro­dik­lius, ar pa­gal at­ly­gi­ni­mus, ar pa­gal in­ves­ti­ci­jas. Ta­čiau tei­gi­nys, jog yra Vil­nius ir vi­sa ki­ta Lie­tu­va, nė­ra tei­sin­gas. Ne tik Vil­nius ju­da į prie­kį, ju­da ir ki­ti re­gio­nai.

Iš ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių, pa­vyz­džiui, žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės – Kau­no ra­jo­no, Klai­pė­dos ra­jo­no – mū­sų ver­ti­ni­muo­se ir in­dek­suo­se pui­kiai pa­si­ro­do. Į šias sa­vi­val­dy­bes dau­giau žmo­nių at­va­žiuo­ja, nei iš­va­žiuo­ja – Lie­tu­vos mas­tu tai tam tik­ra sen­sa­ci­ja. Tai ro­do, kaip ra­jo­nas su­ge­ba bend­ra­dar­biau­ti su mies­tu ir kaip mo­ka vie­nas ki­tu pa­si­nau­do­ti.

Šiau­rės ry­tų re­gio­no (Za­ra­sų, Ig­na­li­nos kam­pas) si­tua­ci­ja yra pra­sčiau­sia – ir pa­gal eko­no­mi­nius ro­dik­lius, pa­vyz­džiui, in­ves­ti­ci­jas, ir pa­gal so­cia­li­nius – ne­dar­bą, at­ly­gi­ni­mus ar mig­ra­ci­ją iš re­gio­no.

– Šiau­lius įvar­di­jo­te tre­čio­je vie­to­je tarp di­džių­jų mies­tų, pa­gal ko­kius ro­dik­lius, ką jie ro­do?

– Šiau­lių pliu­sas – švie­ti­mas, so­cia­li­nė rū­py­ba, ma­žiau­sias ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ta­ri­fas, san­ty­ki­nai pi­gios vers­lo liu­di­ji­mų kai­nos, ma­žiau­sias ne­dar­bas tarp di­džių­jų mies­tų, ne­blo­gas ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bas, ma­ža biu­dže­to sko­la. Šiau­liai vis dar tu­ri po­ten­cia­lo. Bet il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je įžvel­giu pro­ble­mą, ar Šiau­liai ne­liks eko­no­mi­nių srau­tų nuo­ša­lė­je? Dėl to, kaip šiau­lie­tis, la­bai nuo­gąs­tau­ju.

Ki­ti mū­sų ty­ri­mai ro­do, jog ša­ly­je nau­jas eko­no­mi­nis cent­ras fo­ku­suo­ja­si tri­kam­py­je Vil­nius-Kau­nas-Pa­ne­vė­žys. Ne to­dėl, kad Pa­ne­vė­žys bū­tų di­de­lis trau­kos cent­ras, bet geog­ra­fiš­kai jis yra ar­čiau Vil­niaus. Nuo jo iki Pa­ne­vė­žio yra va­lan­da ke­lio – tai dar ne­to­li, o iki Šiau­lių – dvi ir dvi su pu­se va­lan­dos – tai jau to­li.

Ke­lei­vi­nio, ypač kro­vi­ni­nio trans­por­to srau­tų ana­li­zė ro­do, jog in­ten­sy­viau­si srau­tai yra tarp Kau­no ir Vil­niaus, o ant­ras pa­gal in­ten­sy­vu­mą ka­na­las yra tri­kam­py­je nuo Kau­no, Vil­niaus link Pa­ne­vė­žio. Šia­me tri­kam­py­je yra di­džiu­lė eko­no­mi­nė kon­cent­ra­ci­ja, ša­lia yra eko­no­miš­kai gy­vy­bin­gi Jo­na­vos ra­jo­nas ir Kė­dai­nių ra­jo­nas. Šie ra­jo­nai pa­gal vi­du­ti­nius at­ly­gi­ni­mus len­kia ir Šiau­lius, ir Pa­ne­vė­žį.

