VERSLUMAS SLYPI KIEKVIENAME

Alius Valys, Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius
Esame įpratę kalbėti apie verslą, kurį dažnas ne verslininkas įsivaizduoja maždaug taip – įkuri verslo įmonę, samdai darbuotojus, jiems moki atlyginimus, gauni pelną, kuris priklauso tau arba tau kartu su akcininkais. Ar gali būti kitaip? Apie verslo modelius ir verslumą, kuris slypi kiekviename iš mūsų, pasakoja verslo konsultantas, Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys.

Daugelis yra įsitikinę, kad verslas yra ne jiems, kad jis nėra verslus ir pan. Ką galėtumėte patarti tokiam žmogui?

Žmones dažniausiai baugina verslo rizikos, kurias tenka prisiimti. Taip, pradėjus verslą, reikia nusiteikti daug dirbti, tačiau, jeigu turi idėją ir mintys apie verslą nuolat sugrįžta, pabandyti jo imtis tikrai verta. Dabar yra tiek daug verslo modelių, tad kuris nors jums tikrai tiks. Be to, daug dalykų yra labai pasikeitę, didelį postūmį mūsų verslumo link padarė galimybė dirbti su individualios veiklos pažymėjimu ar verslo liudijimu, leidimas steigti šeimos įmones. Viskas priklauso nuo verslo lūkesčių ir siekių. Planuojate uždirbti milijonus? Teks gerai viską įvertinti ir nemažai rizikuoti. Norėtumėte uždirbti daugiau, negu gaunate atlyginimo? Kurkite nedidelę įmonę, kur dirbs keli samdomi žmonės. Norite dirbti sau ir už viską pats atsakyti? Imkitės individualios veiklos arba dirbkite su verslo liudijimu. Klasikinis verslo modelis dominuoja, tačiau kiekvienas galime rasti sau priimtiną verslą, kuriame reikia didelio kūrybingumo arba orientuotą į paramą konkrečioms bendruomenėms, verslą, kuriantį sąlygas, padedančias atsiskleisti kitiems asmenims ir pan.

Kokių pavyzdžių galėtumėte pateikti?

Manau, verta pakalbėti apie kūrybinę industriją. Atliktoje Europos Sąjungos kultūros ir kūrybinių industrijų rinkų studijoje teigiama, kad KKI (kultūros kūrybinės industrijos) pajamos 2012 m. sudarė apie € 535.9 mlrd. arba 4.2 proc. Europos bendrojo vidaus produkto. Tai yra trečia didžiausia industrija po statybų ir maisto pramonės. Šiame sektoriuje dirba daugiau nei 7 mln., tai yra apie 3.3 proc. ES darbo jėgos. Maždaug pusė KKI verslų yra itin smulkios įmonės, turinčios 1-3 darbuotojus. Tad, jeigu esate kūrybingas, verta pabandyti ir verslą kurti šioje srityje.

Vilniuje veikia keletas įmonių, kurių pagrindinis siekis – dalintis idėjomis, burtis, kurti dirbtuves, kuriomis galėtų naudotis didelis ratas žmonių. Puikus pavyzdys – Žvėryne veikiančios atviros dirbtuvės PADIRBTUVĖS. Tai privati iniciatyva, dirbtuvės įkurtos be valstybės ir ES paramos. Čia dalintis galima ne tik idėjomis, bet ir įrankiais. Šios bendruomenės dalyviai patys yra už save atsakingi ir patys sprendžia, kaip padaryti dar geriau. Visos surenkamos lėšos yra skiriamos dirbtuvių išlaikymui (nuoma, komunaliniai mokesčiai). Jeigu gaunama pelno, jis visas investuojamas į dirbtuvių tobulinimą ar naujos įrangos pirkimą. Pasaulyje tokios vietos vadinamos Makerspace terminu. Tai vieta, kur žmonės gali susitikti, dalintis žiniomis bei idėjomis, rasti norinčių prisidėti prie jų projektų arba prisidėti prie kitų, mokytis ir mokinti, daryti tai, ką jie mėgsta. Šioje vietoje yra sudarytos visos galimybės darbui, nuo suvirinimo ar drožinėjimo iki programavimo ar elektronikos, neaplenkiant ir kitų veiklų.

