Paveikslo praeitį atskleidžia spinduliai

Pro­jek­te "Ne­ma­to­ma pa­veiks­lo pu­sė" da­ly­vau­ja sep­ty­ni Lie­tu­vos mu­zie­jai: Šiau­lių "Auš­ros", Pas­va­lio kraš­to, Ši­lu­tės Hu­go Šo­jaus, Ro­kiš­kio kraš­to, Kre­tin­gos, Laz­di­jų kraš­to, Že­mai­čių mu­zie­jus "Al­ka" Tel­šiuo­se.

Ty­ri­mo, ku­rį at­li­ko MB "Me­no kū­ri­nių ty­ri­mai" di­rek­to­rius, pir­mos ka­te­go­ri­jos res­tau­ra­vi­mo tech­no­lo­gas Ra­po­las Ved­ric­kas, pri­sta­ty­mas star­ta­vo Šiau­liuo­se.

Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­ju­je sau­go­mas ne­ži­no­mo dai­li­nin­ko nu­ta­py­tas gra­fo Klo­do de Šua­ze­lio mar­ki­zo de Frans­je po­rtre­tas da­tuo­ja­mas XVII am­žiaus ant­ra pu­se.

Pa­sak Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jaus Dai­lės sky­riaus ve­dė­jos Ode­tos Stri­pi­nie­nės, pran­cū­zų Šua­ze­lių gi­mi­nė Lie­tu­vo­je įsi­kū­rė XVIII am­žiaus pa­bai­go­je, kai Ru­si­jos ca­ras pa­do­va­no­jo Pla­te­lių (Plun­gės r.) dva­rą. Šua­ze­liai, at­si­kel­da­mi į Lie­tu­vą, kaip tuo­met bu­vo ma­din­ga, at­si­ve­žė ir sa­vo gi­mi­nės po­rtre­tus.

Me­no kū­ri­niais, ar­chy­vu tur­tin­gas Pla­te­lių dva­ras Šua­ze­lių gi­mi­nės re­zi­den­ci­ja bu­vo iki pat 1940 me­tų. Pra­si­dė­jus na­cio­na­li­za­ci­jai, tur­tas bu­vo iš­ve­ža­mas pil­nais sunk­ve­ži­miais. Da­lis ver­ty­bių sau­go­mos "Al­kos" mu­zie­ju­je Tel­šiuo­se. Kaip du Šua­ze­lių gi­mi­nės po­rtre­tai pa­te­ko į Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jų, klau­si­mas dar neat­sa­ky­tas.

R. Ved­ric­kas per­nai iš­ty­rė be­veik dvi­de­šimt pa­veiks­lų, sau­go­mų įvai­riuo­se Lie­tu­vos mu­zie­juo­se. Pris­ta­ty­ti at­rin­ko še­šis – įdo­miau­sius ty­ri­mo pa­vyz­džius. Tarp jų pa­te­ko gra­fo Šua­ze­lio pa­veiks­las.

"Port­re­tui – apie 300 me­tų. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kiek 300 me­tų žmo­gus ga­lė­tų pa­pa­sa­ko­ti, pa­na­šia lo­gi­ka va­do­vau­jan­tis, šis pa­veiks­las ga­li pa­pa­sa­ko­ti, kiek pa­ty­rė, kiek nu­ken­tė­jo, kiek at­gi­mė iš nau­jo", – sa­kė R. Ved­ric­kas.

Ša­lia po­rtre­to eks­po­nuo­ja­mos ke­tu­rios to­kio pat dy­džio nuo­trau­kos: ult­ra­vio­le­ti­nės spin­du­liuo­tės, at­spin­dė­tų inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių, inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių "pa­keis­tų spal­vų" ir rent­ge­nog­ra­ma.

"Kaip rent­ge­nog­ra­mo­je ma­to­me su­lū­žu­sius kau­lus, taip pa­veiks­le ma­to­me kiau­rai vis­ką: po­rė­mį, ant ku­rio iš­temp­ta dro­bė, vi­nis, ku­rio­mis pri­kal­tas pa­veiks­las prie po­rė­mio, ta­py­bos sluoks­nius. Juo­dos dė­mės – ta­py­bos sluoks­nio iš­tru­pė­ji­mai. Švie­ses­ni plo­tai ro­do, kiek yra li­kę au­ten­tiš­ko po­rtre­to, ku­ris dai­li­nin­ko bu­vo nu­ta­py­tas pa­čio­je pra­džio­je."

Pa­sak R. Ved­ric­ko, dėl me­cha­ni­nių pa­žei­di­mų ar ne­tin­ka­mų sau­go­ji­mo są­ly­gų nu­ken­tė­jęs po­rtre­tas bu­vo res­tau­ruo­tas, už­grun­tuo­tas nau­ju grun­tu, trūks­ta­mos vie­tos nu­ta­py­tos iš nau­jo.

