Naujausios
Šiaulių gėdos valdininkai nepridengia
Prieš gerą savaitę kultūros ministras Šarūnas Birutis, girdamas ministerijos nuopelnus, kritikavo miesto kultūrą – Šiaulių gėda vadino aptriušusius kultūros įstaigų pastatus. Tokio apleisto Kultūros centro, kaip Šiauliuose, ministras kitur nematęs. Apgailėtinai atrodo miesto koncertų salė, legendinio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas. Aiškėja, kad miesto valdininkai dėl kultūros objektų lieja krokodilo ašaras, bet projektus rengia vangiai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Vangumas ar abejingumas
Viešėdamas Šiauliuose kultūros ministras Šarūnas Birutis kritikavo Kultūros centro pastato būklę: „Man gėda, kaip šiauliečiui. Aš nemačiau Lietuvoj taip apleisto kultūros centro. Aš nekalbu apie salę, aš kalbu apie visas patalpas. Ten, kur žiurkės veisiasi buvusioje „Max-o“ salėje, viršuj lubos krenta, bėga vanduo, langai nekeisti... 25-ieji Nepriklausomybės metai. Protu nesuvokiamas dalykas.“
Šią savaitę vykusiame neeiliniame miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje išaiškėjo, kad dėl to kalti ir valdininkai, vangiai rengę nekonkurencingus projektus, kurie pralaimėjo kitų miestų projektams. Nemenkas akmuo mestas į politikų daržą, nes net kelių kadencijų politikai neįstengė dirbti, kad būtų atnaujinti bent pagrindiniai miesto kultūros objektai.
Savivaldybės investicijų ir miesto plėtros skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Ija Jencienė teigė, kad Kultūros centro renovacijos darbai galėtų prasidėti tik 2017 metais.
Tik šiemet rugsėjį buvo pasirašyta sutartis rekonstrukcijos techniniam projektui parengti. Projektuotojai jau vėluoja. „Iš praktikos galiu pasakyti, kad nė vieni projektuotojai laiku mums nebaigė techninio projekto“, – teigė I. Jencienė.
2016 metų birželį, turint techninį projektą, galima bus teikti paraišką dėl finansavimo Verslo paramos agentūrai ir lygiagrečiai skelbti rangovo konkursą.
I. Jencienės teigimu, Šiaulių regiono plėtros plane Kultūros centrui numatyta skirti 2,2 milijono eurų (85 procentai numatytos sumos). Šie pinigai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dar 15 procentų sumos turės prisidėti Savivaldybė – apie 390 tūkstančių eurų. Bendras projekto biudžetas siekia 2,6 milijono eurų.
Techniniam projektui Savivaldybė yra numačiusi kitų metų biudžete 21 tūkstantį eurų.
Tvarkė mokyklas
Kultūros centro pastatas turės būti atnaujintas iš esmės: perprojektuotos ir atnaujintos visos erdvės, atnaujintas ir apšiltintas fasadas, langai, komunikacijos.
„Turiu vilčių, kad pinigai šį kartą bus skirti, nors ir dabar niekas negali būti garantuotas 100 procentų“, – teigė Kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus.
Direktorius tvirtino, kad pinigų prašoma jau beveik 10 metų. Tačiau net ir į 2007–2013 metų finansavimo laikotarpį šis objektas nebuvo įtrauktas. Kodėl?
„Reikia klausti ne Savivaldybės darbuotojų. Viskas priklausė nuo politinės valios, reikėjo politinio sprendimo“, – užsiminė I. Jencienė.
Valdininkė vardijo, kad iš 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio politikų buvo nutarta renovuoti miesto mokyklas, o ne kultūros objektus. Į miesto mokyklas įdėta apie 20 milijonų litų.
Kliūtys dėl koncertų salės
2014 metais iš Valstybės investicijų programos (VIP) buvo skirta 200 tūkstančių litų Šiaulių miesto koncertų salės „Saulė“ rekonstrukcijos techniniam projektui parengti.
Techninis projektas buvo parengtas ir pateiktas ekspertizei. Tačiau bendrosios ekspertizės akte buvo pastaba, kad „pastato dalies padėtis sklypo plane dalinai neatitinka detaliojo plano“, taip pat paaiškėjo, kad gyventojai nesutiko, jog koncertų salės priestatas per daug priartėtų prie jų gyvenamojo namo.
Šios priežastys nulėmė tai, kad nebuvo gautas statybos leidimas. „Saulės“ rekonstrukcija įstrigo. Techninį projektą tenka koreguoti, o tai reiškia, kad dar labiau nusikelia darbų pradžia.
Techninį projektą rengiantys architektai turi „atitraukti“ projekte numatomą „Saulės“ priestatą keletą metrų nuo gyvenamojo namo.
Su pinigais „ilga muzika“
Šiems metams iš VIP „Saulei“ buvo numatyta skirti dar 57 924 eurus, tačiau šių pinigų nebebus laiko panaudoti dėl to, kad teks koreguoti techninį projektą. Už šiuos pinigus norėta nupirkti bent įrangą koncertų salei.
Koncertų salės „Saulė“ direktoriaus Sauliaus Kaunecko teigimu, šiems metams skirti, bet nepanaudoti pinigai turėtų būti perkelti į ateinančius metus.
2016 metais „Saulės“ rekonstrukcijai planuojama apie 180 tūkstančių eurų iš VIP bei 287 tūkstančiai eurų ES lėšų, kuriuos skirsto Kultūros ministerija.
Pagal parengtą techninį projektą bendra koncertų salės rekonstrukcijos vertė – apie 2,8 milijono eurų.
