Miestui reikia sielos

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
"Pas mus bul­va­ras – vie­nin­te­lė gat­vė su sie­la. Gal dar Auš­ros alė­jo­je sie­la bu­vo, kol bu­vo Me­nų fa­kul­te­tas. Kai sie­la yra, ga­li ir ant žvy­ro sė­dė­ti. Jei nė­ra, ne­pa­dės – pi­ni­gai vel­tui", – sa­ko ar­chi­tek­tas Kris­ti­jo­nas Mu­raus­kas.
"Keisk ne­kei­tęs ply­te­les – tu­ri bū­ti sie­la", – Šiau­lių at­si­nau­ji­ni­mą įver­ti­na ar­chi­tek­tas Kris­ti­jo­nas Mu­raus­kas. Da­bar­ti­nius po­ky­čius iro­niš­kas šiau­lie­tis pa­ly­gi­na su 1998 me­tų au­to­mo­bi­lio "Peu­geot" pa­kei­ti­mu į 1999 me­tų. Ar­chi­tek­tas ma­no, kad me­džių kir­ti­mas yra tin­gi­nys­tė, o di­džiau­sias vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­na­mas ky­la ta­da, kai žmo­nės neįt­rau­kia­mi į pro­ce­są.

Es­mė – ne trin­ke­lės

"No­rė­tu­mė­te, kad sa­ky­čiau, jog vis­kas yra ge­rai, ar blo­gai?" – rim­tu vei­du juo­kau­ja K. Mu­raus­kas. Po­kal­by­je ne­trūks­ta iro­ni­jos, sa­vii­ro­ni­jos ir pro­vo­ka­ci­jų.

Pir­miau­sia ar­chi­tek­tas su­skum­ba pa­sa­ko­ti apie bend­rą po­pa­mo­ki­nės veik­los pro­jek­tą su Ro­mu­vos gim­na­zi­ja – jau ke­lis mė­ne­sius ana­li­zuo­ja Dai­nų par­ką, teiks pa­siū­ly­mus.

"Par­kas yra "iš­kan­džio­tas", bu­vo 100 hek­ta­rų, da­bar, be­rods, 64. Na­mai, ko­te­džai. Yra li­kęs se­no­vi­nis vien­kie­mis. Da­ro­me ma­ke­tą, pir­miau­sia pri­sta­ty­si­me jį bend­ruo­me­nei, vi­suo­me­nei, o po to ir mies­to val­džiai. Par­kas la­bai di­de­lis, ga­li­ma daug vis­ko su­ma­ny­ti. No­ri­me da­ry­ti kuo šiuo­lai­kiš­kiau."

K. Mu­raus­kas pra­de­da var­dy­ti su moks­lei­viais ge­ne­ruo­ja­mas idė­jas: žu­vies res­to­ra­nas, ka­ru­se­lė, fon­ta­nas – ir vis­kas vie­na­me. Lau­ki­nė gam­ta. Daug spor­to aikš­te­lių – ak­ty­vaus lais­va­lai­kio ne­bus nie­ka­da per daug. Ir pri­me­na, jog dar prieš ke­lio­li­ka me­tų kur­tas Dai­nų par­ko pla­nas taip ir li­ko neį­gy­ven­din­tas.

– Šiau­liuo­se jau ne pir­mi me­tai sto­vi len­te­lės in­for­muo­jan­čios, jog "Šiau­liai at­si­nau­ji­na". Kaip at­si­nau­ji­ni­mas at­ro­do jū­sų, ar­chi­tek­to, aki­mis?

– Gal­vo­ju ko­kį nors švel­nų api­bū­di­ni­mą, kaip tai pa­va­din­ti. At­si­nau­ji­ni­mas – taip, tin­ka. Bet kai at­si­nau­ji­ni, pa­vyz­džiui, per­ki nau­ją au­to­mo­bi­lį, no­ri, kad ja­me bū­tų kon­di­cio­nie­rius, ar­ba kad jau bū­tų elekt­ro­mo­bi­lis. Bet jei tu­ri 1998 me­tų "Peu­geot" ir per­ki 1999 me­tų "Peu­geut"? Mies­te maž­daug toks at­si­nau­ji­ni­mas. Nie­ko nau­jo. Paimk bom­žą, už­dėk kai­li­nius, tas pa­ts bom­žas. Kai­li­niai su­pus po po­ros ar pen­kio­li­kos me­tų. Es­mė, kad nie­kas ne­pa­si­keis, tik trin­ke­lės bus nau­jos.