"Tuo me­tu res­tau­ruo­da­vo tru­pu­tį lais­viau nei da­bar: už­ta­py­da­vo dau­giau, nei iš­tru­pė­ji­mas, už­deng­da­vo au­to­ri­nę ta­py­bą."

Inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių "pa­keis­tų spal­vų" vaiz­das pa­ro­do, kaip skir­tin­gai da­žų pig­men­tai "el­gia­si" inf­ra­rau­do­nuo­se spin­du­liuo­se.

Jei ori­gi­na­lia­me gra­fo Šua­ze­lio po­rtre­te ma­ty­ti mė­ly­na juos­ta, pa­kei­tus spal­vas, iš­ryš­kė­ja ke­lių spal­vų dė­mės: tai ro­do, kad kiek­vie­ną kar­tą res­tau­ruo­jant, at­nau­ji­nant pa­veiks­lą nau­do­ta daug įvai­rių pig­men­tų.

Ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai su­tei­kia in­for­ma­ci­jos apie pa­veiks­lo pa­vir­šių – la­ko sluoks­nį, res­tau­ra­vi­mo žy­mes, už­ta­py­mus.

Ats­pin­dė­tų inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių fo­tog­ra­fi­ja lei­džia pa­ma­ty­ti gi­les­nius sluoks­nius: anks­tes­nių res­tau­ra­vi­mų pėd­sa­kus, pa­ren­gia­mą­jį dai­li­nin­ko pie­ši­nį po da­žų sluoks­nių, ki­tas gi­les­nių sluoks­nių de­ta­les.

Šua­ze­lio po­rtre­tą, nors jis daug kar­tų nu­ken­tė­jęs, steng­ta­si iš­lai­ky­ti tą pa­tį, kaip ir her­bą. Skir­tu­mas – apa­ti­nis už­ra­šas kam­pe, kaž­ku­riuo me­tu bu­vo nu­by­rė­jęs.

Gra­fo Šua­ze­lio po­rtre­tą ir jo ty­ri­mo nuo­trau­kas lan­ky­to­jai ga­lės ap­žiū­rė­ti Ch. Fren­ke­lio vi­los ant­ro aukš­to eks­po­zi­ci­jo­je – ten, kur ir yra po­rtre­to vie­ta.

Pro­jek­tas "Ne­ma­to­ma pa­veiks­lo pu­sė" skir­tas su­pa­žin­din­ti mu­zie­jų lan­ky­to­jus su da­li­mi me­no kū­ri­nių tech­no­lo­gi­nių ty­ri­mų, ku­rie Lie­tu­vo­je at­lie­ka­mi jau ke­le­tą de­šimt­me­čių.

R. Ved­ric­kui vie­nas iš įdo­miau­sių at­ra­di­mų bu­vo Šven­to Pran­ciš­kaus Ksa­ve­ro po­rtre­tas iš Ši­lu­tės Hu­go Šo­jaus mu­zie­jaus: rent­ge­nog­ra­ma pa­ro­dė, kad po juo yra vi­siš­kai ki­tas pa­veiks­las – kil­min­gos mo­ters po­rtre­tas. Mo­te­ris vil­ki puoš­nius rū­bus, lai­ko ran­ko­je puokš­tę. Port­re­tas nu­ta­py­tas pro­fe­sio­na­liai.

"Mu­zie­jus tu­ri gal­vos skaus­mą – po apa­čia yra ver­tin­gas, ge­rai iš­li­kęs, se­nes­nis pa­veiks­las, ant vir­šaus – ir­gi se­nas, kul­tū­ros ver­ty­bė. Du pa­veiks­lai vie­na­me. Ži­no­ma, nu­krapš­ty­ti vir­šu­ti­nį sluoks­nį šiais lai­kais nie­kas ne­siims. Mu­zie­jus priė­mė pa­kan­ka­mai uni­ka­lų spren­di­mą: su­kurs pa­veiks­lo ho­log­ra­fi­nį vaiz­dą, iš vie­no kam­po ma­ty­sis šven­ta­sis, iš ki­to – mo­ters po­rtre­to spal­vi­nė re­konst­ruk­ci­ja."

Išs­kir­ti­niu R. Ved­ric­kas įvar­di­jo ir Tel­šių "Al­kos" mu­zie­ju­je sau­go­mą Vai­nai­tės-Gors­kie­nės po­rtre­tą. Po apa­čia pa­veiks­las tai­po­gi sle­pia ki­tą po­rtre­tą – vy­ro. Du vei­dai žiū­ri į skir­tin­gas pu­ses.