Šiaulių krašto ūkininkams pristatytos gamintojų grupių galimybės

Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kams pri­sta­ty­tos ga­min­to­jų gru­pių ga­li­my­bės

Koo­pe­ra­ci­jos svar­bą ir nau­dą pri­pa­žįs­ta vis dau­giau ūki­nin­kų. Su­si­vie­ni­jus at­si­ran­da di­des­nės ga­li­my­bės mo­der­ni­zuo­ti ga­my­bą, pa­si­da­lin­ti ge­rą­ja pa­tir­ti­mi ir dirb­ti pel­nin­giau. Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pa­ra­mos po­li­ti­ka sie­kia­ma su­stip­rin­ti ūki­nin­kų koo­pe­ra­ci­ją Lie­tu­vo­je.

Vie­ny­tis ir in­ves­tuo­ti į ūki­nin­ka­vi­mo na­šu­mą žem­dir­bius ga­li pa­ska­tin­ti Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2014–2020 me­tų pro­gra­mos (KPP) prie­mo­nės „Ga­min­to­jų gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų įsi­stei­gi­mas“ veik­los sri­tis „Ga­min­to­jų gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų įsi­stei­gi­mas že­mės ūkio sek­to­riu­je“. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos (ŽŪM) at­sto­vai Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių že­mės ūkio sky­rių va­do­vams, spe­cia­lis­tams bei ūki­nin­kams pri­sta­tė šios prie­mo­nės tei­kia­mas ga­li­my­bes ir pa­ra­mos tai­syk­les.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Ke­lia­mos są­ly­gos pa­reiš­kė­jui

Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą tai­ko­mai prie­mo­nei nu­ma­ty­ta skir­ti 1,7 mi­li­jo­no eu­rų. Pri­pa­žin­ta ga­min­to­jų gru­pė, tin­ka­mai įgy­ven­di­nu­si pen­ke­rių me­tų vers­lo pla­ną, ga­lės gau­ti iki pu­sės mi­li­jo­no eu­rų pa­ra­mą.

Pa­ra­mos su­ma už vie­ne­rius veik­los me­tus ne­ga­li bū­ti di­des­nė kaip 100 000 eu­rų. Per vi­są fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­pį pa­ra­ma ne­ga­lės vir­šy­ti 10, 9, 8, 7, 6 pro­cen­tų per ati­tin­ka­mai pir­mus, ant­rus, tre­čius, ket­vir­tus ir penk­tus veik­los me­tus par­duo­tos pro­duk­ci­jos ver­tės.

ŽŪM Tei­sės de­par­ta­men­to Tei­sės tai­ky­mo ir koo­pe­ra­ci­jos sky­riaus Koo­pe­ra­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Alf­re­das Gus­tas ir vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ra­sa Mi­ko­lo­nie­nė su­si­rin­ku­siems da­ly­viams įvar­di­jo pa­ra­mos es­mę – sie­kia­ma, kad su­si­bū­ru­si ga­min­to­jų gru­pė ga­lė­tų in­ves­tuo­ti į veik­los efek­ty­vi­ni­mą ir kuo pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis par­duo­ti sa­vo pro­duk­ci­ją. Di­džiau­sias prio­ri­te­tas ski­ria­mas eko­lo­gi­nės ga­my­bos ūkių ir gy­vu­li­nin­kys­tės, so­di­nin­kys­tės, uo­gi­nin­kys­tės ar dar­ži­nin­kys­tės ūkių kon­ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­mui, ska­ti­nant šių ūkių bend­ra­dar­bia­vi­mą ir koo­pe­ruo­tą veik­lą.

Pa­reiš­kė­jas, no­rin­tis pa­si­nau­do­ti šia pa­ra­ma, tu­ri bū­ti ju­ri­di­nis as­muo, su­da­ry­tas iš ne ma­žiau kaip 10 že­mės ūkio veik­la už­sii­man­čių fi­zi­nių ir (ar) ju­ri­di­nių as­me­nų. Be to, Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re koo­pe­ra­ty­vo re­gist­ra­ci­jos da­ta ne­ga­li bū­ti anks­tes­nė nei 2014 me­tų sau­sio 1 die­na.

Nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mai ir pa­gal vyk­do­mas veik­las. Jei pa­ra­mos ga­vė­jas au­gi­na vai­sius, uo­gas ar dar­žo­ves, jo dir­ba­mas bend­ras že­mės plo­tas tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis kaip 100 hek­ta­rų, o jei at­sto­vau­ja gy­vu­li­nin­kys­tės sek­to­riui, tai ūki­nių gy­vū­nų au­gin­to­jų bend­ras au­gi­na­mų su­tar­ti­nių gy­vu­lių skai­čius tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip 500 su­tar­ti­nių gy­vu­lių. Bi­ti­nin­kų su­si­vie­ni­ji­mai, ku­rių bend­ras lai­ko­mų bi­čių šei­mų skai­čius yra ne ma­žiau kaip 200, taip pat ga­li gau­ti at­ran­kos ba­lų.

Pa­sak Koo­pe­ra­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jo A. Gus­to, to­kie rei­ka­la­vi­mai ne­tu­rė­tų gąs­din­ti. „Kuo di­des­nę apy­var­tą tu­ri pa­ra­mos ga­vė­jas, tuo di­des­nę pa­ra­mą ga­li gau­ti, to­dėl tik­rai ver­ta jung­tis į ga­min­to­jų gru­pes ir bend­rai už­siim­ti veik­la – juk per me­tus pa­ra­ma ga­li siek­ti net 100 tūks­tan­čių eu­rų, o jos pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bės ga­na pla­čios“, – sa­kė A. Gus­tas.

