Šiaulių apskritis žengia likvidavimo link

Šiaulių apskritis žengia likvidavimo link

Šiaulių apskritis žengia likvidavimo link

Šiaulių apskrities viršininko administracijoje prasidės atleidimų vajus. Jau nuo birželio 1 dienos įspėjimus ketinama pradėti dalyti pusšimčiui žemėtvarkininkų. Tačiau procesą gali pristabdyti lėšų trūkumas išeitinėms kompensacijoms mokėti.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Išeitinėms — 600 tūkstančių litų

Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog pirmiausia atleidimai iš darbo užgrius žemtėvarkininkus, dirbančius seniūnijose. Jų yra 51. Ketinta įspėjimus jiems įteikinėti jau nuo birželio 1 dienos.

Tačiau penktadienį paaiškėjo, jog vien šių darbuotojų išeitinėms kompensacijoms reikia atseikėti beveik 600 tūkstančių litų.

„Neturiu tokių pinigų, mes ir taip nebeišgyvename, biudžetas yra sumažintas 16 milijonų litų, — sako R. Domarkas. — Kitą savaitę galutinai viskas paaiškės, pirmiausia galbūt reikės mažinti etatų, kreiptis į Vyriausybę“.

Viršininko teigimu, žemėtvarkininkus jau pernai galima buvo pradėti atleidinėti. Žemės reforma apskrityje jau beveik baigta. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos 99,5 procento. Dabar tęsti reformos darbus nėra ir pinigų.

„Nuo gegužės nebeatliekame jokių žemės reformos darbų, tam gavome 2,5 milijono litų ir jau visus panaudojome, — teigia R. Domarkas. — Procesas šioks toks vyksta, jei žmonės patys moka už žemės matavimus ir Registrų centrui už dokumentų registravimą.“

Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirba 240 tarnautojų, iš jų 140 žemėtvarkininkų. Kol kas nejudinama pati viršininko administracija — departamentai, skyriai.

„Nėra dar juridinio pagrindo“, — sako R. Domarkas, tačiau pats viršininkas jau žino, kada “išeis į gatvę“.

Vyriausybė šią savaitę pritarė siūlymui, kuriuo naikinama apskrities viršininko institucija. Jeigu Seimas apskričių reformai pritars, viršininkų įgaliojimai baigsis 2010 metų liepos 1 dieną. Iki to laiko apskričių funkcijas numatoma perskirstyti savivaldybėms ir ministerijoms arba naikinti.

Centralizuojama valdžia?

R. Domarko teigimu, neaiškumų yra daug. Ypač dėl regiono plėtros įgyvendimo. Regioninę politiką ketinama sutelkti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rankose. Koks tuomet bus Regiono plėtros tarybos vaidmuo?

„Centralizuojame valdžią, — sako R.Domarkas. — Bet nemanau, kad visi planai būtų nuleidžiami tik iš viršaus. Regioninė plėtros taryba tada būtų nereikalinga“.

Tačiau pagal VRM parengtą projektą būtent šiai ministerijai pereitų funkcijos rengti regioninės plėtros planus, projektus, teikti siūlymus. Atlikti Regioninių plėtros tarybų sekretoriato funkcijas. Ministerija koordinuotų regiono savivaldybių ir socialinių ekonominių partnerių veiklą, o probleminėse teritorijose atliktų asignavimų valdytojo funkcijas.

Regiono plėtros taryba planus tik tvirtintų. Šiuo metu ši taryba, kurią sudaro apskrities savivaldybių merai ir kiti savivaldybių atstovai, skirsto ir ES paramos lėšas, skirtas tiesiogiai regionams 2007— 2013 metams.

