Naujausios
Iš Rusijos sugrąžino gimto miesto ilgesys
Moteris save vadina gryna šiauliete, tačiau iš karto prisipažįsta, kad 7 metus teko praleisti Didžiajame Naugarde (Novgorode) – vietiniame universitete ji studijavo rusų kalbą ir literatūrą, paskui dar kelerius metus dirbo mokytoja, kol nusprendė grįžti į gimtąjį miestą.
„Gyvendama Rusijoje ilgėjausi lietuvių kalbos, dainų, savo miesto, jo mielų ir pamėgtų vietų. Nostalgija mane grąžino į Šiaulius. 1979 metais įsidarbinau Šiaulių profesinio rengimo centre (tuo metu tai buvo 43-oji profesinė mokykla) – taip dirbau mokytoja beveik 20 metų vienoje didžiausių profesinio mokymo įstaigų Lietuvoje“, – pasakoja I. Sorokinienė.
Čia moteris dirba iki šiol – tik jau ne mokytojauja, o yra trijų bendrabučių valdytoja. Beje, per tuos kelis dešimtmečius Irenai teko dėstyti ir kraštotyrą, tad su moksleiviais išmaišė įvairius Šiaulių kampelius, parkus, supažindino su garsiais objektais, jų atsiradimo istorija.
„Muziejus man, jei atvirai, yra toks negyvas ir sausas dalykas. Kai kurie muziejai tik dabar stengiasi įtraukti lankytojus į veiklas, tampa interaktyvūs, pateikia daug vizualikos, audiogidus, o tada viskuo turėjai domėtis pats ir skleisti tas žinias, jomis dalintis. Pats buvai ir ekskursijos vadovas, ir istorikas, ir žinynas, ir dar įtaigus pasakotojas. Taigi kraštotyrininkės veikla bei domėjimasis savo miestu padėjo man sukaupti nemažai žinių“, – pasakoja I. Sorokinienė.
Gide tapo iš noro bendrauti
Iš to noro dalintis žiniomis ir bendrauti šiaulietė baigė gidų kursus. „Kai sūnūs užaugo ir išėjo iš namų, pajutau atsivėrusią tuštumą, nors ir likome dviese su vyru. Galvoju – nejaugi vien prie puodų stovėsiu, reikia kažkokios veiklos imtis. Taigi – į gidų kursus, o po jų – į ekskursijas savaitgaliais, per atostogas…
Aš manau, jog bendravimas yra geriausias vaistas nuo visų ligų. Man ši veikla yra tikra atgaiva. Jaučiu pasitenkinimą save atiduodama, dalindamasi tuo, ką esu sukaupusi. Informaciją, kaip ir dirbant mokytoja, tenka atnaujinti, tad neleidžiu sau apkerpėti: daug skaitau, domiuosi, atšviežintus pasakojimus pateikiu kitaip.
Šiauliai išties turtingi savo istorija, o ją kartais kurią ir patys žmonės. Tarkim, Savivaldybės skverelyje veikė fontanas „Saulės diskai“, kuris atidengtas 2006 metais, Šiauliams švenčiant 770 metų jubiliejų. Tai ką darydavau su savo moksleiviais ar turistais? Į kiekvieną diską po tris kartus pabelsdavome, o eidami tilteliu, sugalvodavome norą ir pinigėlį į fontaną įmesdavome.
Štai bene daugiausia miestiečių reakcijų sulaukė naujas objektas – Prisikėlimo aikštėje iškilusi „raudų siena“. Mes, šiauliečiai juokaujame, kad mums nebereikia į Izraelį vykti, turime nuosavą sieną.
O kur dar šmaikštūs metaliniai katinai ant legendinės „Valerijono“ vaistinės – vienos seniausių ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje – ji skaičiuoja daugiau kaip 150 metų! O miesto simboliu tapusi Stanislovo Kuzmos sukurta skulptūra „Šaulys“, dar vadinama „auksiniu berniuku“, prie kurio dažnai susirenka akademinis jaunimas?
Visko turime išties daug – ne tik baltutėlę Šiaulių katedrą, Žaliūkų malūną ar romantikų pamėgtą pasimatymų vietą – laikrodį su metaliniu gaidžiu Vilniaus gatvėje. Garsėjame išskirtiniais muziejais – Fotografijos, Dviračių, Šokolado, Katinų… Kalba kiekvienas Šiaulių miesto kampas!“, – susižavėjusi apie senus ir naujus objektus kalba Irena.
Virtualus gidas gimė iš meilės ir „iš reikalo“
Apie įsimintinas miesto vietas Irena gali pasakoti daug, ypač tas, kurias išlandžiojo vaikystėje. Senasis parkas (Zubovų dvaras), senosios kapinės prie Talkšos ežero, Kaštonų alėja – tai vis Irenos apylinkės, sukeliančios daug šiltų prisiminimų.
Dar labiau domėtis miestu, jo istorija bei išdygstančiais objektais Ireną paskatino istorijos mokytoja Truskauskienė.
„Gyvenau netoli senojo parko, lankiau 5 vidurinę (dabar – Didždvario gimnazija). O istorijos mokytoja mums prisakydavo – kol eini į mokyklą, viskuo aplinkui domėkis: kokia toje gatvėje įmonė, kokia jos veikla, kiek dirba darbuotojų ir kt. Skatino domėtis net griovius kasančiais darbininkais – kodėl kasa, kas ten bus ir pan. Dabar atrodo juokinga, tačiau tai buvo ne tik naudinga, bet ir išugdė manyje tam tikrą įprotį, išmokė pažvelgti į aplinką kitomis – smalsiomis – akimis.
