Į namus – už 2 eurų žetoną

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ak­li­gat­vis už­da­ry­tas.
Šiau­lių ra­jo­no, Ža­liū­kių kai­mo gy­ven­to­jai aps­tul­bę: dėl nu­leis­to už­tva­ro jie ne­be­ga­li įva­žiuo­ti į sa­vo namus. Ne­bent su­si­mo­kė­tų du eu­rus skly­po, ant ku­rio yra ke­lias, sa­vi­nin­kui. Konf­lik­to at­mos­fe­ra kais­ta – kie­mų ne­ga­li pa­siek­ti ne tik gy­ven­to­jai, bet ir spe­cia­lių­jų tar­ny­bų au­to­mo­bi­liai. Dėl si­tua­ci­jos vis kvie­čia­ma po­li­ci­ja. Ne­ran­dant su­ta­ri­mo, gy­ven­to­jams tie­siau­sias ke­lias į na­mus lie­ka ne­bent dan­gus.
Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ža­liū­kių kai­mo, Ne­ries gat­vės gy­ven­to­jai rim­tai su­ne­ri­mę dėl pa­te­ki­mo į na­mus ir jų pri­va­taus gy­ve­ni­mo ste­bė­ji­mo.

Grės­mė eis­mo sau­gu­mui?

Žaliūkių kaimo Neries gatvės gyventojai sako nebežinantys, kaip kalbėti su sklypo, kuriame yra įrengtas kelias, savininku. Anot jų, geranoriškai užtvaro nepakels, nebent kiekvienas kaimynas kaskart sumokėtų užtvaro pakėlimo mokestį. Du eurus kainuojantį žetoną reikėtų įmesti išvažiuojant, ir tiek pat sugrįžtant. Už žetonų pristatymą sklypo savininkas prašo 10 eurų. Apie mokamas paslaugas, kuriomis pasinaudojus sudaroma galimybė pasiekti savo namus, informuoja ir čia pat pakabintas skelbimas.

Ki­to ke­lio su­grįž­ti ir iš­va­žiuo­ti Ne­ries gat­vės gy­ven­to­jai ne­tu­ri, nes tai – ak­li­gat­vis.

"Tik­rų tik­riau­sias as­mens lais­vės su­var­žy­mas", – pik­ti­na­si gy­ven­to­jai. Esą vie­nai kai­my­nei pri­rei­kus sku­biai iš­va­žiuo­ti pas ser­gan­čią gi­mi­nai­tę, ji to pa­da­ry­ti ne­ga­lė­jo, nes nie­kas ne­pa­kė­lė už­tva­ro. Ma­ža to, dėl už­tva­ro bam­ba šiukš­lių ve­žė­jai, o pa­šti­nin­kai įspė­jo dė­žu­tes įsi­reng­ti kai­my­ni­nė­je gat­vė­je.

Kol Ne­ries gat­vė­je tvy­ro įtam­pa, žmo­nės pri­vers­ti ir sa­vo au­to­mo­bi­lius pa­lik­ti pa­ke­lė­je, to­lė­liau nuo na­mų. Ta­čiau toks "par­ka­vi­mas" siau­ru­tė­je kai­my­ni­nė­je gat­ve­lė­je su­lau­kia kai­my­nų pa­si­pik­ti­ni­mo, mat pra­si­len­kiant au­to­mo­bi­liams, ten­ka la­vi­ruo­ti tarp su­sta­ty­tų­jų ir grio­vio.

Bu­vo ke­liu­kas ir ne­bė­ra

Gy­ven­to­jai pa­sa­ko­ja prieš de­šimt­me­tį čia įsi­gi­ję skly­pus, ne­tru­kus vie­nas po ki­to ėmę dyg­ti na­mai. Ak­li­gat­vio va­rian­tas kiek­vie­nam ta­da bu­vo priim­ti­nas, nes už­tik­ri­no eis­mo sau­gu­mą.

Žmo­nių tei­gi­mu, de­ta­lia­ja­me pla­ne bu­vo nu­ma­ty­tas ke­lias – inf­rast­ruk­tū­ri­nis ko­ri­do­rius, skir­tas su­si­sie­ki­mui, jį nau­ja­ku­riai įsi­ren­gė sa­vo lė­šo­mis. Esą bu­vo nu­ro­dy­ti ir ser­vi­tu­tai.

Si­tua­ci­ja ėmė keis­tis 2016 me­tais, kai at­si­ra­do pir­kė­jas ir dar vie­no skly­po – to, ku­ria­me žmo­nės bu­vo įsi­ren­gę ke­lią į sa­vo kie­mus.

Net­ru­kus nau­ja­sis sa­vi­nin­kas pa­siū­lė tą ke­lią pirk­ti gy­ven­to­jams ne­va už 27 tūks­tan­čius eu­rų. Gy­ven­to­jai at­si­sa­kė – per­ne­lyg bran­gu.

