Šiauliuose įkurta savito ugdymo – Valdorfo pedagogikos mokykla

valdorfas
Prieš dvejus mėnesius įregistruota nauja ugdymo įstaiga – Šiaulių Valdorfo iniciatyvos mokykla. Pavadinimas sufleruoja, kad mokykla vadovausis Valdorfo pedagogikos principais, tačiau kuo ji išskirtinė ir patraukli šeimoms, paprašėme papasakoti mokyklos vadovės Loretos LIUBAVIČIENĖS.

- Kodėl Jums kilo mintis kurti mokyklą, kai regis visos nišos šioje srityje yra užpildytos, o vaikai gali gauti patį įvairiausią ugdymą „nuo iki“?

- Gyvename tokiais laikais, kai gausu visko, tačiau kiek tame tikro, gero, vertingo? Dabar ugdymas mokyklose toks intensyvus, tiek spaudimo mokytojams ir vaikams, bet rezultatai kasmet tik prastėja, fizinė ir psichinė sveikata taip pat. Mokytojai nebepakelia krūvio ir reikalavimų. Ieškojom atsakymų, kas ne taip ir ką galime padaryti, kad būtų kitaip.

Taip susiklostė, kad su Valdorfo pedagogika susipažinome vaikams pradėjus lankyti šios pedagogikos darželį Pabaliuose. Mus sužavėjo viskas: aplinka, požiūris į vaiką, užsiėmimai, ryšys su gamta, ypatingos šventės, bendrystė ir darna. Atrodė, kad būtent taip yra teisinga, tikra ir prasminga. Vaikams ūgtelėjus pajutome, kad labai norime tęstinumo ir su bendraminčiais ėmėmės iniciatyvos kurti Valdorfo pedagogikos mokyklą Šiauliuose.

Didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat Kazlų Rūdoje veikia šešios Valdorfo pedagogikos mokyklos, o Šiauliuose įkurta šį pavasarį.  Tikime, kad mūsų mokykla atlieps poreikį tų šeimų, kurioms akivaizdūs dabartinės valstybinėse mokyklose vykdomos švietimo politikos trūkumai ir kurios mato Valdorfo pedagogikos išskirtinumą bei naudą.

- Kuo Valdorfo pedagogika išskirtinė?

- Valdorfo pedagogikai daugiau kaip 100 metų, skaičiuojant nuo 1919 metų, kai Rudolfas Šteineris įkūrė pirmąją mokyklą, tačiau jos svarba ir nauda, mano supratimu, tik didėja. Kai prarandamas ryšys su gamta, vaikai apie naminius gyvūnus ar net medžius sužino iš išmaniosios lentos ar žaidimo planšetėje, kai vaikai negali atsitraukti nuo telefonų, kai grįžę iš mokyklos sako „nekenčiu mokytis“, „nekenčiu mokyklos“, kai knygos skaitymas – didžiausia bausmė, kai vaikai nuolat strese ir įtampoje, kažkas čia ne taip. Beje, kalbant apie technologijas, nesame prieš jas, mes už tai, kad jos būtų savalaikės ir neblokuotų natūralaus vaikiško kūrybingumo.

Dabar Lietuvoje, deja, pirmenybė teikiama akademiniams pasiekimams ir standartizuotam testavimui, nors tuo tarpu kitos šalys testavimo atsisako. Pavyzdžiui Suomijoje egzistuoja tik vienas standartinis testas baigus bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą. Suomiai sako: „Mes arba ruošiame gyvenimui, arba egzaminams. Renkamės pirmąjį variantą.“ Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos kartą per trejus metus vykdomuose tarptautiniuose tyrimuose Suomijos mokiniai parodė geriausias žinias pasaulyje. Jie taip pat yra daugiausia skaitantys vaikai, užėmė antrąją vietą gamtos moksluose ir penktąją – matematikoje. Tie vaikai mokosi atsipalaidavę, be streso.

Valdorfo mokyklose vadovaujantis bendrąja ugdymo programa, visapusiškas ugdymas vyksta savitai, puoselėjant kiekvieno vaiko intelektualinius, meninius ir praktinius gebėjimus, lavinant kritinį mąstymą, pasitikėjimą savimi, empatiją, pagarbą ir atsakomybę, puoselėjant ryšį su gamta. Kai vaikai nejaučia streso, nerimo, mokymosi procesas vyksta džiugiai, o gebėjimai ir įgūdžiai lavinami be įtampos.