ŽŪM spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, jei­gu da­ly­viai yra že­mės ūkio koo­pe­ra­ti­nės bend­ro­vės (koo­pe­ra­ty­vai), tai iš jų na­rių su­pirk­tų pro­duk­tų ir na­riams par­duo­tų pre­kių bei su­teik­tų pa­slau­gų ver­tė tu­ri bū­ti di­des­nė kaip 50 pro­cen­tų vi­sų koo­pe­ra­ti­nės bend­ro­vės (koo­pe­ra­ty­vo) su­pirk­tų pro­duk­tų ir vi­sų par­duo­tų pre­kių bei su­teik­tų pa­slau­gų ver­tės.

Fi­nan­suo­ja­mos iš­lai­dos ir Įsi­pa­rei­go­ji­mai

Šios pa­ra­mos lė­šo­mis ga­li­ma fi­nan­suo­ti įvai­rias iš­lai­das, jei jos bū­ti­nos pro­jek­tui vyk­dy­ti. Tai ga­li bū­ti biu­ro įran­gos įsi­gi­ji­mas, ad­mi­nist­ra­ci­jos bei ki­tų dar­buo­to­jų iš­lai­dos, o tai svar­bu pra­de­dant veik­lą nau­jai ga­min­to­jų gru­pei. Vis­gi nu­ma­ty­ti tam tik­ri ap­ri­bo­ji­mai – bend­ra biu­ro įran­gos iš­lai­dų su­ma ne­ga­li vir­šy­ti 150 tūks­tan­čių eu­rų per vi­są vers­lo pla­no įgy­ven­di­ni­mo lai­ko­tar­pį, o dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis fi­nan­suo­ja­mas be iš­lai­dų so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­koms.

„Šios pa­ra­mos rė­muo­se su­tei­kia­ma pui­ki ga­li­my­bė pra­dė­ti veik­lą ir įsi­tvir­tin­ti kaip ga­min­to­jų gru­pei, nes lė­šos ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mos įsi­kū­ri­mui, įran­gos ar tei­si­nių ir ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­slau­gų, au­di­to, bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pa­slau­gų įsi­gi­ji­mui“, – var­di­jo ŽŪM spe­cia­lis­tė R. Mi­ko­lo­nie­nė.

Tin­ka­mo­mis fi­nan­suo­ti iš­lai­do­mis pri­pa­žįs­ta­mos ne­ma­te­ria­lio­sios in­ves­ti­ci­jos – kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mi­nės įran­gos, pa­ten­tų, li­cen­ci­jų, au­to­rių tei­sių, pre­kės ženk­lų įsi­gi­ji­mo iš­lai­dos. Svar­bu ir tai, kad pa­ra­mos lė­šo­mis ga­li­ma fi­nan­suo­ti bu­vei­nės, ga­my­bi­nių pa­tal­pų pir­ki­mo iš­lai­das.

Be­si­nau­do­jan­tys šia prie­mo­ne pa­ra­mos ga­vė­jai pri­va­lės lai­ky­tis nu­ma­ty­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Vi­sų pir­ma, kiek­vie­nais veik­los me­tais per pa­reiš­kė­ją tu­rės bū­ti par­duo­da­ma ne ma­žiau kaip 75 pro­cen­tai sa­vo ūky­je užau­gin­tų ar­ba pa­ga­min­tų pro­duk­tų, ku­rie nu­ro­do­mi pa­reiš­kė­jo vers­lo pla­ne.

Ant­ra, pa­ra­mos ga­vė­jas įsi­pa­rei­go­ja įgy­ven­din­ti pa­si­rink­tas veik­las ma­žiau­siai pen­ke­rius me­tus nuo ga­lu­ti­nio pa­ra­mos lė­šų iš­mo­kė­ji­mo. Šis rei­ka­la­vi­mas tai­ko­mas ir in­ves­ti­ci­joms į inf­rast­ruk­tū­rą ar ga­my­bą. Taip pat bū­ti­na iš­lai­ky­ti inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­to, į ku­rį in­ves­tuo­ta, ar jo da­lies nuo­sa­vy­bės tei­ses. Iš pa­ra­mos lė­šų įsi­gi­jus ko­kio nors tur­to, bū­ti­na jį ap­draus­ti ne trum­piau kaip pen­ke­riems me­tams, kuo­met įgy­ven­di­na­mas pro­jek­tas.

Spe­cia­lis­tų įžval­gos

Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Pu­pi­nis pa­žymi, kad leng­viau­siai pa­ra­ma ga­li­ma pa­si­nau­do­ti, jei at­si­ras­tų stam­bes­nis ūki­nin­kas ar bend­ro­vė, ku­ris ap­link sa­ve su­bur­tų smul­kes­nius ūkius.

„Juk ad­mi­nist­ra­ci­nius rei­ka­lus ge­riau tvar­ko pa­ty­rę spe­cia­lis­tai. Ge­riau, kai yra pa­ti­ki­ma bu­hal­te­ri­nė ap­skai­ta, – sa­kė J. Pu­pi­nis. – Pa­ga­liau leng­viau ap­si­spręs­ti, kie­no ba­zė­je įreng­ti nau­jus ob­jek­tus, kai yra vie­nas stam­bes­nis da­ly­vis“.

Užs. Nr. 352015

Au­to­riaus nuo­tr.

ŽŪM specialistai A. Gus­tas ir  R. Mi­ko­lo­nie­nė pri­sta­tė są­ly­gas kaip gau­ti pir­mą kar­tą siū­lo­mą pa­ra­mą.

Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių že­mės ūkio sky­rių va­do­vai rea­liai įver­ti­no ga­li­my­bes pa­si­nau­do­ti pa­ra­ma.