Šiaulių apskrityje rinkimų rezultatai skiriasi nuo visos Lietuvos

Redakcijos archyvo nuotr.
Ge­gu­žės 12 die­ną vy­ko LR Pre­zi­den­to rin­ki­mai.
Gegužės 12 dieną vykę LR Prezidento rinkimai didelių staigmenų nepateikė. Į antrą turą pateko dabartinis LR Prezidentas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,10 procento balsų (beveik 630 tūkstančių rinkėjų), ir dabartinė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, už kurią balsavo 19,86 procento rinkimuose dalyvavusių rinkėjų (beveik 283 tūkstančiai). Šiaulių apskrityje G. Nausėda stabiliai rinko maždaug pusę rinkėjų balsų, tačiau kitų trijų kandidatų pozicijos keitėsi.

Šiauliuose: lyderis – G. Nausėda, antras – I. Vėgėlė

Pirmadienio rytą šalies gyventojams tapo aišku, kad po dviejų savaičių jų laukia antrasis LR Prezidento rinkimų turas, nes lyderiaujančiam G. Nausėdai nepavyko surinkti daugiau nei pusės rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Antrajame turi jis jau antrą kartą varžysis su ta pačia kandidate – I. Šimonyte. Trečias liko Ignas Vėgėlė, toliau rikiuojasi Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus, Dainius Žalimas, Andrius Mazuronis, Giedrimas Jeglinskas.

2019 metais vykusiuose LR Prezidento rinkimuose į antrą turą išėjo tie patys kandidatai, tačiau minimaliu skirtumu daugiau balsų I ture buvo surinkusi I. Šimonytė – 31,33 proc., o G. Nausėda – 30,94 procento.

Ką tik pasibaigusių LR Prezidento rinkimų I turo rezultatai Šiauliuose šiek tiek skyrėsi nuo šalies rezultatų. Šiaulių mieste G. Nausėda gavo daugiausia balsų – 47,66 procento balsų, tačiau I. Vėgėlė (14,76 proc.) minimaliai aplenkė I. Šimonytę (14,66 proc.).

I. Vėgėlė antras liko daugumoje miesto pietinio rajono apylinkių. Išsiskyrė Zoknių apylinkė, kurioje pagal balsavimo rezultatus antras liko Remigijus Žemaitaitis.

Šie rinkimai pasižymėjo dideliu rinkėjų aktyvumu. Šalyje rinkimuose dalyvavo 59,26 procento rinkėjų, beveik dviem procentais daugiau nei 2019 metais. Šiauliuose rinkėjų aktyvumas siekė 61,27 procento. Kaip niekad aktyvus buvo išankstinis balsavimas: per 3 išankstinio balsavimo dienas Šiauliuose savo balsą atidavė 7,23 procento rinkėjų.

Rinkimų apylinkių komisijų nariai pastebėjo išaugusį rinkėjų aktyvumą. Štai Medelyno apylinkėje jau prieš 7 valandą atidarant rinkimų apylinkę laukė keturi rinkėjai.

Apskrities rajonuose rinkėjai balsus rikiavo kitaip

Apskrities rajonų savivaldybėse balsai pasiskirstė kiek kitaip nei Šiauliuose. Beveik visuose rajonuose, išskyrus Kelmę, daugiau nei pusė rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsavo už G. Nausėdą. Nors Šiaulių ir Akmenės rajonuose antras liko I. Vėgėlė, keturiuose rajonuose rinkėjai labiau palaikė R. Žemaitaitį. Tarp šių dviejų kandidatų ir vyko didžiausia konkurencija. Visuose apskrities rajonuose I. Šimonytės surinkti balsai jai lėmė ketvirtą poziciją.

Šiaulių rajone G. Nausėda surinko daugiau nei pusę rinkėjų balsų (50,02 proc.), o antruoju likęs I. Vėgėlė – 14,72 procento. Trečioje pozicijoje atsidūrė R. Žemaitaitis su 12,99 procento balsų, o I. Šimonytė Šiaulių rajone liko ketvirta su 10,99 procento balsų.

Akmenės rajone G. Nausėdą ir toliau matyti Prezidentu norėtų 53,79 procento rinkėjų, o I. Vėgėlę – 14,27 procento. Po jų yra R. Žemaitaitis, I. Šimonytė.

Kelmės rajone G. Nausėda gavo kiek mažiau nei pusę rinkėjų balsų – 49,33 procento. LR Seimą palikusį R. Žemaitaitį palaikė net 20,39 procento rinkimuose dalyvavusių kelmiškių. Trečias liko I. Vėgėlė, o už jo nugaros liko I. Šimonytė.

Pakruojo rajone po 52,19 procento balsų surinkusio G. Nausėdos antras liko R. Žemaitaitis su 14,73 procento balsų. Procentu mažiau surinko I. Vėgėlė, o I. Šimonytės balsai nesiekė 10 procentų.

Radviliškio rajone rinkėjų balsai pasiskirstė panašiai: G. Nausėda – 50,68 proc., R. Žemaitaitis – 15,63 proc., I. Vėgėlė – 12,33 proc., I. Šimonytė – 10,03 procento.

Joniškio rajone I. Nausėda lyderiauja su 51,35 procento balsų, antras liko R. Žemaitaitis su 13,26 procento balsų. Trečias rikiuojasi I. Vėgėlė, o ketvirta liko I. Šimonytė.

Visose apskrities savivaldybėse balsavo daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių gyventojų, tačiau 60 procentų riba peržengta tik Šiaulių mieste.

Referendumas neįvyko

Kartu su rinkimais vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Nors referendume dalyvavo per 59 procentus rinkimų teisę turinčių piliečių, o beveik 74 procentai pasisakė už dvigubos pilietybės suteikimą, to nepakako, kad referendumas būtų įvykęs. Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti 1 192 617 rinkėjų, pritrūko kiek daugiau nei 150 tūkstančių rinkėjų balsų.