Aiš­ku, Klai­pė­da yra iš­skir­ti­nis trau­kos cent­ras – tai na­tū­ra­lu, nes ki­to jū­rų uos­to mes ne­tu­ri­me.

Il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je be­si­for­muo­jan­tis nau­jas eko­no­mi­nis tri­kam­pis grei­čiau­siai tik stip­rės. Pa­ne­vė­žys, pa­nau­do­da­mas Vil­niaus ar­tu­mą, yra san­ty­ki­nai ge­ro­je si­tua­ci­jo­je, neat­si­tik­ti­nai ten ku­ria­si daug lo­gis­ti­kos įmo­nių. Pa­ne­vė­žiui pri­dės pliu­sų ir tie­sia­ma eu­ro­pi­nė „RAIL Bal­ti­ca“ ge­le­žin­ke­lio vė­žė.

Šiau­lių pri­va­lu­mas yra ki­tas di­de­lis eko­no­mi­nis cent­ras – Ry­ga, ku­ri yra san­ty­ki­nai ar­ti Šiau­lių. Bet ar tai panau­do­ja­ma? Tą klau­si­mą rei­kė­tų už­duo­ti Šiau­lių val­džiai ir vers­li­nin­kams.

Ne­sa­kau, kad Šiau­lių si­tua­ci­ja yra blo­ga. Bet ten­den­ci­jos ne­ra­mi­na, ir vie­na iš nei­gia­mų pro­gno­zių yra to­kia, jog Šiau­liai taip ir liks ša­lia eko­no­mi­nių srau­tų.

– Ar tai reiš­kia, jog Šiau­liai pa­ma­žu ap­mirs?

– Ne vie­nas mies­tas ir mies­te­lis Lie­tu­vo­je jau yra ap­mi­ręs. Kad ir ko­kia re­gio­ni­nė po­li­ti­ka bus, kon­cent­ra­ci­ja į di­džiuo­sius mies­tus tik di­dės.

Lai­ko­me tra­ge­di­ja, kai per me­tus vis po po­ra pro­cen­tų su­ma­žė­ja gy­ven­to­jų, bet dar di­des­nė tra­ge­di­ja, kad dras­tiš­kai ma­žė­ja dar­bin­go am­žiaus žmo­nių. Kai ku­rio­se ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se, tarp jų Šiau­lių ap­skri­ties, dar­bin­go am­žiaus žmo­nių su­ma­žė­jo po 20–30 pro­cen­tų per de­šimt-pen­kio­li­ka me­tų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad per pen­ke­rius ar­ti­miau­sius me­tus jų dar 11–17 pro­cen­tų ma­žės Ak­me­nės, Jo­niš­kio, Kel­mės ra­jo­nuo­se.

Tai reiš­kia, kad to­kio­se sa­vi­val­dy­bė­se, jei­gu no­ri sta­ty­ti įmo­nę, kur­ti pa­slau­gų cent­rą, ar ati­da­ry­ti res­to­ra­ną, iš kar­to ky­la klau­si­mas, kas dirbs ir kas nau­do­sis ta­vo pa­slau­go­mis?

Jau da­bar dėl dar­bo jė­gos trū­ku­mo įmo­nės yra per­ke­lia­mos iš Lie­tu­vos, ati­da­ri­nė­ja­mos Len­ki­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je ar Uk­rai­no­je.

Ša­lia mig­ra­ci­jos, gy­ven­to­jų se­nė­ji­mo, for­muo­ja­si tre­čia pro­ble­ma – dar­bin­go am­žiaus žmo­nių, ku­rie ne­be­ga­li ar ne­no­ri dirb­ti. Kai kam ver­čiau pa­siim­ti pa­šal­pą, nei dirb­ti. At­si­ran­da net ant­ra be­dar­bių kar­ta.