O 2018-ai­siais skly­po sa­vi­nin­kas ties įva­žia­vi­mu pa­sta­tė už­tva­rą. Ta­čiau jį nu­lei­do tik vie­ną kar­tą. Mat ne­ga­lė­da­mi į sa­vo kie­mus įva­žiuo­ti gy­ven­to­jai krei­pė­si į po­li­ci­ją ir sa­vi­nin­kas bu­vęs nu­baus­tas 100 eu­rų bau­da. Pra­va­žia­vi­mas ta­da li­ko at­vi­ras.

Si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė šių me­tų spa­lio 22-ąją. Tą­dien už­tva­ras ant ke­lio bu­vo vėl nu­leis­tas. Gin­čas per­si­kė­lė į teis­mus, gy­ven­to­jai iš­gir­do jiems ne­pa­ran­kų ver­dik­tą: skly­po sa­vi­nin­kas su sa­vo plo­tu ga­li da­ry­ti, ką no­ri. O dėl pra­va­žia­vi­mo, anot teis­mo, abi pu­sės tu­rė­tų paieš­ko­ti komp­ro­mi­so, nes tai tik jų pri­va­tus rei­ka­las.

"Mū­sų nuo­sa­vy­bė yra už­blo­kuo­ta, mes ne­ga­li­me ja dis­po­nuo­ti. O išei­na, kad tai tik pri­va­tus rei­ka­las", – pik­ti­no­si išei­ties ne­be­ran­dan­tys žmo­nės. Jie įsi­ti­ki­nę, kad į ne­su­ta­ri­mus tu­rė­tų įsi­kiš­ti vie­šo­jo in­te­re­so gy­nė­jai, tad krei­pė­si į pro­ku­ra­tū­rą. Pro­ku­ro­rai įsi­pa­rei­go­jo at­sa­ky­mą duo­ti iki lapk­ri­čio 26 die­nos.

Jau­čia­si ste­bi­mas

Ta­čiau ne vien už­tva­ras ta­po Ne­ries gat­vės gy­ven­to­jų pro­ble­ma. Pik­ti­na ir tai, kad skly­po sa­vi­nin­kas ties už­tva­ru pa­sta­tė vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rą.

"Ma­no na­mą jis ma­to, ma­to, ka­da aš val­gau, ka­da ke­liuo­si", – pik­ti­na­si ka­me­ros pa­no­sė­je gy­ve­nan­tis kai­my­nas. Jis skly­po ir tuo pa­čiu ka­me­ros sa­vi­nin­kui pa­ra­šė raš­tiš­ką pra­šy­mą iš­jung­ti ka­me­rą, ku­ri, spė­ja, yra įreng­ta ne­tu­rint lei­di­mo.

Par­duo­tų, jei pirk­tų

Skly­po, dėl ku­rio it bi­čių avi­lys dūz­gia vi­sa Ne­ries gat­vė, sa­vi­nin­kas Vi­das Mi­ku­žis ka­te­go­riš­kas: skly­pas yra jo ir joks pra­va­žia­vi­mas nė­ra nu­ma­ty­tas.

Sa­vi­nin­kas sa­kė esan­tis at­vi­ras gy­ven­to­jų pa­siū­ly­mams: jei pa­gei­dau­tų, jis su­tik­tų sa­vo skly­pą par­duo­ti. Ki­tas klau­si­mas, ko­kią su­mą jie pa­siū­ly­tų.

Ko­dėl už­tvė­rė ak­li­gat­vį, ku­riuo ši­tiek me­tų į sa­vo skly­pus va­žia­vo žmo­nės?

V. Mi­ku­žio aiš­ki­ni­mu, to­kį spren­di­mą jis priė­mė dėl to, kad gy­ven­to­jai jam pri­klau­san­čia­me skly­pe "el­gė­si įžū­liai": sta­tė "fū­ras", lai­kė sta­ty­bi­nes me­džia­gas. Ta­da jis ir ap­si­spren­dęs už­tva­rą nu­leis­ti, o pa­kel­tų jį už nau­do­ji­mą­si sve­ti­mu tur­tu su­si­mo­kė­jus.

Su tar­ny­bo­mis esą ki­taip: pa­skam­bi­nus ant už­tva­ro ir skel­bi­mų len­to­je nu­ro­dy­tu mo­bi­liuo­ju nu­me­riu, už­tva­ras, kaip įma­no­ma ope­ra­ty­viau, pa­ke­lia­mas.

O ka­me­ra? Ka­me­ra, anot sa­vi­nin­ko, yra įreng­ta tu­rint lei­di­mą. Ji esan­ti tam, kad tik ap­sau­go­tų už­tva­rą, o ne kaž­ką ste­bė­ti.

Ge­riau­sia išei­tis – su­si­kal­bė­ti

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ma­ri­jus Ma­cis "Šiau­lių kraš­tui" pa­tvir­ti­no, kad po­li­ci­ja į mi­nė­tą Ne­ries gat­vę dėl gy­ven­to­jų ne­su­ta­ri­mų ir skun­dų vy­ko ne kar­tą.