Ma­tė­te pro­jek­tus – vi­sur nau­jos trin­ke­lės. Vi­sur trin­ke­lės. Dai­nų par­ke as­fal­tą iš­lie­jo – ma­niau, ne­mo­ka, pa­si­ro­do, mo­ka, vis­kas ge­rai.

Ir ne trin­ke­lė­se es­mė. Ga­li gat­vę iš­raus­ti ir vis tiek bus pil­na žmo­nių. Viet­na­me yra tur­gus ant trau­ki­nio bė­gių. Žmo­nės at­si­trau­kia, pra­va­žiuo­ja trau­ki­nys. Keisk ne­kei­tęs ply­te­les – tu­ri bū­ti sie­la.

Pas mus bul­va­ras – vie­nin­te­lė gat­vė su sie­la. Gal dar Auš­ros alė­jo­je sie­la bu­vo, kol bu­vo Me­nų fa­kul­te­tas. Kai sie­la yra, ga­li ir ant žvy­ro sė­dė­ti. Jei nė­ra, ne­pa­dės – pi­ni­gai vel­tui.

– Ko trūks­ta idė­jos, as­me­ny­bių?

– Gal ne­bė­ra tos kri­ti­nės ma­sės me­no žmo­nių. Kal­bant apie me­ną, Šiau­liai bu­vo kie­tas mies­tas. Mū­sų, ar­chi­tek­tų, kiek? Apie 50, jei bū­tų šim­tas, gal jaus­tų­si. Juk ga­li­me kaž­ką pa­siek­ti, bet ne­tu­ri­me ka­da. Ban­dai iš­gy­ven­ti. Kai ku­rie pyks­ta­si tar­pu­sa­vy­je. Trūks­ta ir ta­len­to – ne­ta­len­tin­gi esa­me, ta­len­tin­gų yra ne­daug.

Bul­va­re bu­vo kon­kur­sas kai­nai – ran­gai. O kaip ar­chi­tek­tū­ri­nė min­tis? Bu­vo ar­chi­tek­tū­ri­nis kon­kur­sas Pri­si­kė­li­mo aikš­tei, bet pa­ma­tė­me, ne­ver­ta Šiau­liuo­se or­ga­ni­zuo­ti – še­ši da­ly­viai, vi­si vie­ti­niai, ta­me tar­pe ir mes. Kas lai­mė­jo ir tu­rė­jo lai­mė­ti. Ki­ti bu­vo ki­ta­me ly­gy­je, gal ban­dė vers­tis per gal­vą. Tas, kas yra pa­da­ry­ta da­bar, bu­vo nu­ma­ty­ta nuo se­nų lai­kų.

Dar bu­vo pie­ti­nio baž­ny­čios kon­kur­sas, far­sas, bet ta­da da­ly­va­vo bent per 20 da­ly­vių.

Ki­tuo­se mies­tuo­se tik ar­chi­tek­tū­ri­nio kon­kur­so me­tu ga­li kaž­kas įvyk­ti. Ar ma­tė­te, kad bu­vo "kul­tūr­kės" kon­kur­sas? Bu­vo pa­skelb­ta kai­na, lai­mė­jo kaž­kas – ačiū Die­vui, kad ne­nug­rio­vė. A. Rat­ni­ko (ar­chi­tek­tas Al­ber­tas Rat­ni­kas (1923–1993) – red.) pro­jek­tuo­tas Kul­tū­ros na­mų pa­sta­tas – rei­kia gerb­ti.

– Ar ger­bia­ma mies­to ar­chi­tek­tū­ra?

– Mes su­skai­čiuo­ja­me 68–70 ver­tin­gų pa­sta­tų. Čia daug ar ma­žai? Sep­ty­nias­de­šimt man at­ro­do daug.

Ar šiau­lie­čiai ger­bia sa­vo mies­to ar­chi­tek­tū­rą? Ma­nau, kad ne. Ypač ar­chi­tek­tai ne­tu­ri pa­gar­bos sa­vo mies­to ar­chi­tek­tū­rai. La­bai ge­ras pa­vyz­dys – pa­sta­tas Til­žės gat­vė­je, prieš bu­vu­sį "Vai­rą". Re­gist­rų cent­ras ir dar krū­va pa­sta­tų yra ne­pa­gar­ba mies­tui. Ga­lų ga­le, Žu­vi­nin­kų dau­gia­bu­tis ir­gi yra ant ri­bos pa­gar­bos ir ne­pa­gar­bos. Na, ten dar ma­ža nuo­dė­mė, kai žiū­ri kon­teks­tą. Sug­rį­žus iš Če­lia­bins­ko bet koks na­mas bū­tų ge­ras.