Ne­dar­bas ne­ma­žė­ja iš es­mės dėl il­ga­lai­kių be­dar­bių, nors jau šeš­tus me­tus tu­ri­me eko­no­mi­nį pa­ki­li­mą. Tu­ri­me apie 160 tūks­tan­čių be­dar­bių, o prieš 2008 me­tų kri­zę be­dar­bių tu­rė­jo­me tik 60–80 tūks­tan­čių. Da­bar be­dar­bių pa­šal­poms, per­kva­li­fi­ka­vi­mui ir ki­toms pa­slau­goms iš­lei­džia­me tiek, kiek 2010 me­tais per kri­zę, kai be­dar­bių tu­rė­jo­me 300 tūks­tan­čių.

Ko­dėl Šiau­lių ne­si­ma­to?

– Sa­vi­val­dy­bės su­si­tel­kia į inf­rast­ruk­tū­ros tvar­ky­mą, ap­lin­kos tvar­ky­mą. Šiau­liai, pa­vyz­džiui, aikš­tes, gat­ves tvar­ko, me­ras gi­ria­si „pro­ver­žiu“ ir „ge­ra au­ra“, o ko­kį po­vei­kį tai ga­li da­ry­ti mies­to per­spek­ty­vai?

– Tvar­kin­ga gat­vė, ži­no­ma, ge­rai. Me­rai – ne tik Šiau­lių – gi­ria­si re­mon­tu. Bet su­tvar­ky­ti ke­lią – tai ei­na­ma­sis re­mon­tas. Pak­laus­ki­te di­de­lės įmo­nės va­do­vo, ko­kius svar­bius dar­bus nu­vei­kė per me­tus, ga­ran­tuo­ju, jog tarp tų dar­bų neį­var­dins ofi­so sie­nų iš­da­žy­mo nau­ja spal­va, nes tai – ei­na­ma­sis re­mon­tas.

Tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos yra vie­nas iš ro­dik­lių, ro­dan­čių mies­to pa­trauk­lu­mą, o Šiau­liai pa­gal jį se­niai nuo ki­tų di­džių­jų mies­tų at­si­lie­ka. Tik vie­ti­nių vers­li­nin­kų in­ves­ti­ci­jos ir ryž­tas pa­lai­ko mies­to eko­no­mi­nį gy­vy­bin­gu­mą ir ku­ria­mi pro­duk­tai, ku­riais ga­li­ma di­džiuo­tis.

Kad mies­tas tap­tų pa­trauk­lus ne tik čia gy­ve­nan­tiems žmo­nėms, rei­kia kur­ti Šiau­lių įvaiz­dį.

– Ko­kie Šiau­liai ma­to­mi žiū­rint iš Vil­niaus?

– Sa­vęs vil­nie­čiu ne­lai­kau. Bet iš Vil­niaus žiū­rint jo­kių Šiau­lių ne­si­ma­to. Ne­pa­me­nu, kad­ ko­kia ge­ra ži­nia apie Šiau­lius bū­tų ži­niask­lai­dos pir­muo­siuo­se pus­la­piuo­se ar ži­nių po­rta­luo­se per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus. Kau­nas, pa­vyz­džiui, ge­rai pa­nau­do­ja vie­šuo­sius ry­šius for­muo­da­mas nuo­mo­nę, jog sta­to­si, ky­la, ju­da pir­myn. Net Kė­dai­niai daž­niau yra gir­di­mi nei Šiau­liai.

Ne­ži­nau, ar Sa­vi­val­dy­bė­je kas už­sii­ma Šiau­lių įvaiz­džio for­ma­vi­mu, bet diag­no­zė yra to­kia – Šiau­liai ne­ma­to­mi Lie­tu­vo­je, o tarp­tau­ti­niu mas­tu, ka­žin ar iš vi­so ži­no­ma, jog toks mies­tas eg­zis­tuo­ja. Ne­bent dėl NA­TO ba­zės ži­no­mas.

