Naujausios
Šiaulių miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog didinti mokestį būtų galima tik tada, kai jau būtų sukurta visa perdirbimo, deginimo infrastruktūra, modernizuoti mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai (MBA), kai bus išspręsti klausimai su pakuočių tvarkymo organizacijomis (surinkimą, paruošimą, perdirbimą bei viso to finansavimą užtikrinanti sistema), kai bus įdiegta maisto atliekų surinkimo sistema, kuriai tik dabar pradedama ruoštis, kai bus išspręsti klausimai dėl pačių į rinką tiekiamų pakuočių tinkamumo perdirbti ir tam reikalingos infrastruktūros.
Šiaulių mero rašte Lietuvos savivaldybių asociacijai pažymima, kad 2020 m. aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos bendroje atliekų sutvarkymo kainoje (įskaitant surinkimą vežimą ir rinkliavos administravimą) sudarė 2,21 proc. Padidinus taršos mokestį iki 50 Eur/t, aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos bendroje atliekų sutvarkymo kainoje jau sudarys 22 proc. (taip pat įvertinus aplinkos teršimo mokesčio indeksavimo koeficientą – apie 30 proc.). Bendrosios atliekų sutvarkymo sąnaudos didėtų apie 45 proc. Tai reiškia, kad vien dėl šio mokesčio padidinimo vietinės rinkliavos dydis turėtų būti didinamas apie 45 proc.
„Šis drastiškas žingsnis, šiuo metu jokių aplinkosauginių klausimų neišspręs ir tik padidins atliekų tvarkymo kaštus gyventojams. Šiame etape iš tokio sprendimo naudos turėtų tik degintojai, bet deginimas toli gražu irgi ne geriausia atliekų tvarkymo alternatyva, o ir brangi. Prašau Lietuvos savivaldybių asociacijos objektyviai įvertinti šį Vyriausybės nutarimą, ginti savivaldybės poziciją ir svarstyti taršos mokesčio didinimo klausimą tik tada, kai bus sukurtos ir įdiegtos alternatyvios atliekų tvarkymo galimybės“, - komentavo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Pridedamas Šiaulių miesto mero raštas Lietuvos savivaldybių asociacijai
Užs. Nr. 488557