Nau­ja­sis vieš­bu­tis ir tur­gus an­ti­hu­ma­niš­ki. "Chruš­čiov­kės" Vasario16-osios gat­vė­je blo­giau­sia, kas ga­li bū­ti.

Kol me­džiai bu­vo, ne­si­ma­tė "Džin­sų" fa­sa­do bul­va­re. Ten jau ne­be ar­chi­tek­tū­ra, ten jau įvy­kis. Ži­nant tą lai­ko­tar­pį, gal kie­tai bu­vo? Juk nie­ko ne­mo­kė­jo­me, nie­ko ne­ži­no­jo­me. Ne­ga­liu kal­tin­ti.

Ma­no są­ži­nė ra­mi, Šiau­liuo­se vie­ną ob­jek­tą per me­tus pa­da­rau.

O vie­nas iš gra­žiau­sių, ne­ži­no­miau­sių ir pa­slap­tin­giau­sių na­mų man yra Vy­tau­to gat­vė­je, kur san­kry­ža su Til­žės gat­ve, už var­tų, gi­liai kie­me, bal­tas pa­sta­tas.

Me­džiai ir tin­gi­nys­tė

– Dau­gy­bę dis­ku­si­jų su­kė­lė me­džių kir­ti­mas mies­te. Ar tik­rai neį­ma­no­mas at­si­nau­ji­ni­mas be kir­ti­mo?

– Man at­ro­do, įma­no­mas. Tin­gi­niz­mas.

Pa­vyz­dys – yra gat­vė, me­džiai, rei­kia su­gal­vo­ti nau­ją kon­cep­ci­ją. Su Didžd­va­rio gim­na­zi­jos vai­kais kū­rė­me Kaš­to­nų alė­jos pro­jek­tą. Sa­kiau vai­kams: "Ar ker­tam me­džius?" Sa­ko, kam juos kirst?! Ga­li­me da­ry­ti taip ir taip, pa­lie­kant me­džius. Me­džiai da­vė idė­ją. Tin­gi­niams – ne, tin­gi­niams tas me­dis ne­ge­ras, tas ne­ge­ras. Čia – met­ras dvi­de­šimt, nes rei­ka­la­vi­mas, čia du met­rai, nes rei­ka­la­vi­mas. Taip pro­jek­tuo­ja ke­li­nin­kai.

Aš bū­čiau ban­dęs iš­veng­ti kir­ti­mo. Ofi­cia­li nuo­mo­nė: ker­ta me­džius tin­gi­niai. Dar sa­ko, pi­ni­gai ten ne­blo­gi, bet aš jų ne­ma­tau, tai ne­ga­liu ko­men­tuo­ti.

Taip, spe­cia­lis­tai ma­to ge­riau, ne­gu mes. Be­je, klau­siau vie­no spe­cia­lis­to, man jis sa­kė, kad vi­si me­džiai blo­gi. Bet sa­kė, kad tas pa­ts bus ir su nau­jais, nes nė­ra ži­nių, kaip juos au­gin­ti, o gal ir pi­ni­gų.

Žmo­nės ne­pyks­ta dėl to, iš­kir­tai ar neiš­kir­tai me­džių. Jie pyks­ta dėl to, kad jų neįt­rau­kei į pro­ce­są. Sa­vi­val­dy­bi­nin­kai sa­ko, kad įtrau­kia žmo­nes į pro­ce­są sa­vo bū­dais, pa­vyz­džiui, pro­jek­tą vie­ši­na 10 dar­bo die­nų. Vi­sų pir­ma tu­ri ži­no­ti, kad jį vie­ši­na. Mes dir­ba­me tą dar­bą ir tai vos ran­da­me.

Ki­tas da­ly­kas – žiū­rėk, vie­ši­ni­mas vyks­ta ry­toj, ket­vir­tą va­lan­dą. Tu­ri bėg­ti žiū­rė­ti. Toks įtrau­ki­mas. Nes­pė­jai – ne­spė­jai, 10 die­nų.

Ma­nau, jo vie­ši­ni­mas tu­ri bū­ti ne toks. Rei­kia la­bai daug as­me­ni­nio in­dė­lio – bet tam mes ir esa­me. Nub­rai­žy­ti na­mą vi­si ga­li. Mi­si­ja mū­sų yra daug di­des­nė.

Aš ir­gi dėl me­džių įsi­žei­džiau. Duo­ki­te lai­ko, gal pa­da­ry­siu pro­jek­tą, kur nė vie­no me­džio neiš­kir­siu ir įro­dy­siu, kad taip įma­no­ma. Bet nei pi­ni­gų, nei lai­ko nie­kas tam ne­duos, vis­kas nu­spręs­ta. Ir pa­kan­ka­mai anks­ti, nes spe-cia-lis-tai nu­spren­dė. Tai ir yra, dėl ko žmo­nės pyks­ta.