Aš ne­ma­tau nei Šiau­lių au­ros, nei įvaiz­džio, bet tai yra minkš­tie­ji da­ly­kai. Yra ir „kie­tie­ji“ klau­si­mai: kas Šiau­liuo­se no­ri kur­tis, ar čia no­ri­ma da­ry­ti vers­lą, ar Šiau­liai pri­trau­kia nau­jų gy­ven­to­jų? In­di­ka­to­riai yra ir tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos, ir at­ly­gi­ni­mai, pa­gal ku­riuos Šiau­liai at­si­lie­ka nuo vi­sų di­džių­jų mies­tų ir ne tik nuo di­džių­jų. Tai ne ke­lių pa­sta­rų­jų me­tų – tai de­šimt­me­čių ten­den­ci­ja.

Re­gio­ni­nė po­li­ti­ka – sa­vi­val­dy­bių rei­ka­las?

– Ar ne­rei­kia re­vo­liu­ci­jos re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je, juk re­gio­nų at­skir­tis ne­ma­žė­ja?

– Nė­ra ir ne­bus re­vo­liu­ci­jos re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je. Nau­ją mo­de­lį da­bar ku­ria, kal­ba apie iš­ma­niuo­sius re­gio­nus, funk­ci­nį jų pa­si­skirs­ty­mą, bet iš es­mės paė­mė tą pa­tį de­šim­ties ap­skri­čių mo­de­lį ir sa­ko, jog da­bar tas re­gio­nas tą da­rys, o anas aną. Nuo to, kad pa­sa­kys, jog čia bus ro­bo­ti­kos cent­ras, re­gio­nas dar ne­taps ro­bo­ti­kos cent­ru.

Ad­mi­nist­ra­ci­nis su­skirs­ty­mas į 60 sa­vi­val­dy­bių iš es­mės yra pa­se­nęs, li­kęs nuo so­viet­me­čio. Ir gy­ven­to­jų tiek ne­bė­ra, kiek bu­vo. Lo­giš­ka bū­tų sa­vi­val­dy­bes per­brai­žy­ti, kaž­ką jung­ti ar su­skai­dy­ti. Kel­ti klau­si­mą, kiek ma­žiau­siai tu­ri lik­ti gy­ven­to­jų, kad sa­vi­val­dy­bė dar ga­lė­tų bū­ti sa­va­ran­kiš­ku vie­ne­tu su sa­vo me­ru, ta­ry­ba, biu­dže­tu.

– Ką siū­ly­tu­mėte da­ry­ti sa­vi­val­dy­bėms?

– Že­mės ūky­je dar dir­ba 8 pro­cen­tai žmo­nių, bet jų ir to­liau ma­žės. Di­džio­ji dau­gu­ma jų už­sii­ma ne vers­lu, o iš­gy­ve­ni­mu. Tie ra­jo­nai dar la­biau pra­tuš­tės. Bet ki­ta ver­tus, tai vyks­ta ir ki­to­se ša­ly­se.

Mies­tai, ra­jo­nai tu­ri su­vok­ti, kad tai, ką da­rei va­kar, ne­be­tin­ka. Vie­ni pri­si­tai­ko ir įšo­ka į trau­ki­nį, ki­ti puo­la prieš trau­ki­nį ir po to skun­džia­si, kad jiems ne­si­se­kė trau­ki­nio su­stab­dy­ti.

Jo­kia re­gio­ni­nė po­li­ti­ka nie­ko ne­pa­da­rys ir neat­gai­vins mies­tų, ku­riuo­se ne­bė­ra kū­ry­bi­nės ener­gi­jos. Iš Vil­niaus nie­kas neat­va­žiuos ir Šiau­lių ne­sut­var­kys – ste­buk­lų ne­bus. Ko­kius Šiau­lius su­si­kur­si­me, ko­kius sta­ty­si­me, to­kie ir bus. Ba­na­lu, bet taip yra.