Dirbdama su jaunimu pastebėjau, kad dažnai jie yra abejingi, nesidomi miestu: jei važiuoja transportu, tai tik naršo internete, susirašinėja su draugais, skaito kitų žmonių įrašus. O juk galėtų laiką leisti naudingiau. Taigi nusprendžiau savo patirtį panaudoti kitaip – sukurti virtualų miesto gidą.
Tokiai idėjai užgimti turėjo įtakos vaikų, marčių paskatinimas bei karantinas – kai veiklos, susibūrimai buvo apriboti, daugelis žmonių jautė žinių, pramogų alkį. Taigi projektas gimė iš meilės (turėjau artimųjų palaikymą) ir „iš reikalo“ (poreikį sukurti virtualų gidą padiktavo laikmetis)“, – sako moteris.
Užpildė nišą, kuri buvo tuščia
Taigi Irena panaudojo sukauptą gidės patirtį ir pritaikė ją platesniam žmonių ratui, ne tik ekskursijų dalyviams.
„Interneto svetainėje bus žemėlapis ne tik su ryškiausiais Šiaulių miesto objektais – Katedra, Saulės laikrodžio aikšte, Talkšos ežeru, pėsčiųjų bulvaro akcentais, bet ir pramoniniais objektais, kurie garsėja savo produkcija ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kadangi visą gyvenimą dirbau profesinio rengimo centre, mačiau, kad ne visuomet jauni žmonės turi realų įsivaizdavimą apie konkrečią profesiją. Susipažinimas su gamyklų, fabrikų veikla jiems padėtų geriau perprasti darbą, suvokti, kaip atsiranda vieni ar kiti daiktai, t. y. jie nebūtų gyvenimo paviršiumi beslystantys jauni žmonės, bet atsakingi, giliau visus procesus suprantantys miesto piliečiai“, – tikisi I.Sorokinienė.
Virtualiame gide – atskiri pasakojimai apie objektus, į kuriuos taip paprastai negalėtum patekti. Pavyzdžiui, garsioji dviračių gamykla „Baltik Vairas“, Zoknių oro uostas, „Salda“, „Doloop“ (buvęs „Putokšnis“), „Grafų baldai“, saldainių fabrikas „Rūta“ su savo Šokolado muziejumi...
Šiauliai visada buvo laikomi svarbiu pramonės miestu: čia veikė „Verpstas“, „Nuklonas“, televizorių gamykla „Tauras“, odos ir batų fabrikas „Elnias“, kuris pokario metais buvo stambiausia Šiaulių miesto įmonė.
„Ne visi jauni žmonės žino tą pramoninę miesto pusę. Reikia plačiau atverti duris tų įmonių, kurios Šiauliuose turi savo vardą, yra stiprios ir kuriančios darbo vietas. Taip daugiau žmonių sužinotų, kaip atrodo bendrovės, kokią produkciją ir kaip gamina, kokie įrenginiai ten stovi. Anksčiau susipažinę su gamybos procesais, pamatę stabilias įmones iš vidaus, jauni žmonės galėtų lengviau apsispręsti, ką studijuoti. Pagaliau – gal būtų gera proga persikvalifikuoti ir vyresniems miesto gyventojams?
Ne paslaptis, kad ieškoti geresnio gyvenimo žmonės vyksta į užsienį, nes nežino, ką galima būti veikti Lietuvoje, kad padoriai užsidirbtum. O mes parodome, kad tų vietų yra – tik norėk!
Štai mane asmeniškai žavi „Saldos” istorija – nuo kelių pastatų per 30 metų išsiplėtė į didžiulės apimties verslą. Jų veikla – vėdinimo sistemos, o užsakovai juos susiranda ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Įrengti objektai iškalbingi: Charleso de Gaulle oro uostas Prancūzijoje, gyvenamųjų namų kompleksas Abu Dhabyje, EXPO 2017 pastatas Kazachstane bei daugelis klinikų, prekybos centrų ir kitų kompleksų.
Virtualus gidas – tai dar viena mano dalinimosi sukaupta patirtimi forma. Noriu, kad kuo daugiau šiauliečių ar miesto svečių susipažintų su miestu, jo istorija. Kad užėję į internetinę svetainę ir pamatę žemėlapį, galėtų paspausti dominantį objektą, ir šis „atgytų” – žmogus matytų filmuotą medžiaga su visa įdomiausia ir svarbiausia informacija, būtų parodyta ne tik objekto išorė, bet ir vidus. Taip galima tyrinėti miestą ir neišeinant iš namų.
Idėjos virsta realybe: mano istorijos mokytojos nuolatinis skatinimas pamatyti miestą tyrinėtojo žvilgsniu po daugiau nei pusės amžiaus bus išpildytas ir prieinamas visiems – tuo labiausiai džiaugiuosi. Ir labai dėkoju savo šeimai, vaikams, marčioms – būtent jie paskatino to imtis. Kai turi tokią palaikymo komandą, gali padaryti absoliučiai viską – net ir savo sukauptą patirtį pateikti moderniai!
Užs. Nr. 497655
