Naujausios
Šiaulių ir Klaipėdos universitetai vienija jėgas
Regioniniai Šiaulių ir Klaipėdos universitetai rengia bendradarbiavimo sutartį. Prieš metus, priėmus Švietimo ir mokslo įstatymą, universitetai buvo bauginami privalomu sujungimu. Šiandien jų pačių iniciatyva pasirinktas kitas kelias — konsorciumo. Apie regioninių universitetų ateitį ir reformos spragas kalbėjomės su Šiaulių universiteto studijų prorektoriumi docentu Juozu Pabrėža.
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
Jaučia skriaudą
— Kokia yra regioninių universitetų ateitis? Ar jie pajėgūs išsilaikyti?
— Kol kas valdžia tikrai neskiria pakankamai dėmesio regionų universitetams. Lietuvoje tokie ryškūs yra tik du: Šiaulių universitetas ir Klaipėdos universitetas. Šiemet tikrai labai sumažėjo studijuojančių juose.
Prieš metus priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą, mums buvo pradėti kaišioti pagaliai ir sakoma, kad regioniniai universitetai neišlaikys konkurencijos. Žlugs arba turės privalomai susijungti.
Kas bus, jei regionuose neliks universitetų? Kaip nukentės šių regionų vystymasis? Jaunimas išvyks į sostinę ar Kauną, o kas grįš čia? Regionuose turi būti kultūros židinys.
Valdžios vyrai važinėja po pasaulį. Nesuprantu, kaip nemato, kad niekur nėra taip, jog aukštasis mokslas būtų sukoncentruotas tik sostinėje ar antrame pagal dydį šalies mieste.
Dėmesys turi būti jaučiamas ne tik iš valstybės, bet ir iš paties regiono. Regioniniai universitetai gauna daug mažiau krepšelių.
Rengiama bendradarbiavimo sutartis
— Kaip priešintis valstybės politikai?
— Mes (Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, — aut. past.) žengėm pirmuosius žingsnius universitetų konsorciumo link. Tai reikškia labai rimtą dviejų universitetų bendradarbiavimą.
Pirmieji pokalbiai pradėti jau sausį, o balandžio 15 dieną universitetų rektoriai pasirašė ketinimų protokolą, kuriame numatytos pagrindinės bendradarbiavimo sritys. Pirmiausia, jungtinių studijų programų rengimas, ypač teikiant prioritetus magistrantūrai ir doktorantūrai. Gegužės 25 dieną buvo sudaryta darbo grupė abiejuose universitetuose jungtinės veiklos sutarčiai parengti. Ją pasirašyti planuojama ankstyvą rudenį.
— Kaip tas bendradarbiavimas atrodys realiai?
— Du universitetai kurs vieną programą ir ji bus abiejų universitetų produktas. Keisimės dėstytojais. Geriausi dėstytojai atvažiuos iš Klaipėdos į Šiaulius ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, biomedicinos inžinerija — specialybė, kurios nei Šiaulių, nei Klaipėdos universitetai nepajėgūs dėstyti atskirai. Medicinos dalykuose lyg ir stipresnis Klaipėdos universitetas, o inžineriniuose — Šiaulių. Sujungus jėgas, įmanoma, kad toks dalykas būtų dėstomas kokybiškiau.
Taip pat bus vykdomi bendri moksliniai tyrimai ar bendri tyrimai, įsisavinant įvairius projektus: ir Europos sąjungos ir nacionalinius ar vietinius. Kartu šansai gauti finansavimą daug didesni nei einant atskirai.
Šis konsorciumas — tai atsakymas, kaip pakelti studijų kokybę. Gal stebuklai neįvyks, bet kokybė pagerės.
— Ar universitetai bendradarbiaus savo iniciatyva, o gal vis dėlto pastūmėjo Švietimo ir mokslo ministerija?
— Savo iniciatyva. Ministerija kaip tik netikėjo, kad galime išsilaikyti. Bet mes bandysime įrodyti, kad jungtis nereikia, reikia tik rimtai bendradarbiauti.
Ne visos spragos ištaisytos
— Kokias matote Švietimo ir mokslo sistemos spragas?
— Kai kurios spragos ištaisytos jau šiemet.
Praėjusiais metais į universitetus buvo priimama pagal šešias stambiąsias studijų kryptis. Tos kryptys yra nelygios vienos kitoms. Pavyzdžiui, socialinius mokslus renkasi daugiausia abiturientų. Taigi tarpusavyje dėl krepšelių turėjo varžytis teisė, ekonomika, sociologija, vadyba ir panašiai. Mokytojų rengimo programos taip pat turėjo varžytis viename katile. Šiemet klaida yra ištaisyta: dabar stojama pagal vienuolika krypčių grupių. Tie patys socialiniai mokslai išskirstyti dar į keturias kryptis. Atskira grupė — švietimo ir ugdymo. Šiemet matom, kad nemažai krepšelių gaus ir jie.
Taip pat dirbtinai uždegama žalia šviesa kolegijoms universitetų sąskaita. Jiems skiriama daugiau krepšelių (šiemet Šiaulių valstybinė kolegija gavo 524, o Šiaulių universitetas — 294 valstybės finansuojamas vietas, — aut. past.).
Iš stojimų rezultatų matom, kad stipresni vaikai nesirenka valstybės finansuojamos vietos kolegijoje, o geriau renkasi mokamą vietą universitete.
Ministerijai atrodo, jog universitetams jau pakanka. Mes sutiktumėm, jei būtų remiamas ir stiprinamas profesinis rengimas — galbūt nereikia tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Bet juk ir universitetai, ir kolegijos yra aukštasis mokslas. Taigi šioje vietoje, reikėtų žiūrėti, kur jaunimas veržiasi labiau.
— Ar Lietuvai negresia protų nutekėjimas į užsienį?
— Čia yra perlenkta lazda. Niekas nežino, kiek tiksliai studentų važiuoja į užsienį. Žiniasklaida šiek tiek pervertina tą situaciją. Nėra taip, kad visi gerieji pabėga į užsienį. Juk matom stojančiųjų balus.
Be to, nieko blogo, jei žmogus apsisprendė išvažiuoti. Tačiau yra kita dalis išvykstančių. Tie, kurie norėtų pasilikti, bet jaučia, jog negaus krepšelio ir išvažiuoja dėl pigesnių ar nemokamų studijų.
Protų nutekėjimo problemos nėra. Bet tai, kad vaikas negali užsimokėti už studijas ir todėl išvažiuoja, — štai kur problema.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOKYBĖ: Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako, kad universitetų bendradarbiavimas — tai atsakymas į klausimą, kaip gerinti studijų kokybę.