Šiau­liuo­se pil­na ener­gi­jos – įmo­nės daug ge­rų da­ly­kų da­ro, ne­rei­kia dar juo­dų kas­pi­nų ka­bin­ti. Bet apie atei­tį rei­kia mąs­ty­ti. Kas bus po de­šimt, dvi­de­šimt me­tų. Neuž­ten­ka už­si­dė­ti ro­ži­nius aki­nius ir sa­ky­ti: „Mes – Šiau­rės Lie­tu­vos sos­ti­nė“ ar­ba „Šiau­rės Va­ka­rų cent­ras“. Apsk­ri­tai, koks čia re­gio­nas Šiau­rės va­ka­rai?

Įvaiz­dis, ko­dėl no­rė­čiau gy­ven­ti ir kur­ti Šiau­liuo­se? Štai klau­si­mas, į ku­rį rei­kia at­sa­ky­ti.

Sklei­džia­mas nie­ko ne­sa­kan­tis įvaiz­dis: „Šiau­liai – Sau­lės mies­tas“. Ar tai Šiau­lių pri­va­lu­mas, kad kaž­kur apy­lin­kė­se 1236 me­tais ka­ria­vo žmo­nės ir lai­mė­jo Sau­lės mū­šį? Tai ne­ga­li bū­ti šiuo­lai­ki­nio mies­to iš­skir­ti­nu­mas, tai ga­li bū­ti tik ge­ra pra­džia vi­zi­ti­nei kor­te­lei. Da­bar XXI am­žius, bet ne try­lik­tas.

– Gal Šiau­liams stin­ga ly­de­rys­tės?

– Lo­biz­mo ge­rą­ja pra­sme, at­sto­va­vi­mo Šiau­liams po­li­ti­nė­je are­no­je ma­žai ma­čiau, iš tie­sų vi­sai to ne­ma­čiau. Simp­to­mi­nis yra oro uos­to pa­vyz­dys. Dar mo­kyk­lo­je gir­dė­jau, kaip tuo­me­ti­niai po­li­ti­kai aiš­ki­no, kad čia kos­mi­niai laivai lei­sis ir bus NA­SA cent­ras. Ir iki šiol gir­džiu tik kal­bas apie gra­žias Šiau­lių oro uos­to per­spek­ty­vas.

Ar Šiau­lių po­li­ti­kai su­ge­ba iš­si­rei­ka­lau­ti dė­me­sio, re­sur­sų? Kas pro­fe­sio­na­liai at­sto­vau­ja Šiau­liams, kas ser­ga už Šiau­lius Vy­riau­sy­bės ko­ri­do­riuo­se, kas tem­pia in­ves­ti­ci­jas į Šiau­lius? Gal­būt yra toks žmo­gus? Bet man ne­te­ko su­tik­ti.

Da­bar gi val­džios ener­gi­ja nu­kreip­ta į tar­pu­sa­vio san­ty­kių aiš­ki­ni­mą­si, ku­ris mies­tie­čiams, ka­žin, ar iš vi­so įdo­mus.

– Kai ku­rie eks­per­tai skai­čiuo­ja, jog yra ke­tu­rios Lie­tu­vos: Vil­nius, po to – Kau­nas ir Klai­pė­da, tre­čia – vi­du­ti­nio­kų „auk­so vi­du­rys“ ir pa­ri­bio Lie­tu­va. Kiek jūs įžvel­gia­te? Jei­gu gy­ven­to­jų kon­cent­ra­ci­ja, kaip tei­gia­te, į di­džiuo­sius cent­rus, pir­miau­sia, Vil­nių, di­dės, tai gal ne­ver­ta ki­tiems mies­tams nė plė­šy­tis. Už­teks vie­no Vil­niaus?

