Naujausios
Su šeimos gydytojų siuntimais
Klastinga liga kokliušas diagnozuojama ne iš karto. I. Stankevičienė sako, jog ir pirmo vaiko (dviejų mėnesių) diagnozė, kurią nustatė siuntimą į ligoninę išrašiusi šeimos gydytoja, buvo ūminis bronchiolitas. Gydant kūdikį kosulio priepuoliai sunkėjo ir buvo įtartas kokliušas, kuris vėliau patvirtintas tyrimais.
Septynių mėnesių kūdikį į ligoninę šeimos gydytojas atsiuntė dėl užsitęsusio kosulio, bet ir jam diagnozuotas kokliušas. Abiem kūdikiams buvo sutrikęs kvėpavimas, todėl prireikė gydymo stacionare.
Pasak gydytojos, dviejų mėnesių kūdikio būklė buvo sunkesnė. Prireikė deguonies terapijos, būklė gerėjo labai lėtai. Pacientas namo išleistas kosintis. Pasak gydytojos, vaikas gali pakosėti dar keletą savaičių, nes liga trunka ilgai.
Septynių mėnesių kūdikis į ligoninę atvežtas šiek tiek vėlesnės kokliušo stadijos, jau buvo prasidėję intensyvaus kokliušo priepuoliai. Tačiau vyresnio vaiko būklė gerėjo greičiau ir, ligoninėje praleidęs savaitę, jis išleistas sveikti namie.
Šimto dienų liga
"Lotyniškai kokliušas reiškia "sunkus kosulys" ir vadinamas šimto dienų liga. Tad liga gali trukti ilgai ir tik palaipsniui būklė gerėja", – sako I. Stankevičienė.
Sunkiausiai kokliušu serga vaikai iki pusės metų. Liga prasideda nuo nedidelio karščiavimo, kosulio. Pasak vaikų ligų gydytojos Julijos Aleksandrovičienės, taikomas gydymas nuo kosulio mažai padeda, atsiranda vis sunkesni kosulio priepuoliai, vaikui tampa sunku įkvėpti, tarp kosulio epizodų gali būti apnėjos (kvėpavimo sutrikimas), vaikas pradeda sunkiau valgyti. Ši ligos stadija užtrunka, kosulys pirmąsias tris savaites tik sunkėja ir dar apie tris savaites gali išlikti toks pat. Kai liga pereina į sveikimo stadiją, kosulys po truputį lengvėja.
"Liga, prasidėjusi niekuo neišsiskiriančiais simptomais, gydoma simptominiais vaistais. Antibiotikas skiriamas tik įtarus kokliušą. Šiai ligai būdingas specifinis kosulys: triukšmingas įkvėpimas, po kurio seka nuo kelių iki keliolikos kosulio bangų", – sako J. Aleksandrovičienė.
Jeigu būklė nesunki, o vaikas vyresnio amžiaus, gali būti gydomas ir ambulatoriškai, prižiūrint šeimos gydytojui. Hospitalizacijos prireikia, kai sutrinka valgymas, kvėpavimas. Tuomet reikalinga deguonies terapija, skysčių balanso atkūrimas. Kūdikiai iki vienerių metų turi būti intensyviai prižiūrimi gydytojų, ligoniuko būklė stebima nuolat.
Dažniausios šios ligos komplikacijos yra pneumonija, tačiau gali atsirasti apnėjos požymių, kai sutrinka kvėpavimas, gali prasidėti traukuliai. Šios komplikacijos pavojingiausios vaikams iki metukų.
Geriausia profilaktika – skiepai
Oro lašeliniu būdu užkrečiamomis ligomis sergantis žmogus pirmiausia užkrės pačius mažiausius, jautriausius vaikus. Kol jie yra neskiepyti ir neturi susiformavusio imuniteto, yra patys imliausi šiai ligai.
"Norėtume atkreipti visų dėmesį į tai, kad labai svarbu vengti kontakto su mažais kūdikiais, naujagimiais, nelankyti jų, nesivesti į viešas vietas, kur yra sergančių žmonių. Šiuo metu yra sergančiųjų ne tik kokliušu, bet ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tad kyla labai rimtas pavojus susirgti", – įspėja Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Įtarus kokliušą nedideliam vaikui, reikia neleisti jo į darželį, į žmonių susibūrimo vietas, kad neplatintų pavojingo sukėlėjo. Taip pat svarbi rankų higiena, kosulio etiketas.
J. Aleksandrovičienė sako, kad geriausia profilaktikos priemonė – skiepai. Vakcina nuo kokliušo yra įtraukta į Nacionalinį skiepų kalendorių. Ji yra penkiavalantės vakcinos sudėtyje.
Pirmą kartą skiepijamas dviejų, vėliau – keturių ir šešių mėnesių kūdikis, paskui aštuoniolikos mėnesių vaikas. Vėliau skiepijami vaikai prieš mokyklą – 6–7 metų. Pakartotinė revakcinacija atliekama 16–17 metų paaugliams.
Vėliau galima revakcinacija vyresnio amžiaus žmonėmis. Būsimi tėveliai ir seneliai taip pat gali atnaujinti savo vakciną, kreipdamiesi į šeimos gydytojus. Vyresniems žmonėms ši liga gali pasireikšti lengva forma.
Tiek persirgus kokliušu, tiek po vakcinacijos, imunitetas įgyjamas dešimčiai metų, po kurių reikėtų atnaujinti vakcinaciją.
Vaikų skiepijimas mažėja, todėl vaikų sergamumas auga. PSO teigimu, kad sustabdytume ligą, reikalinga 95 proc. populiacijos vakcinacija. Praėjusių metų duomenimis Lietuvoje buvo paskiepyta tik 93 proc. vaikų. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje kokliušu sirgo 26 asmenys, 10 iš jų – mažesni nei devynerių metų vaikai buvo hospitalizuoti.