Panašiu principu veikia ir VGTU „LinkMenų fabrikas“, kur veikia kūrėjų dirbtuvės. Fabrikas įkurtas pasinaudojus ES parama. Dirbtuvės skirtos ne tik studentams, bet ir kitiems kūrėjams. Čia veikia 3D cechas, reklamos, audio/video, elektronikos cechai, garažas, medžio ir metalo cechai ir kt.

Techninės kūrybos dirbtuvės TECHNARIUMAS ir menų fabrikas LOFTAS, įsikūrę Naujamiestyje, BEEPART kūrybinės dirbtuvės Pilaitėje ir daugelis kitų panašių įstaigų Vilniuje, kurios yra puiki erdvė ir pagalba kitiems kuriantiems ar užsiimančiais amatu. Deja, Šiauliuose nieko panašaus kol kas neturime. Manau, jeigu veiktų dirbtuvių cechai, kuriais galėtų pasinaudoti kūrėjai, medžio ar kitais darbais užsiimantys verslininkai, tai būtų didelė paspirtis smulkiam verslui – juk brangu yra nusipirkti naujausią įranga, ypač, kad jos reikia tik retkarčiais.

Yra nemažai žmonių, kurie savo energiją nori nukreipti ne tik savo gerovės siekiams, jiems svarbu padėti kitiems, keisti aplinką. Ką pasiūlytumėte tokiems asmenims?

Lietuvoje pamažu kelią skinasi socialinis verslas. Jis yra orientuotas į socialinės vertės kūrimą, į konkrečiai bendruomenei reikalingų paslaugų ar prekių, padėsiančių spręsti konkrečią socialinę problemą, kūrimą ir plėtrą. Pelno siekiančiam tradiciniam verslui jų spręsti neapsimoka, todėl bandoma įvairiais būdais skatinti socialinį verslą, kuris padėtų mažinti priklausomybe sergančių asmenų socialinę atskirtį, plėtojant sugrįžimo į visuomenę ir integravimo į darbo rinką paslaugas, pvz., „palydėjimo“, mentorystės, įsitvirtinimo darbo rinkoje pagalbos, paramos sprendžiant gyvenamojo būsto ir kitus klausimus. Taip pat itin aktualu yra veiksmingų paslaugų, skirtų priklausomybe sergančių asmenų šeimos nariams, plėtojimas, šeimų, auginančių neįgalius vaikus, socialinės atskirties mažinimas, įvairių paslaugų, ypač atokiose kaimo vietovėse, plėtra, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas ir daugelis kitų sričių, kuriose gana efektyviai dirba socialinis verslas. Kaip vieną paprasčiausių socialinio verslo pavyzdžių galima pateikti taksi paslaugų įmonę, kuri teikia taksi paslaugas (komercinė veikla) ir dalį savo resursų skiria socialiai remtinų asmenų (neįgalių, vaikų ir pan.) pavėžėjimui (socialinė veikla). Arba maitinimo įmonė, kurios pagrindinė veikla – komercinės maitinimo paslaugos, tačiau yra maitinami ir remtini asmenys.

Ar socialinis verslas ir socialinė įmonė yra tas pats?