– Lat­vi­ja su vie­na Ry­ga gy­ve­na. Nuo to, kad lat­viai Ry­go­je kon­cent­ruo­ja­si, jie nė­ra ma­žiau lat­viai. Bet ma­nau, jog mū­sų iš­si­bars­ty­mas po di­des­nius mies­tus nė­ra blo­gas. Ypač jei­gu tu­ri­me ge­rą inf­rast­ruk­tū­rą. Kar­tais Vil­niu­je per­va­žiuo­ti iš vie­no ga­lo į ki­tą il­giau už­trun­ka nei iš Vil­niaus nu­va­žiuo­ti į Pa­ne­vė­žį. Ir Šiau­liuo­se bū­da­mas ga­li bū­ti pa­sau­lio vers­lo da­li­mi – tech­no­lo­gi­jos tai lei­džia. Teo­riš­kai ir Kel­mė­je tu­rė­da­mas įmo­nę ga­li teik­ti pa­slau­gas vi­sam pa­sau­liui.

Ti­kiuo­si, kad Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė yra bent ap­klau­su­si in­ves­tuo­to­jus, ko jiems rei­kia ir ko­dėl nea­tei­na į Šiau­lius, ko­dėl ren­ka­si Nau­ją­ją Ak­me­nę, Kau­ną, Pa­ne­vė­žį ar Klai­pė­dą?

Kal­bė­da­mi apie žmo­nes, sa­ko­me: tur­tin­gi ir ne­tur­tin­gi. Tur­tin­gų yra ma­žai, ne­tur­tin­gų – daug. Ne­tur­tin­gus pa­da­lin­čiau į tuos, ku­rie tu­ri di­de­lį po­ten­cia­lą išaug­ti. Ku­rie no­ri už­si­dirb­ti, su­kur­ti vers­lą, įgy­ti ge­rą spe­cia­ly­bę – ku­rie tu­ri vil­tį, ku­riems at­ro­do, kad jie yra vi­du­ri­nio­ji kla­sė, nors dar to­kie nė­ra. To­kie žmo­nės pa­tys no­ri tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Ir yra ki­ta ne­tur­tin­gų­jų da­lis – ku­ri nie­ko ne­be­no­ri ir ne­be­ma­to, kad kas pa­ge­rė­tų. Kai gy­ve­ni dep­re­si­ja, net kai gy­ve­ni­mas ge­rė­ja, tau jis at­ro­do blo­gas.

Ga­li­me per­kel­ti tą ale­go­ri­ją ir į re­gio­nų, sa­vi­val­dy­bių gy­ve­ni­mą: yra di­de­li ir ma­ži mies­tai, yra sa­vi­val­dy­bės, ku­rios au­ga, tu­ri per­spek­ty­vą, ku­rios sie­kia pa­nau­do­ti ga­li­my­bes ir ku­rios tik trau­kia­si.

Vil­nius yra di­de­lis ir au­ga, Kau­nas, Klai­pė­da, Kė­dai­niai tu­ri per­spek­ty­vų. Kau­no ra­jo­nas ir Klai­pė­dos ra­jo­nas – taip pat au­gan­tys. To­kie did­mies­čiai kaip Šiau­liai ir Pa­ne­vė­žys drei­fuo­ja ir dar neaiš­ku, kur nu­drei­fuos – į au­gan­čių mies­tų pu­sę ar tie­siog plū­du­riuos?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Eko­no­mis­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas sa­ko, jog to­kie did­mies­čiai, kaip Šiau­liai ir Pa­ne­vė­žys, drei­fuo­ja ir dar neaiš­ku, ar nu­drei­fuos į au­gan­čių mies­tų pu­sę?

Žil­vi­nas Ši­lė­nas: „Stab­dy­ti Vil­nių, no­rint pa­kel­ti re­gio­nus, vi­siš­kai ne­lo­giš­ka. Kon­cent­ra­ci­jos ne­sus­tab­dy­si: jei­gu žmo­gus no­ri gy­ven­ti Vil­niu­je, tai ir gy­vens, ir ge­riau te­gu gy­ve­na Vil­niu­je nei Lon­do­ne. Ne­rei­kia stab­dy­ti ir ki­tų mies­tų, ku­rie ky­la. Žiū­rė­ki­me ge­riau, ką ga­li­me da­ry­ti sa­vo erd­vė­je ir kaip pri­trauk­ti sėk­mę.“