Šiaulių bėgimo 2023 maršrutas užburs tiek miesto gyventojus, tiek svečius

Rugsėjo 23 d., šeštadienį, vyks Šiaulių bėgimas 2023. Starto vieta prie Povilo Višinskio paminklo Šiaulių pėsčiųjų bulvare - Vilniaus ir Povilo Višinskio gatvių sankirta.

 Renginio programa:

12:00 val. Vaikų 700 metrų bėgimas;

12.30 val. Šiaulietiškos mylios bėgimas 1236 metrai;

13:00 val. 5000 metrų bėgimas;

13:00 val. 10000 metrų bėgimas;

Šiemet 10 km bėgimo dalyvių laukia dosnūs prizai:

I vieta: 500 Eur.

II vieta: 300 Eur.

III vieta: 200 Eur.

DĖMESIO, 10 km bėgime dalyvaujantis masiškiausias klubas ar organizacija laimės 1000 Eur. piniginį prizą!

Šiųmetinio bėgimo maršrutas kels sentimentus miesto gyventojams, o svečiams padės dar labiau pamilti Šiaulius.

Bėgikai išvys:

1. Vaistinę „Valerijonas“

Vaistinė „Valerijonas“ – viena seniausių ilgametes tradicijas išlaikiusi vaistinė Šiaurės Lietuvoje. Vaistinės istorija prasidėjo nuo 1870 metų ir iki šių dienų šiauliečiams padeda rūpintis sveikata ir gera savijauta.

2. Povilo Višinskio paminklą

Vilniaus ir P. Višinskio gatvių sankryžoje pastatytas pilko granito paminklas Povilui Višinskiui, XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių tautinio judėjimo veikėjui, publicistui, švietėjui, lietuvių literatūros ugdytojui, atvedusiam į literatūrą Žemaitę, Šatrijos Raganą, Lazdynų Pelėdą. Tai išskirtinio pilietiškumo ir veiklumo, brandžios galvosenos, unikalaus įtaigumo asmenybė, suvaidinusi svarbų vaidmenį kuriant modernios Lietuvos sampratą. Iš trisdešimt vienerių savo gyvenimo metų beveik šešiolika P. Višinskis atidavė Šiauliams ir Šiaulių kraštui.

3. Šiaulių bulvarą

Vilniaus gatvė, kaip ir Tilžės gatvė, nutiestos XVIII a. Tai istorinis raktas, vedantis iš rytų į vakarus ar atvirkščiai, taip kaip Tilžės gatvė – iš pietų į šiaurę. XX a., atstatant ir plėtojant per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai apgriautą miestą, Vilniaus gatvė buvo apstatyta išraiškingosios tarpukario architektūros – moderno – pastatais. Nemažai mūrinių 2–4 aukštų pastatų Vilniaus gatvėje (nuo Tilžės gatvės iki Didždvario gimnazijos) išlikę iki šiol.

4. Šiaulių amfiteatrą, kurį nesenai papuošė Koperniko piešinys

Neseniai atnaujintas Šiaulių bulvaro amfiteatras džiugina šiauliečius vos pasirodžius geresniems orams, nesenai šalia stovinčio namo sieną papuošė mokslininką, atradėją Mikalojų Koperniką vaizduojantis kūrinys „Erasmus+“ SIENA: pamatyk galimybę“.

5. Fontaną „Trys paukščiai“

2022 birželį po bulvaro rekonstrukcijos į savo vietą sugrįžo viena išraiškingiausių miesto skulptūrų „Trys paukščiai“. Kelis dešimtmečius prie viešbučio „Šiauliai“ veikęs fontanas perdarytas į modernų, sinchronizuotą šviesos ir muzikos fontaną, kurį sudaro trijų atskirų apskritimo formos fontanų kompozicija.

Nors šis fontanas vadinamas nauju, išties šioje vietoje fontanas pagal architekto Algimanto Černiausko projektą buvo įrengtas dar 1981 metais. Senąjį fontaną taip pat puošė skulptoriaus Kazio Kasperavičiaus skulptūra „Trys paukščiai“.

6. Pasaulio tautų teisuolių skverą

Šiauliečio dizainerio Ado Toleikio sukurtas projektas „Jungtis“: paminklas Šiaulių miesto ir regiono Pasaulio Tautų teisuoliams, kurie gelbėjo Holokausto aukas.

7. Žydų geto vartų memorialą

Paminklas, žymintis Šiaulių geto vartus yra viena iš tų vietų, kur prisimenamos Holokausto aukos, pagerbiamas jų atminimas.

8. Talkšos pakrantę ir Geležinę lapę

Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro. Plieninėje Geležinės lapės širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Skulptūra Talkšos ežero pakrantėje pastatyta 2009 m.

9. Saulės Laikrodžio aikštę ir skulptūrą „Šaulys“

Šį architektūrinį ansamblį sudaro amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylantis obeliskas, kurį vainikuoja paauksuota šaulio skulptūra. Obeliskas su „Šaulio“ figūra saulėtą dieną tampa gnomonu [gr. gnōmōn — saulės laikrodžio rodyklė].

Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su aikštėje įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir strėlę jau iššovęs strėlę „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį.

10. Stasio Šalkauskio gimnaziją ir gatvę

Vieno žymiausių 20 amžiaus lietuvių filosofų – S. Šalkauskio, garbei atminti pavadinta Šiaulių gatvė ir gimnazija. S. Šalkauskis, garsus pedagogas, profesorius, knygų autorius, prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. Prie gimnazijos neužilgo turėtų atsirasti ir šios žymios asmenybės atminimui skirtas meninis akcentas.

11. Šiaulių miesto savivaldybę ir katedrą

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros kūrinys Lietuvoje. Jos baltas, grakštus, 70 m aukščio bokštas iš tolo matosi artėjant prie Šiaulių iš bet kurios pusės. Katedra iškyla virš miesto ne tik dėl savo aukščio, bet ir dėl to, kad stovi ant aukštumos, prie ežero slėnio.

12. Vasario 16-osios gatvę link senojo vandens bokšto

Vandentiekio bokštas pradėtas statyti 1939 m. pagal profesoriaus P. Morkūno eskizus. Hitlerinės okupacijos metais vandentiekio bokšto statyba buvo nutraukta. Po karo statybos darbai atnaujinti,  bokšto statyba (su pertraukomis) iš viso užtruko devynerius metus, iki 1948 m. 1948 metai – oficiali Šiaulių vandens ūkio įkūrimo data. 1974 m. bokšte įkurtas ir Vandentvarkos muziejus.

Rengė mero padėjėja Alaina Štreimikytė / Vitalio Lebedžio nuotr.

Užs. Nr. 539221