Ne, jokiu būdu. Tai du skirtingi verslo modeliai. Socialinių įmonių steigimo tikslas – įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Čia kalbame apie neįgaliuosius, specialiųjų poreikių asmenis, ilgalaikius bedarbius, vyresnius žmonės, kuriems iki pensijos liko keli metai, apie šeimas, auginančias neįgalius vaikus, asmenis, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, ir daugelį kitų atvejų. Valstybė socialinei įmonei, kuriai suteikiamas toks statusas (tikslinėms grupėms priklauso ne mažiau 40 proc. įmonės darbuotojų ir kt.), įgyja teisę į valstybės pagalbą. Reikia pasakyti, kad skiriamos dvi socialinių įmonių rūšys: socialinė įmonė ir neįgaliųjų socialinė įmonė. Pastaroji turi socialinės įmonės požymius, tačiau tokios įmonės paprastai turi daugiau papildomų kaštų, susidarančių dėl to, kad šiose įmonėse dirba neįgalieji. Todėl šioms įmonėms numatyta daugiau valstybės pagalbos rūšių.

Kaip galėtumėte apibūdinti Šiaulių verslo aplinką? Kodėl čia palanku pradėti ir plėtoti verslą?

Šiauliuose verslas yra gana tvarus, turime nemažai įmonių, kurios yra didelės, jos pradeda darbuotojams mokėti normalesnius atlyginimus, nemažai jų yra socialiai atsakingos. Kadangi verslas iš esmės labai kinta, daug kas keliasi į internetinę erdvę, todėl ne vienas įvertina Šiaulių privalumus verslui plėtoti. Mieste turime visą verslo skatinimo grandinę – verslumo jau mokomi mokiniai, itin populiari Šiaulių verslo inkubatoriuje vykdoma Ekonomikos ir lyderystės mokykla. Šiemet jos studijų tema kaip tik ir yra socialinis verslas. Mieste veikia bendradarbystės centras „Spiečius“. Ir jis, ir Verslo inkubatorius, ir Prekybos, pramonės ir amatų centras turi sukūrę mentorių tinklą, pradedantys verslininkai bet kada gali kreiptis pagalbos ir patarimo į patyrusius verslininkus. Verslo inkubatoriuje turime puikią galimybę jaunimui – čia veikia HUB – bendrystės erdvė, bendra savarankiškai dirbančių žmonių darbo vieta. HUB esmė – dirbti savarankiškai, bet tuo pačiu kartu su tokiais pat savarankiškai dirbančiais žmonėmis.

Šiauliai yra bene vienintelis miestas mūsų šalyje, kuris labai solidžiai finansiškai paremia savo verslininkus. Pradedantieji jauni verslininkai (iki 29 metų amžiaus) kasmet dalyvauja miesto savivaldybės rengiamame konkurse ir gauna finansinę paramą. Labai teigiamas žingsnis, kad į finansinę paramą gali pretenduoti ir vyresni kaip 50 metų verslą pradedantys asmenys. Pasirūpinta ir tais, kurie nepatenka nė į vieną iš šių dviejų grupių – verslininkai gali sulaukti paramos įrangos įsigijimui.

Šiaulių miesto savivaldybė yra patvirtinusi Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategiją 15 metų laikotarpiui – 2019–2034 m. Miestas pasirengęs priimti ir iš užsienio grįžtančius šiauliečius – tokių atsiranda vis daugiau, kelis ir man asmeniškai teko konsultuoti. Grįžtantiems internete labai aiškiai pateiktos galimybės verslo pradžiai, miesto savivaldybės parama, verslo privalumai Šiauliuose.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių pramonininkų asociacija, įvairūs verslo klubai – visa ši aplinka išties teigiamai veikia verslo tvarumą. Manau, miestui būtų labai svarbus startuolių kūrimosi inicijavimas – turėtume rasti patrauklių pasiūlymų startuoliams rinktis būtent Šiaulius. Tad turime tikrai neblogas sąlygas kurtis ir plėtotis verslui, tik šiauliečiams dažnai pritrūksta drąsos jo imtis. Todėl norėčiau visus padrąsinti – pabandykite, gal net patys nustebsite, kokie esate sumanūs ir verslūs.

Užs. Nr. 436045

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.