Naujausios
Už 100 tūkstančių ribos
Statistikos departamento paskelbtais išankstiniais duomenimis, šių metų pradžioje Šiauliuose gyveno nuolatiniai 99 462 gyventojai. Per metus šiauliečių sumažėjo apie 2,5 tūkstančio.
Gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė ne tik nepalankus gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus santykis, bet ir kitos priežastys – į kitus šalies rajonus gyventi išvyko daugiau buvusių šiauliečių, nei atvyko naujų gyventojų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus Aptarnavimo ir e.paslaugų poskyrio vedėja Diana Grigienė informavo, kad gyvenamąją vietą Šiauliuose šių metų pradžioje deklaravo 110 tūkstančių gyventojų, tačiau vedėja paaiškino, kad gyvenamąją vietą mieste deklaruoja ir laikiniems uždarbiams atvykę užsieniečiai. Ir nesvarbu, ar jie čia dirbs kelias savaites, ar kelis mėnesius, turėdami leidimą čia dirbti ir gyventi, atvykėliai mieste deklaruoja gyvenamąją vietą. Statistikos departamentas nuolatiniais šalies gyventojais laiko visus asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitiniu laikotarpiu yra Lietuvos Respublikoje.
Savivaldybės skaičiai rodo, kad ir atvykstančiųjų iš užsienio šalių gerokai sumažėjo. Per 2021 metus tokių buvo 1 456, ir tai yra 2,5 karto mažiau nei 2020 metais. Beje, ir iš šio atvykusiųjų iskaičiaus – 966 Lietuvos piliečiai.
Išvykimą į kitas šalis deklaravo 691 šiaulietis – 11 mažiau nei prieš metus.
Vidinė migracija Šiauliams taip pat nepalanki. Iš miesto į kitas šalies savivaldybes gyventi išvyko 1 057 gyventojais daugiau, nei į jį atvyko. Nors vidinė migracija pastaruosius penkerius metus buvo neigiama, tačiau anksčiau skirtumas nebuvo toks didelis, išskyrus 2018 metus. Ši situacija nepalanki miestui dar ir dėl to, kad daugiausiai išvyksta jauni žmonės, siekiantys studijuoti, dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus.
Gimė dvigubai mažiau, nei mirė
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė pateikė skaičius, kurie liudija, kad vaikų gimstamumas Šiauliuose kasmet mažėja. Praėjusiais metais po ilgos pertraukos mieste įregistruota mažiau nei tūkstantis gimusių vaikų. Į miesto civilinės metrikacijos registrą įtraukti 969 naujagimiai, o 2019 metais jų buvo 1 225, 2020-aisiais – 1 062. Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis, mieste pernai gimė tik 815 vaikų ir tūkstančio naujagimių per metus skaičiaus miestas jau nesiekia nuo 2018 metų.
V. Melenienė sakė, kad labiau gimstamumo situaciją atspindi Statistikos departamento skaičiai, nes Civilinės metrikacijos skyrius nėra statistikos kaupėjas. Vedėja svarstė, kad gal skirtumas atsiranda dėl to, kad yra atvejų, kai mieste įregistruoti vaikai su tėvais išvyksta gyventi į užsienį.
Tuo tarpu mirčių skaičius kinta taip pat proporcingai, tačiau priešingai – didėjimo linkme. Per praėjusius metus netekome 1 606 šiauliečių, 2019 metais buvo įregistruotos 1 228 mirtys, 2020 metais – 1 451. Paradoksalu, bet mirčių skaičius tiek Savivaldybės, tiek Statistikos departamento duomenyse visiškai sutampa.
Nežiūrint pasaulį kaustančios pandemijos, mieste dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir galvos kraujagyslių bei onkologinės ligos. Trečioje vietoje – kvėpavimo takų ir plaučių ligos.
Skyriaus vedėja mano, kad šiems gyventojų demografiniams pokyčiams įtakos turėjo pandemija ir viliasi, kad jai atslūgus situacija keisis į gera, tačiau pripažįsta, kad pastarųjų kelerių metų tendencijos didelio optimizmo nekelia.
Šiaulių valdžia dažnai pabrėžia, kad mieste itin didelis dėmesys skiriamas naujagimiams, nes tėveliams įteikiami naujagimių krepšeliai, kurių vertė apie 150–200 eurų. Ir dar jie turi unikalią pagerbimo šventę „Aš – mažasis šiaulietis“. Skyriaus vedėja sakė, kad beveik per trejus metus išdalyta 3 000 naujagimių krepšelių.
Mažiau gyventojų – brangesnės paslaugos
Pirmasis viešai kelti Šiaulių miesto gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą ėmėsi miesto Tarybos narys Zakiras Medžidovas. Jis žadėjo parengti ir pateikti priemonių planą, kaip skatinti darbingo amžiaus asmenis likti Šiauliuose arba atvykti gyventi į Šiaulius, kurti šeimas ir auginti vaikus.
„Netekdami gyventojų, netenkame ne tik potencialo, bet ir mokesčių mokėtojų, darbuotojų, studentų, mokinių, kavinių, kirpyklų ir kitų sektorių paslaugų pirkėjų, dėl to brangsta tos pačios (viešosios – aut. past.) paslaugos, vanduo ir nuotekos, nes išlaikymo kaštai tie patys, o vartotojų mažėja“, – pabrėžė politikas.
Jo manymu, pirmiausia miestui plėstis yra visiškai nepalanki viešoji komunikacija. Akcentuojama, kad Šiaulių universitetui tapus Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, pasirinkta pedagogų rengimo centro kryptis. Mieste rengiami ir inžinerinės pakraipos specialistai, didelį įdirbį turi Šiaulių kolegija, tačiau pristatant miestą tai nepozicionuojama ir technines specialybes besirenkantiems jaunuoliams Šiauliai tampa nepatrauklūs.
„Ne infrastruktūra, koncertų salės turi būti akcentas, o šeima, kokybiškas ugdymas, kiti prioritetai. Ką padarėme dėl šeimos?“ – sakė Z. Medžidovas.
Jau seniai pastebėta, kad iš Šiaulių išvykę studijuoti jauni žmonės po studijų dažnai į miestą nebegrįžta. Manoma, kad jiems Šiauliai nepatrauklūs dėl mažų atlyginimų – atlyginimų vidurkis tarp šalies didžiųjų miestų Šiauliuose yra pats mažiausias.
Z. Medžidovas mano, kad pristatant Šiaulių verslą daroma didelė klaida akcentuojant mažą darbo užmokestį. Tokia žinutė nepritraukia aukštos pridėtinės vertės turinčio verslo, kuris šiandien moka didžiausius atlyginimus. Be to, Savivaldybė per mokesčių sistemą turi galimybių skatinti įmones mokėti didesnius atlyginimus.
