Šį pavasarį oro tarša sumažėjo

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gatvių remonto dulkės – oro taršos miesto centre šaltinis.
Šiauliuose fiksuojama sumažėjusi oro tarša. Karantinas, sumažinęs eismą, ir ne toks intensyvus šildymo sezonas darė teigiamą poveikį. Dabar vyrauja „pakeltoji“ tarša – dulkės, kylančios nuo gatvių, ypač remontuojamų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Robertas Klimas, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas, pabrėžia, jog pavasarį visada padidėja kietųjų dalelių koncentracija ore, todėl būtina nuolat valyti ir laistyti gatves.

Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Robertas Klimas informavo, jog nuo metų pradžios mieste kietųjų dalelių koncentracija ore tik du kartus viršijo ribines normas.

„Vienas atvejis buvo žiemą, kitas – kovo mėnesį – dėl sausų orų, vėjo pakeltosios taršos, – sakė R. Klimas. – Balandžio mėnesį tokių atvejų dar nebuvo užfiksuota. Vidutiniškai balandį kietųjų dalelių koncentracija buvo 20–26 mikrogramai kubiniame metre, ribinė norma yra 50 µg/m3. Palyginimui, pernai balandį fiksavome net 10 atvejų, kai oro tarša kietosiomis dalelėmis buvo viršyta. Nesinori situacijos sieti su karantinu ir ligomis, bet faktas, kad jo metu tarša mažėjo.“

Miesto centre fiksuojama 30 procentų didesnė tarša nei Pietiniame rajone.

„Dėl gatvių remonto miesto centre tarša didėja, dabar Aušros alėjoje atvertas gruntas, vėjas dulkes neša ir į aplinkines teritorijas, tai akivaizdu, – pabrėžia aplinkos tyrėjas. – Pavasarinė tarša daugiausia susijusi su rekonstruojamomis teritorijomis, kuriose trasos keičiamos ar kelio danga. Kitas šaltinis – dulkės, kylančios gatvėse dėl sausų orų, vėjo, eismo, todėl labai svarbu gatves valyti ir laistyti. Savivaldybė yra sudariusi sąrašą laistomų gatvių“.

Aplinkos tyrėjas stebi ypač pagerėjusią situaciją Pietiniame rajone, Gegužių gatvėje, kurioje nebeleidžiama statyti automobilių abiejose gatvės pusėse. Dėl to ji geriau valoma ir labai sumažėjo pakeltoji tarša. Tik reikėtų ieškoti automobilių statymo alternatyvos, nes tarp namų „zujantys“ ir neturintys, kur pasistatyti automobilio taip pat kelia taršą.

Miesto centre brandūs medžiai išpjauti, o pasodinti mažų lajų medeliai. Kokia medžių įtaka oro kokybei?

„Medžių dalyvavimas oro švarinime, aišku, yra sumažėjęs, bet nėra atliekama matavimų, pagal kuriuos galėtume pasakyti, kad štai 20–30 procentų blogėjo oro kokybė dėl to, kad šio medžio neliko, – atsakė R. Klimas. – Aišku, kad viešosiose erdvėse suvešėję želdynai mažina pakeltosios taršos plotus.“

Jis pabrėžia, jog oro tarša mažėjo ir dėl ne tokio intensyvaus šildymo sezono.

„Temperatūra buvo pliusinė, mažiau reikėjo kuro deginti individualius namus šildant, mažiau ir teršalų išmesta į orą“, – įvardijo dar vieną mažesnės šiųmetinės taršos priežastį R. Klimas.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.