Ki­tas da­ly­kas: jei iš­kir­to me­džius pir­mo­jo­je bul­va­ro da­ly­je, kaip ir lo­giš­ka, kad ant­ro­je tu­rė­tų iš­kirs­ti, nes vien­ti­su­mas tu­ri bū­ti iš­lai­ko­mas. Va­di­na­si, ne­ga­li­me pa­lik­ti se­nų me­džių, jei­gu va­do­vau­ja­mės tą­sa. Bet jei ja va­do­vau­ja­mės, ko­dėl ne­ga­lė­jo­me pa­kvies­ti dirb­ti tų pa­čių žmo­nių, ku­rie pir­mą da­lį pro­jek­ta­vo?

Vie­na­reikš­miš­kai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ge­rai, blo­gai. Yra kaip yra, bet rei­kė­jo žmo­nes įtrauk­ti. Net ge­ras spren­di­mas ga­li tap­ti blo­gas, kai ne­da­ly­vau­ji pro­ce­se.

Gal rei­kia žai­di­mo, edu­ka­ci­jos prie­mo­nių? Pa­vyz­džiui, vi­sų bend­ruo­me­nių ar­chi­tek­tū­ri­nės dirb­tu­vės.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­te, kai ma­ne pa­kvie­čia, da­ro­me dirb­tu­ves. Vi­sai ki­tos min­tys, nei vai­kų. Įvai­rias min­tis rei­kia su­jung­ti. Ga­li to­kias dirb­tu­ves nuo­lat or­ga­ni­zuo­ti, daug pa­stan­gų ne­rei­kia, sa­lių mies­te tu­ri­me, pi­ni­gų be­veik ne­rei­kia, 30–50 eu­rų lek­to­riui už po­rą va­lan­dų. Jei 150 eu­rų, dar ir iš Vil­niaus pri­si­kvies­tu­me. Pa­si­tai­sau, iš sos­ti­nės: da­bar ne­bė­ra Vil­niaus – yra sos­ti­nė. Per ra­di­ją sa­ko: "Lie­tu­vo­je orai ge­rai, sos­ti­nė­je plius 5".

– Kai kal­bė­jo­mės prieš po­rą me­tų, sa­kė­te, kad kū­ry­bo­je jums svar­bus pro­tes­tas. Ne­pa­si­kei­tė po­žiū­ris?

– Prieš nie­ką ne­pro­tes­tuo­ju, esu la­bai ge­ras vi­suo­me­nės at­sto­vas, klau­sau­si, ką sa­ko au­to­ri­te­tai, ku­rių nė­ra Lie­tu­vo­je.

– Kai da­ly­va­vo­te kon­kur­se ar­chi­tek­to K. Rei­so­no at­mi­ni­mui Šiau­liuo­se įam­žin­ti, prieš teat­rą siū­lė­te pa­sta­ty­ti fa­lą, ant ku­rio pa­ra­šy­ta: "Čia kaž­ka­da bu­vo K. Rei­so­no dar­bas". Tai bu­vo pro­tes­tas dėl su­ga­din­to teat­ro?

– Vi­sai pa­mir­šau – bai­siau­sias cent­re yra Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro su­ga­din­tas pa­sta­tas. Kon­kur­se bu­vo­me su že­me su­ly­gin­ti.

Žmo­nės skir­tin­gi. Ti­ki tuo, kad yra ge­rai nu­griau­ti se­ną, kad rei­kia žiū­rė­ti į XXI am­žių, kiek ga­li­ma su ta se­no­ve. Ir vi­si tu­ri pa­si­tei­si­ni­mų.

– Ar ga­li mies­tas bū­tų am­ži­nai jau­nas?

– Kaip As­ta­na? Ne­ži­nau, ma­nau, eu­ro­pie­čiams rū­pi is­to­ri­ja. Rei­kia puo­se­lė­ti, ką tu­ri­me.

Nors iš tik­rų­jų la­bai no­rė­čiau bū­ti mo­der­nis­tu, tiks­liau – šiuo­lai­ki­nis­tu. Tik į ap­lin­ką rei­kia žiū­rė­ti jaut­riai, tuo­met gau­sis gra­žūs da­ly­kai. La­biau­siai Šiau­liuo­se man trūks­ta aukš­tin­gu­mo – ta­da jau­tie­si mies­te.

