Naujausios
Birželio 9 dieną savivaldybėje vyko mero Artūro Visocko, mero pavaduotojų Simonos Potelienės ir Egidijaus Elijošiaus susitikimas su Šaulių miesto Garbės piliečiu, verslininku, mecenatu Stanislovu Grušu, kalbininku, miesto Tarybos nariu prof. Juozu Pabrėža, istorike prof. Rita Regina Trimoniene, Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ pirmininke Silvija Baranauskiene. Delegacija į miesto meriją atvyko tęsti diskusijų dėl miesto tapatybės klausimų.
Gegužės mėnesį vykusi šiauliečių apklausa parodė, jog didžioji dalis (58 proc.) respondentų, gyvendami bei kurdami Šiauliuose, save sieja su Žemaitija. Ši apklausa vykdyta Etninės kultūros globos tarybai prie Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. patvirtinus naują Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame remiantis istorikų išvadomis Šiaulių miestas yra priskirtas Žemaitijos regionui. Apklausa buvo organizuota siekiant suaktyvinti Šiaulių miesto gyventojus ieškoti savo identiteto.
Prof. R. R. Trimonienė priminė faktus, kurie liudija, kad Šiauliai yra ne tik etnografinėje, bet ir istorinėje Žemaitijos žemėje. Ji pabrėžė, jog Šiauliai buvo vienas svarbiausių Žemaitijos administracinių centrų ir kad visuose istoriniuose šaltiniuose Šiaulių miestas Žemaitijai priskiriamas nuo pat XIII a. Tik XX a. antroje pusėje, sovietiniu laikotarpiu, gimė nepagrįsta teorija, pagal kurią Šiaulių miestą imta dalinti į Žemaitiją bei Aukštaitiją, remiantis Tilžės gatvės riba. Pasak susitikimo dalyvių, šis nepagrįstas miesto dalijimas galimai sąlygojo silpnoką Šiaulių krašto bei šiauliečių tapatybės išraišką, todėl yra būtina aiškiai suvokti, įsivardinti, kokioje istorinėje žemėje yra Šiaulių miestas, kad sėkmingai būtų vystomas jo tolimesnis kultūrinis augimas.
Kadangi Šiaulių miesto atsiradimas siejamas su 1236 m. Rugsėjo 22-ąją įvykusiu Saulės mūšiu, kuriame žemaičiai nugalėjo Kalavijuočių ordiną per jų pirmąjį kryžiaus žygį prieš Lietuvą, susitikimo metu buvo pasiūlyta miesto centre pastatyti paminklą šio mūšio įamžinimui. Paminklas Saulės mūšiui sudarytų sąlygas nuolat minėti, jog Šiaulių miesto istorija prasidėjo kovoje už laisvę, sudariusią sąlygas kurti ir stiprią bei laisvą Lietuvos valstybę.
Siekiant stiprinti baltų kultūrą mieste, taip suteikiant jam unikalumo, aptartas ir pasiūlymas, kad miesto laikrodis „Gaidys“ miestiečius bei miesto svečius galėtų sveikinti visomis keturiomis baltų kalbomis: lietuvių, žemaičių, latvių bei latgalių.
Užs. Nr. 511269