Šia pedagogika paremtose mokyklose nėra skatinamas vaikų lyginimas, konkurencija, todėl tik vyresniųjų klasių moksleiviai yra vertinami pažymiais. Iki 14 metų, kai ypatingai aktyviai formuojasi vaiko savivertė ir svarbus kiekvieno vaiko asmeninis pokytis bei pasiekimas, pažymiai nerašomi - mokytis svarbu ne dėl pažymio.

- Kaip sekasi Valdorfo mokyklų mokiniams Lietuvoje, kokie jų pasiekimai?

- Visi norime, kad mūsų vaikams sektųsi gyvenime. Ieškome geriausios mokyklos, geriausių mokytojų, būrelių ir t.t. Žinoma, vaiko pasiekimai svarbu, bet nemažiau svarbu, kad jis nebūtų sugniuždytas aplinkos, užaugtų ir subręstų drąsiu, pasitikinčiu, atsakingu ir laisvu žmogumi.

Puikus pavyzdys – Vilniaus Valdorfo mokykla, kuri žurnalo „Reitingai“ 2021 metų numeryje pateko į geriausių mokyklų Lietuvoje, kurios nevykdo mokinių atrankos, dešimtuką. Ir patys turime viziją užaugti iki dvylikos klasių mokyklos, todėl egzaminai palies ir mus.  Esame nusiteikę, kad pasitelkiant Valdorfo pedagogikos metodus ir geriausius mokytojus, pasieksime itin gerų rezultatų, tačiau visada svarbu atminti, kad mokymosi rezultatai priklauso nuo vaiko vidinės motyvacijos.

- Kaip tėvai galėtų artimiau susipažinti su jūsų mokykla ir Valdorfo pedagogika?

- Esame sukūrę internetinę svetainę www.siauliuvaldorfomokykla.lt, kur talpiname aktualiausią informaciją, taip pat mus galima rasti socialiniuose tinkluose. Tačiau labiausiai vertiname gyvus susitikimus ir gyvą bendravimą, todėl labai kviečiame visus, besidominčius Valdorfo pedagogika ir mūsų mokykla, ypač būsimus pirmokėlius ir jų tėvelius, atvykti pas mus rugpjūčio 20 dieną, 12 val. į mokyklą, adresu Žemaitės g. 83A ir susipažinti.

Apie sprendimą kodėl savo sūnui išrinko Šiaulių Valdorfo iniciatyvos mokyklą sutiko pasidalinti Inga Drupienė, perinatalinė psichologė, Ankstyvosios raidos konsultantė.

- Pasirinkome šią mokyklą todėl, kad Valdorfo mokykloje kasdien iš naujo atrandamas pasaulis. Ne parodomas ar nurodomas, o pačių vaikų atrandamas. Valdorfo mokytojas yra ne užduočių davėjas, bet bendraautorius, kūrėjas – kartu su vaiku, jo atradimo procese, kai žadinama vidinė motyvacija, noras tyrinėti, domėtis. Čia nėra lenktyniavimo pasiekimais, mokinių reitingavimo. Ypatingai džiugina, kad skatinama vaikų vaizduotė, nes šiame technologijų amžiuje valstybinėse mokyklose tam skiriama per mažai dėmesio, skatinamas „iškalimas“, vartojimas, bet ne suvokimas, kūrimas. Vis mažiau mokyklų šiandien berasite paprasta lentą – dauguma skaitmenizuoti televizoriai, kiti įrenginiai, kuriuos reikia elementariai tik paliesti. Valdorfo mokykla padeda vaikams vėl įjungti visus pojūčius, tarsi atrasti, gimti iš naujo, patirti iš naujo. Pvz., raideles jie mokosi rašyti ne tik ranka, bet išjausti visu kūnu. Mums labai svarbu, kad tai bendruomeninė mokykla – mokinių tėvai įsitraukia į mokyklos gyvenimo procesus kaip partneriai, atsižvelgiama į jų pageidavimus, įsiklausoma į jų nuomonę. Vaikai skatinami padėti vieni kitiems, taip ugdoma empatija, pagalba mažesniam, mokomasi draugystės. Todėl Šiauliams ši mokykla – ypatinga dovana ir labai linkiu ją šiauliečiams atrasti.