Man la­bai pa­tin­ka kar­ni­zas ant pa­sta­to, kur bul­va­ro par­duo­tu­vė "Ra­mu­nė". Ar­chi­tek­tū­riš­kai, tiks­liau, dva­siš­kai, mies­tas pra­si­de­da nuo tos ri­bos. Ir tę­sia­si iki "Gai­džio". Po to vėl ne­be mies­tas, trūks­ta aukš­čio.

Dar tik­ras mies­tas yra žmo­nės, vai­kai. Vis­kas su­si­ję, nes ar­chi­tek­tū­ra ku­ria­ma žmo­nėms.

Kos­mo­lo­gi­jos mu­zie­ju­je ma­čiau ša­ke­lę – taip se­no­vės lie­tu­viai ma­tuo­da­vo slė­gį. Siū­lau nuo be­to­ni­nės sie­nos į Var­po gat­vę pa­ka­bin­ti var­pos for­mos slė­gio ma­tuok­lį. Ko­kius me­tus lai­ko vi­si va­žiuo­tų pa­žiū­rė­ti.

To­kie da­ly­kai vei­kia, kar­vy­tę Niu­jor­ke pa­sta­to, vi­si fo­tog­ra­fuo­ja­si. Čia jau ne ar­chi­tek­tų, o me­ni­nin­kų rei­ka­lai. Jei pa­sta­ty­si­me la­bai gra­žią aikš­tę, žmo­nių Šiau­liuo­se neat­si­ras. Rei­kia ar­ba 25 fab­ri­kų (ir­gi ne mes tu­ri­me sta­ty­ti, o in­ves­tuo­to­jai), ar­ba pim­pa­lo. Jis tin­ka sel­fiui. Gal at­va­žiuos ir iš Ry­gos nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, pa­no­rės lik­ti. At­ro­do, juo­kas, bet ki­ta­me pa­sau­lio ga­le rim­tai svars­ty­tų apie to­kį ob­jek­tą. O mes tik pa­si­juok­si­me, nu­mir­si­me, o dar ne­bus pa­da­ry­ta.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ar­chi­tek­tas Kris­ti­jo­nas Mu­raus­kas ma­no, kad me­džiai ga­li įkvėp­ti idė­ją – sku­ba kirs­ti tin­gi­niai.

Komentarai

Taigi    Sek, 2019-12-08 / 11:05
Dėl kertamų medžių - teisus - kokia valdžia - lodoriai - tokie ir sprendimai. Bet dar blogiau, kad jie arogantiški narcizai ir iš jų nieko gero nebus.
miestietis    Sek, 2019-12-08 / 11:34
Nenoriu veltis į ilgas polemikas su Kristijonu, kuriam, labai gaila, irgi užkliuvo trinkelės, bet kažin ką jis pats siūlytu- marmurą ar gal dar ką brangiau? Viskas atsiremia į turimą finansavimą ir visi kieti, kol "stovi po medžiu", o kai reikėtu pačiam apginti savo kūrybą, tai dar labai neaišku kas gautųsi. Sakiau ir sakysiu, kad jau dabar matosi būsimos erdvės jau vien tik išlaisvinus remontuojamą bulvaro dalį nuo miško ir kito balasto, o kuomet jis bus perduodamas miestu po rekonstrukcijos, tai patys kritikai pamatys, jog verta buvo pradėti, nes bus šiuolaikiška, erdvu ir ne gėda prieš svečius. Aišku- yra ir problemų, o tai- seni ir morališkai pasenę penkiapirščiai šviestuvai, kur skardos dizaineris tiesiog emociškai smurtaudamas įsūdė dabartinei miesto valdžiai, ir naujų medelių parinkimas mane neramina, dar gal su visokiais suoleliais ir kitu kilnojamu inventoriumi ne viskas aišku, bet visumoje sakau- bus viskas tik gerai, patikėkite ir būkite kantrūs, šiauliečiai.
>>    Sek, 2019-12-08 / 14:11

In reply to by miestietis

Na, tamstos skonis tai jau visiems aiškus.. jau pasireiškė riebios žasies, pasidavusios skrydžiui į rytus, pavidalu.. tai geriau jau ir nebesireikškit..
miestieti,    Sek, 2019-12-08 / 19:07

In reply to by miestietis

tai ir nesivelk, nes tavo minčių kaltūnas - jokia polemika su Kristijonu... matyti, kad ne kažką ir supratai... ir nebepiršk savo "erdvių", medžių nebėra ir tas "erdves" tūlas šiaulietis pralekia kone užsimerkęs, nes tokio baisumo statiniai atsivėrė
Joana    Pir, 2019-12-09 / 08:04