"Ma­tau čia tik vie­ną išei­tį: žmo­nės vi­si kar­tu tu­rė­tų sės­ti prie sta­lo ir ieš­ko­ti abiem pu­sėms pa­to­gaus komp­ro­mi­so. Rei­kia kal­bė­tis ne emo­ci­jo­mis, o fak­tais", – sa­kė M. Ma­cis.

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir pa­vel­do­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Vi­li­ja Vai­če­kaus­kie­nė "Šiau­lių kraš­tui" paaiš­ki­no, kad skly­pas, ku­rio da­bar­ti­nis sa­vi­nin­kas yra V. Mi­ku­žis, ka­dai­se bu­vo su­pro­jek­tuo­tas kaip in­ži­ne­ri­nės inf­rast­ruk­tū­ros skly­pas be už­sta­ty­mo, ir skir­tas pa­tek­ti į gy­ven­to­jų skly­pus.

De­ta­lia­ja­me pla­ne šiam skly­pui, anot spe­cia­lis­tės, bu­vo nu­sta­ty­tas po­že­mi­nių tink­lų prie­žiū­ros ir ke­lio ser­vi­tu­tas.

"Ki­tas rei­ka­las, ar tas ser­vi­tu­tas bu­vo įre­gist­ruo­tas. To aš ne­pa­sa­ky­siu. Pri­va­čių val­dų Sa­vi­val­dy­bė ne­kont­ro­liuo­ja", – sa­kė ar­chi­tek­tė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad į vi­sus klau­si­mus tiks­liau­siai ga­li at­sa­ky­ti tik teis­mas. Ta­da ir paaiš­kė­tų, ku­rio­je sta­di­jo­je ne­be­li­ko ser­vi­tu­to – ar kai bu­vo pa­reng­tas do­ku­men­tas po geo­de­zi­nių ma­ta­vi­mų, ar neį­re­gist­ra­vus jo Re­gist­rų cent­re.

"Jei teis­mas įpa­rei­gos, skly­po sa­vi­nin­kas pri­va­lės su­teik­ti ga­li­my­bę gy­ven­to­jams skly­pu nau­do­tis. Pab­rė­žiu, tai nė­ra pa­pras­tas skly­pas, tai – in­ži­ne­ri­nės inf­rast­ruk­tū­ros skly­pas, koks bu­vo pa­da­ry­tas nuo pat pra­džios", – sa­kė Ar­chi­tek­tū­ros ir pa­vel­do­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja.

Jos nuo­mo­ne, šio­je si­tua­ci­jo­je pro­tin­giau­sias spren­di­mas bū­tų bu­vęs, jei skly­pus dar 2009 me­tais par­da­vęs sa­vi­nin­kas kar­tu kiek­vie­nam bū­tų par­da­vęs ir da­lį mi­nė­to in­ži­ne­ri­nės inf­rast­ruk­tū­ros skly­po-ak­li­gat­vio. Vi­si kai­my­nai tuo­met bū­tų ta­pę bend­ra­turčiais.

"Ar tuo­me­ti­nis skly­pų par­da­vė­jas siū­lė kiek­vie­nam nu­si­pirk­ti da­lį ak­li­gat­vio, ar žmo­nės jo tie­siog ne­pir­ko, sun­ku pa­sa­ky­ti".

Ki­ta ga­li­my­bė – gy­ven­to­jams "su­si­mes­ti" ir di­de­le pro­ble­ma ta­pu­sį skly­pą nu­si­pirk­ti da­bar. Ar­chi­tek­tės ži­nio­mis, skly­po su po­že­mi­niais tink­lais Ža­liū­kių kai­me vie­no aro kai­na – apie du tūks­tan­čiai eu­rų.

Užt­va­ras – lyg var­te­liai?

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Al­vy­das Žir­gu­lis, Tur­to val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas, pa­tvir­ti­no, kad sa­vo skly­pą gy­ven­to­jų pa­no­sė­je už­tvė­ręs sa­vi­nin­kas į ko­mi­si­ją dėl už­tva­ro įren­gi­mo (ir nu­lei­di­mo) ne­si­krei­pė, tad lei­di­mo ne­tu­ri.

Ki­ta ver­tus, to pa­da­ry­ti lyg ir ne­pri­va­lė­jo: už­tva­ras – sta­ti­nys ne­su­dė­tin­gas, bet to, pa­sta­ty­tas pri­va­čia­me skly­pe.

"Kas ga­li už­draus­ti sa­vo skly­pe, pa­vyz­džiui, var­te­lius sta­ty­ti? – vaiz­džiai si­tua­ci­ją paaiš­ki­no A. Žir­gu­lis. – Iš žmo­giš­kos pu­sės, aš suprantu gy­ven­to­jus, ku­rie pirk­da­mi skly­pus, įsi­vaiz­da­vo, kad per­ka juos su pri­va­žia­vi­mu."

Ki­tas rei­ka­las, ar tas ser­vi­tu­tas bu­vo įre­gist­ruo­tas.