Šiauliečiai išrinko populiariausias idėjas miestui

Projekto vizualizacija
Šiais metais daugiausia gyventojų balsų surinko ir bus įgyvendintas didelės vertės projektas „Medelyno sporto erdvė“.

Baigėsi dar praėjusių metų rudenį Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtas 2026 metų „Idėjų Šiauliams“ arba vadinamojo dalyvaujamojo biudžeto konkursas. Projektų, kurių vertė iki 150 tūkstančių eurų, kategorijoje buvo gauti 6 pasiūlymai, o iki 50 ūkstančių eurų – 9.

Nuo gruodžio 8-osios iki sausio 8 dienos šiauliečiai balsavo už labiausiai patikusias idėjas. Savivaldybė paskelbė balsavimo rezultatus, kuriuos spaudos konferencijoje pristatė miesto vicemeras Justinas Švėgžda.

Jis pažymėjo, kad šįmet išrinkti trys nugalėtojai: du mažos vertės ir vienas didelės, vadindamas tai dovana miesto jubiliejui.

Didelės vertės projektų kategorijoje nugalėjo 1 443 balsus surinkęs projektas „Medelyno sporto erdvė“.

Pastebėta, kad Medelyno rajone trūksta šiuolaikiškos sporto erdvės, kurioje gyventojai galėtų užsiimti aktyvia fizine veikla. Projektu siūloma įrengti modernią sporto zoną su standartus atitinkančia krepšinio aikštele, riedučių, riedlenčių, paspirtukų ir BMX (skate) parku bei parkūro parku. Įgyvendinus projektą atsirastų patraukli ir saugi sporto erdvė vaikams ir suaugusiems, o vienintelis parkūro parkas mieste pritrauktų entuziastų iš visų miesto rajonų.

Projektas turėtų būti įgyvendintas miesto biudžeto lėšomis per dvejus metus – iki 2027 metų pabaigos, o šiais metais vyks darbų projektavimas.

Medelyno bendruomenės projektas rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių taką Birutės gatvėje jau yra laimėjęs prieš kelerius metus, tačiau vis dar yra neįgyvendintas. Miesto valdžia žada, kad ši idėja bus realizuota šiais metais kartu su Birutės gatvės remontu.

Kadangi mažos vertės projektų buvo daugiau nei 8 (iš viso – 9), pagal pakeistas konkurso taisykles šįmet bus įgyvendinti du tokie projektai.

Daugiausia (1 302) šiauliečių balsų surinko projektas „Salduvė šviečia“. Salduvės parke takas nuo viešojo transporto stotelės (šalia „Apsagos“ degalinės Vilniaus gatvėje) iki Salduvės kalno yra be apšvietimo, todėl lankytojai įprastai čia lankosi tik šviesiuoju paros metu. Šiuo projektu siekiama įrengti tako apšvietimą ir taip prailginti paros laiką, tinkamą naudotis parko privalumais, bei užtikrinti visuomenės saugumą tamsiuoju paros metu. Vicemeras priminė, kad šis projektas konkursui buvo teiktas jau ne pirmą kartą.

Antrąją vietą užėmė idėja „Pėsčiųjų takas Gytarių mikrorajono gyventojams“, už kurį balsavo 1 276 šiauliečiai. Pėsčiųjų takas tarp K. Korsako ir Kviečių gatvių yra prastos būklės, nors tai vienintelis tiesioginis takas, kuriuo kasdien naudojasi gausus būrys vietos gyventojų. Šiuo metu tai duobėtas, žalios zonos takelis, kuris nėra apšviestas, todėl nėra saugus žmonėms. Projekte numatoma iš esmės sutvarkyti tako pagrindą ir įrengti naują, modernią trinkelių dangą, taip užtikrinant patogų ir saugų pėsčiųjų judėjimą.

Vicemeras pasidžiaugė, kad šįmet iš viso balsavime dalyvavo per 5 600 šiauliečių ir tai yra didžiausias skaičius per visą konkurso gyvavimo laikotarpį nuo 2019 metų. Žadama kuo greičiau susitikti su laimėjusių idėjų autoriais ir aptarti jų įgyvendinimo detales.

Nors iš pradžių Savivaldybė skatino bendruomenių aktyvumą, tačiau greitai kai kurių aktyvių bendruomenių dalyvavimą konkurse teko stabdyti. Pagal pakeistas konkurso sąlygas įtvirtintas vadinamasis „atšalimo“ laikotarpis. Nugalėjus tam tikrame miesto rajono didelės vertės projektui, dvejus metus iš eilės šio rajono gyventojai negalės teikti konkursui savo idėjų, o mažos vertės projektų kategorijoje – vienerius metus.

Kadangi šįmet laimėjo projektas iš Medelyno, artimiausius porą metų šios bendruomenės atstovai didelės vertės idėjai įgyvendinti pasiūlymų teikti negalės. Kaip ir Rėkyvos bendruomenė, kurios atstovų idėja laimėjo praėjusiais metais. Vicemeras siūlė kitų rajonų bendruomenėms pasinaudoti situacija, kai abiejų aktyvių seniūnijų projektų kitais metais nebus.

„Jau kitais metais neišvengiamai nugalėtoju bus skelbiamas projektas (didelės vertės – aut. past.), kuris nepriklauso vienai iš seniūnijų, kurios paprastai yra itin aktyvios. Puiki proga susizgribti“, – akcentavo J. Švėgžda.