In reply to by miestietis

O tai geriau šviestuvai panašūs į kartuves, kaip prie Šiaurės Lietuvos kolegijos, kur tik skersinio tetrūksta..? Nedaug atsilieka ir centre dabartiniai šviestuvai...
Prieš     Sek, 2019-12-08 / 11:39
svečius gėda, tik kai yra naikinami istoriškai ir socialiai svarbūs objektai, kai yra nešienaujamos erdvės netgi miesto centre (kas būdinga tik Šiauliams), kai vietoje gėlynų yra šabklštynai arba menkai prižiūrimos gėlės, kai yra nususę medeliai.
miestietis    Sek, 2019-12-08 / 11:45

In reply to by Prieš

Pasirašau po kiekvienu Jūsų žodžiu, o ypač po tais- "prieš svečius gėda, tik kai yra naikinami istoriškai ir socialiai svarbūs objektai", o taip pat po tais-" kai yra nususę medeliai".
miestietis    Sek, 2019-12-08 / 12:30

In reply to by Prieš

Nesusilaikau ir dar truputį pridėsiu dėl tų naikinamų istoriškai vertingų objektų. Taigi, prieš kelias dienas ėjau pro centrinę Maximos parduotuvę, kur Vytauto gatvėje, ir toje a/m stovėjimo aikštelėje stovėjo gražios architektūros medinis ligoninės pastatas. Žinoma, restauracijos specialistų rankos ir širdies ten jau žūtbūt reikėjo, bet klausimas vis tiek stovi- kam užkliuvo tikrai vertingas, per visus karus išlikęs ir mūsų statybos meistrų didelius sugebėjimus bylojęs pastatas. Tai siūlyčiau vertybių puoselėtojus pavartyti archyvus ir pažiūrėti- kas tuomet buvo meras, kas pavaduotojai ir kas administracijoje bujojo.Tuomet šiandieniniai miesto vadovai dar net nesvajojo apie miesto vairą, o kur buvo tie didieji visuomeniniai- profesiniai ekspertai, kuriems net gan vykusiai ir šauniai suremontuoti Teatro namai vis kliūva ir kliūva.
miestietis    Sek, 2019-12-08 / 22:16

In reply to by to miestiečiui...

Savivaldybė ir tuomet turėjo teisę savo teritorijoje esančius architektūriniu požiūriu vertingus pastatus įtraukti ar neįtraukti į nekilnojamo turto vertybių sąrašą. Privatizacijos tarnyba taip pat buvo savivaldybės pavaldume, o ir objektų sąrašus taip pat tvirtino tos pačios instancijos, o galop, galima buvo privatizuoti su apribojimais, tiek statybos- rekonstrukcijos, tiek pastato išsaugojimo prasme, bet sakykime paprastai- tais laikais visi(ir net dangaus valdovų vietininkai žemėje) buvo apakinti pinigo, o jau apie savivaldybės tuometinius bonzas net nekalbu- tvarkėsi kaip Gariūnuose. Klausimas uždarytas.
>>    Pir, 2019-12-09 / 09:35

In reply to by miestietis

tai jums aiškina: tai buvo ne privatizuojamas turtas; turtas buvo gražintas savininkams, parduotas, o po to nugriautas; privačios nuosavybės savivaldybė nei tvarko nei pardavinėja..
Trūksta sielos    Sek, 2019-12-08 / 11:43
Tikra tiesa, minčių buvo daug po tokio atsinaujinimo, liko paprastam miestiečiui daug nuoskaudų....
kike    Sek, 2019-12-08 / 12:18
Kapitalizmo(miesto irgi) siela - pinigai. Visas blogis kyla tik dėl pinigų. Ir baikit čia žmones kvailinti apie sielas, velnius ir pragarus.
to miestieciui...    Sek, 2019-12-08 / 14:09
Jūsų minima Maxima yra Rūdės gatvėje, o Vytauto gatvėje minima medinė ligoninė, sovietmečiu buvo viešbutis. Kiek pamenu, atgavus nepriklausomybę, šis medinis pastatas buvo gražintas savininkui, kažkokiai tai vienuolių organizacijai ir būtent ji, šį pastatą pardavė ir dabar toje vietoje yra Maximos automobilių stovėjimo aikštelė.
"Šiaulių kraštas"2009.09.04.    Sek, 2019-12-08 / 14:24