R. Domarko tikinimu, toks ES lėšų skirstymo principas ir tvarka turėtų išlikti. „Kitaip neįmanoma“.

Nutilusios yra diskusijos dėl penkių ar trijų regionų steigimo vietoj dešimties naikinamų apskričių. R. Domarko nuomone, regionai turėtų būti kuriami pagal penkis didžiuosius šalies miestus. „Tuomet ir Vilniui, ir čia — provicijose būtų gerai.“

Šiauliai labiausiai praturtės

Iš Šiaulių apskrities viršininkui pavaldžių įstaigų būtų naikinama tik viena — Šiaulių apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras.

Šiaulių miesto savivaldybei siūloma perduoti 11 apskrities įstaigų: Povilo Višinskio viešąją biblioteką, Šiaulių filharmoniją, Šiaulių vaikų globos namus, Šiaulių vaikų globos namus „Šaltinis“, Kūdikių namus, “Ringuvos“ specialąją mokyklą, Logopedinę mokyklą, Sanatorinę mokyklą, Šiaulių konservatoriją, Šiaulių apskrities priklausomybės ligų centrą ir Šiaulių apskrities ligoninę.

Šiaulių apskrities ligoninė, pasak R. Domarko, miesto savivaldybei būtų per didelis objektas.

„Mūsų nuomone, ji turėtų būtų pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, ir toks pasiūlymas jau yra pateiktas“, — teigė viršininkas.

Su miesto savivaldybe dėl įstaigų perdavimo, anot R.Domarko, nėra pagrindo diskutuoti. „Bus įstatymas, ir reikės vykdyti, o jeigu kils pasipriešinimas — arbitru bus Seimas ir Vyriausybė.“

Pasak viršininko, niekas perdavimui neprieštarautų, jeigu įstaigos būtų normaliai finansuojamos. Tuo tarpu praktika rodanti, kad įstaigos perduodamos su minimaliais biudžetais.

Šiaulių rajono savivaldybei atitektų Kuršėnų vaikų globos namai, Akmėnės rajono — Dabikinės specialioji mokykla, Pakruojo — Linkuvos specialioji mokykla, Joniškio — Žagarės specialioji mokykla.

Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligoninė, Šaukėnų psichiatrijos ligoninė taptų Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo, Gruzdžių vaikų socializacijos centras — Švietimo ir mokslo ministerijos, VĮ Šeduvos avininkystė — Žemės ūkio ministerijos.

Šiaulių apskrities sporto medicinos centras — Kūno kultūros ir sporto departamento. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinion pereitų visi pensionatai ir Šiaulių apskrities gestų vertėjų centras.

Komentaras

Ramiai grįžkime į rajoninę sistemą

Buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius (apskirties administracija 07):

— Mano galva, Šiaulių apskrities ligoninė, kaip specializuotos ligoninės, turi atitekti Sveikatos apsaugos ministerijai. Apskrities ligoninėje miesto gyventojų gydoma tik 40 procentų, kiti — aplinkinių rajonų. Biudžetas 100 milijonų litų — tai beveik trečdalis miesto biudžeto. Ligoninės aplinka, infrastruktūra, plėtra — kas pinigų tam duos? Ar miestas turės lėšų?

Kai centralizuojama regiono plėtros politika, tai kam tos Regioninės plėtros tarybos yra reikalingos? Panaikinkime iš viso. Yra tokios struktūros, kaip Regiono plėtros agentūra. Savivaldybės yra jos dalininkės, merai susirinks ir nutars, kokius projektus įgyvendinti. Kam dar kažkokį anstatą daryti? Ir nereikalingas tuomet ministerijų įsikišimas.

Reikia normaliai panaikinti apskritis ir palikti vien savivaldybes — ir grįšime į ankstesnę rajoninę sistemą.

BIUROKRATIJA: Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirba 240 tarnautojų. Net šimtas jų gali išlikti valstybės tarnyboje po funkcijų perskirstymo savivaldybėms ir ministerijoms.

 

RŪPESTIS: Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas susirūpinęs iš kur gauti šimtus tūksatnčių litų išeitinėms kompensacijoms mokėti.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.