„Šiemet – dalis lėšų, kitąmet – vėl dalis. Išeis koks penkmetis, kol sutvarkysim salę. Su daliniu finansavimu bus ilga muzika“, – prognozavo S. Kauneckas.
Pirmiausia bus pradėtas statyti priestatas, nes nėra patalpų orkestrų repeticijoms, „katastrofa“ su grimerinėmis. Apie 3,5 metro bus praplėsta į gylį scena.
Pramiegotos galimybės
Beveik nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios „Šiaulių kraštas“ rašo apie tai, kad nyksta nesaugomas unikalus legendinio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas.
Gerardas Bagdonavičius – grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, vienas iš ekslibrisų pradininkų ir vienas iš pirmųjų dizainerių Lietuvoje, savo namą Aušros alėjoje apie 1930 metus pasistatė pagal savo eskizus, padedant garsiam architektui Karoliui Reisonui.
Dėta vilčių pagaliau gauti pinigų avarinės būklės namui – 2013 metais miesto Savivaldybė teikė paraišką Norvegijos fondų paramai gauti. Tačiau tada paraiška buvo teikiama net neturint techninio projekto. Jis nebuvo laiku pabaigtas – projektuotojai vėlavo kone metus.
Šiauliečių geri norai ir Savivaldybės valdininkų aplaidumas pralaimėjo konkurencinę kovą prieš kitų miestų projektus, ir pinigų griūvančiam G. Bagdonavičiaus namui negauta.
Žlugo ar buvo sužlugdytos ir kitos galimybės renovuoti istorinį G. Bagdonavičiaus namą.
Regioninės plėtros departamento Šiaulių apskrities skyriaus vedėja Dalia Dijokaitė „Šiaulių kraštui“ teigė, kad iš 2014–2020 metų priemonės „Sutvarkyti ir aktualizuoti savivaldybių kultūrinės atminties ir paveldo objektus“ Šiaulių miestui buvo numatyta solidi suma. Tačiau galutiniame variante Šiauliams skirta nulis eurų.
Lėšas pagal šią priemonę, D. Dijokaitės teigimu, regionams paskirstė Kultūros ministerija.
Pinigai – ateičiai
Kultūros ministro patarėja Danguolė Martinkienė pateikė informaciją, kad Šiaulių miestui skirta 2,2 milijono eurų kultūros infrastruktūrai modernizuoti.
„Šiauliai patys susiplanavo du infrastruktūros objektus (Kultūros centrą ir „Saulę"), išsiderėdami dvigubą regioninę kvotą infrastruktūrai ir atsisakydami paveldo kvotos – G. Bagdonavičiaus namo renovacijos“, – teigė D. Martinkienė, buvusi Šiaulių vicemerė.
Ministro patarėja išvardijo, kad iš Kultūros ministerijos „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastatui (Aušros alėja 47) modernizuoti numatoma skirti 2,5 milijono eurų. Šiaulių katedrai sutvarkyti ir pritaikyti piligrimystei – 1,4 milijono eurų.
Iš viso Šiaulių miestui numatoma skirti 8 milijonus, tai yra 4,25 procento visų Kultūros ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų lėšų.
Iš viso Šiaulių regionui (su miestu) numatoma skirti 10,3 milijono eurų.
„Vangokos pastangos“
Šiaulių miesto savivaldybė yra Kultūros paveldo departamentui (KPD) pateikusi paraišką dėl G. Bagdonavičiaus namo restauravimo ir remonto. Iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos yra prašoma 230 586 eurų, pati Šiaulių miesto savivaldybė numačiusi skirti 57 646 eurus.
KPD direktorė Diana Varnaitė nėra optimistė dėl tokios didelės sumos Šiauliams, nes KPD biudžetas, skirtas projektams finansuoti, yra labai ribotas.
„Paraiškos dabar yra svarstomos, todėl pirmieji siūlymai dėl lėšų skyrimo bus aiškesni po mėnesio su trupučiu. Bet dar ne galutiniai, nes paprastai sausio mėnesį lėšų paskirstymą vertina Valstybinė kultūros paveldo komisija ir, tik gavus jos pritarimą, teikiame tvirtinti Kultūros ministerijai“, – teigė D. Varnaitė.
Ji mano, kad galutinis rezultatas, ar bus finansuojama G. Bagdonavičiaus namo tvarkyba, bus aiškus tik vasario mėnesį.
KPD direktorei keista, kad miestas niekaip negali apsispręsti ne tik kaip gauti finansavimą G. Bagdonavičiaus namui, bet ir dėl namo paskirties – kas jame po rekonstrukcijos įsikurtų: parodų salės, G. Bagdonavičiaus kūrybinis palikimas?
„Vangokos šiauliečių pastangos. Nors galimybių gauti lėšų yra nemažai“, – „Šiaulių kraštui“ sakė D. Varnaitė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAVELDAS: Kol Šiaulių valdininkai ir politikai ieško pinigų, dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas nyksta vis labiau.
KULTŪRA: Šiaulių kultūros centras – senas, suskilęs, nerekonstruotas.
PERSPEKTYVA: Kol koreguojamas rekonstrukcijos projektas, kad būsimas 'Saulės“ priestatas nebūtų per arti gyvenamojo namo, statybos darbų pradžia vis tolsta.
TEMPAI: Savivaldybės investicijų ir miesto plėtros skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Ija Jencienė sako, kad Kultūros centro renovacijos darbai galėtų prasidėti tik 2017 metais.
MUZIKA: Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovas Saulius Kauneckas sako, kad skiriant pinigus dalimis bus „ilga muzika“ – rekonstrukcija užsitęs.