In reply to by >>

1900 metais statytas neišlikęs medinis pastatas (ties dabartine „Maxima“) po Pirmojo pasaulinio karo liko nesugriautas. Čia veikė gydytojo Mato Mickaus chirurginė ligoninė, atidaryta 1926 metais. To meto reklamoje rašyta: „Naujai atidaryta chirurginė ligoninė su gimdymo skyriumi — įtaisyta su visais patogumais — (atskiri kambariai). Didelis rentgeno aparatas pažinimui ligų — spec. gydymui vidujinių ligų (vėžys, pintibiniai navikai, tuberkuliozas kaulų, odos ir vidujinių organų)“. Paaiškėjus skandalingai žiniai, kad M. Mickus nebuvo baigęs aukštųjų mokslų, o tik įsigijęs diplomą, šią ligoninę pardavė vienuolynui. 1932 metais čia įsikūrė šv. Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacija — vienuolynas. Po 1940 metų nacionalizacijos vienuolynas panaikintas, sovietmečiu įkurtas viešbutis. 1992 metais pastatas grąžintas vienuolynui, sugrįžo vienuolės, bet prieš keletą metų — nugriautas.
Tai internatinis mesendžeris dabar - miesto siela...    Sek, 2019-12-08 / 14:20
Tai internatinis mesendžeris dabar - miesto siela...
Is kur    Sek, 2019-12-08 / 14:43
Ir is pas ta vazonika-vadova fantazija ir siela nerasta.. jis medinis..
Dėsnis    Sek, 2019-12-08 / 18:13
Daryk nedaręs, bet niurzglių visada atsiras. Neužmirštančių save pagirti.
Hm    Sek, 2019-12-08 / 18:31
"miestietis" su buvusiu mediniu vienuolynu nuvedė į pievas iš kurių daugelis taip ir negrįžo. Meistras. Jaučiasi dabartinės valdžios atstovas su makaronų kabinimo procedūromis ir bedvasių buratinų drožimo technologijomis :)
acinaujinimas    Sek, 2019-12-08 / 18:37
tuoj palaidos Pabalių turgų su 500 sielų, pastatys fabriką su 200 darbo vietų ukrainiečiams :)
Saulius    Sek, 2019-12-08 / 18:51
Pradėjo interviu įdomiai, bet užkliuvo už medžių - kaip už varčios.Tarkim, kad tai žurnalistės " budintis " trigrašis.Ir pašnekovas sėkmingai išsimuistė. O dabar - apie esmę.Man regis, miesto siela jau senai persikėlus į Akropolį.Nes nei vienoje kitoje vietoje nematau tokių žmonių masių." Varom į boulingą " , " varom į kiną " , varom pačiuožinėt " - dažnai girdžiu kartojant jaunus žmones ( ir ne tik ) , ir visuomet turima minty Akropolio pramogos.Nežinau, kur dar kitur, koks architektas ar nearchitektas galėtų mieste suprojektuot tokią traukos oazę.Įveiklint Dainų parką - išvis utopija, pirmiau paklauskim ten įsikūrusių prabangių kotedžų savininkų ar jie pageidauja kaimynystėj aktyvios laisvalaikio zonos ? Gal geriau plėtot Talkšos - Salduvės koncepciją, nes ten yra kažkas jau padaryta, nepabaigta, sujaukta, bet yra vanduo ir vaizdinga vieta, kas visuomet traukia žmones, netoli centras, bulvaras, Saulės laikrodis, puikus privažiavimas Ežero gatve.Ir žuvies restoranas puikiau įsikomponuotų, nei kur Dainų pievose.Būtų visai faina ir vandens pramogų parkas, kad ir vasaros sezonu - toks kaip Ventspilyje.
na    Sek, 2019-12-08 / 19:10
manyčiau, gal apsieisime be tų pimpalų? Jau ir taip savivaldybės kabinetai ir koridoriai jais užpildyti :)
:(    Pir, 2019-12-09 / 00:20
Savo miesto sielą ir istoriją Šiauliai jau sėkmingai išpjovė, tai dabar geriausiu atveju bus erdvi betoninės sienos "estetika" a la visockas.
Nuomonė    Pir, 2019-12-09 / 07:10
Kaip sakydavo mano močiutė. Kuo didesnis "plūgas", tuo didesnis pasipūtimas "aroganciją".
Artas    Pir, 2019-12-09 / 07:45
Man tai įdomiausia ,ką gerb. Kristijonas yra jau sukūręs ir įgyvendinęs, paėmiau ir pagooglinau , ir taip žiūriu ir taip žiūriu , ogi nei vienos sutvarkytos viešos erdvės taip ir nepamačiau , nei google , nei jo facebooko puslapyje , jo įmonėlė MB " Lavos projektai" su dviem darbuotojais gyvuoja porą metelių ir kol kas kaip suprantu pasigirti nelabai turi kuom, sutinku reikalingi ir gražūs darbai su gimnazijomis , bet kad kritikuoti kitus turi minimum, bent vieną turgaus aikštę sutvarkęs būti taip , kad kiti aikčiotų , o dabar pašnekėt , kaip viskas blogai galiu ir aš, pirma sukurkim ką nors tada kritikuokim.
tamsta Artai,    Pir, 2019-12-09 / 10:47

In reply to by Artas

Tamstų reakcija į kritiką tokia isteriška, kad nebeskiriate, kur kritika, o kur tiesiog pasvarstymai. Nenustebčiau, jei Prisikėlimo aikštėje pastatytumėt gilijotiną kritikams. Labai tiktų, beje. O tai siunčiate visus tamstai nepritariančius kuo toliau iš miesto, o tie žalčiai - nė iš vietos. Ir perfrazuočiau tamstą, kad naglai veržiantis vadovauti miestui neužtenka šabakštynų valytojo patirties. Ką tamsta "sukūrei" prieš sėsdamas į mero kėdę? Kad dabar ta "kūryba" tokia šleiva kreiva išeina?
Artas     Pir, 2019-12-09 / 12:34

In reply to by tamsta Artai,

Matai ką aš sukūriau galėtum lengvai rasti pagooglinęs , bet aš nepuolu ir nekritikuoju to darbo , kurio nesuprantu , aš tik galiu palyginti, kaip yra kitur ir ką šiandienai turime mes , ir mes tikrai nieko nenusileidžiam , o jei jums įdomu ką nuveikė meras ar ką sukūrė tai aš galiu jums atsakyti , pirmiausia žmonių pasitikėjimą įgavo , jie jį ir išrinko , dėl to jis gali laisvai priimti sprendimus kokius jis nori , nes žmonės juo pasitiki ir už jį balsuoja , o škrašto 20 nepasitenkinusių komentatorių tai tie ,kuriais žmonės nepasitiki ir už kuriuos jau greičiausiai niekada nebebalsuos. P.S nevažiuokit iš miesto be jūsų bus nuobodu :)
Artai,    Pir, 2019-12-09 / 16:59

In reply to by Artas

Nebesvaikit - žmonių pasitikėjimą jis, mat, įgavo... šiauliečiai, tame tarpe ir aš, balsavome už tamstą ne pasitikėjimo vedini, o iš nevilties, nes visi pretendentai buvo vienas už kitą beviltiškesni... o dabar jau tamsta tame bukiete būsite paskutinis... tikrai tikrai... :)))
artui    Pir, 2019-12-09 / 18:24

In reply to by Artas

Dėl pasitikėjimo - kaip įgavo, taip ir praras. Aukštai kilęs, žemai kris. Gamta mėgsta pusiausvyrą. Ir Google apie kūrybos sąrašą fotolaborantui nepalankus - "politinis veikėjas", o ne kūrybinis. Kyla klausimas ar straipsnyje savo nuomonę išsakyti negali paprastas žmogus, kurio nėra kompiuteryje, kaip sakai "pagooglinus"? Meras jiems neatstovauja? Ar myli tik feisbukinius (neužblokuotus)?
Artas     Ant, 2019-12-10 / 08:00

In reply to by artui

Gali žinoma , bet kuris žmogus pasakyti ką nori , bet paprastai kritikuoti gali tada , kada gali pasakyti žiūrėk aš tą ir tą padariau , jei nesugebat samdykit mane aš padarysiu geriau , čia tiek su plytelėm tiek su mero darbu, jei aš manyčiau , kad galiu padaryti geriau už merą ar už architektą Rudoką tai spjaučiau į savo darbą, neberašyčiau komentarų Šiaulių krašte eičiau ruoštis rinkiminei kompanijai arba projektuočiau kažkokius nerealius projektus kaip pvz : "Sagrada familia" bažnyčia Barselonoj :), bet kadangi taip nemoku , o galiu tik palyginti su kitų miestų darbais tai patikėkit , mes tikrai gerai laikomės , o dėl mero pasitikėjimo tai žinoma jį galima greitai prarasti , bet atsidarykit Škraštą prieš praeitus rinkimus , lygiai tą patį rašėte , netgi kiti su tais pačiais nickais , deja žmonės balsuoja pagal darbus , o ne pagal Škrašto straipsnius ar komentarus , taip kad pažiūrėsim trys metai atrodo liko jums nervintis ,tai geriau nesinervinkit , o eikit ruoštis rinkimams jūs gi žinot , kaip aikštes reikia projektuoti , kaip su žmonėmis bendrauti , iškeliat savo kandidatūras ir Šiauliai suklesti pabandykit nebijokit , jei jau kaip jūs sakot fotolaborantą išrinko tai ,kodėl jūsų neišrinkt , nors man atrodo vargu bau.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.