Naujausios
Braižomos partnerysčių grupės
Bendrajame plane, kuris yra labai svarbus Lietuvos raidai, nenumatoma keisti apskričių administracinių ribų, bet kistų urbanistinės sistemos struktūra.
Seimui buvo teikiamos dvi Bendrojo plano koncepcijos alternatyvos. Parlamentarai pasirinko antrąją alternatyvą, pagal kurią atsiranda 14 urbanistinių centrų (dabar yra dešimt).
Ką tai reiškia, kas buvo siūloma alternatyvose, „Šiaulių kraštui“ komentavo Asta Rokickienė, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja, Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengimo proceso projekto vadovė.
Ji informavo, jog I alternatyvos atveju nacionalinio lygmens urbanistinėje struktūroje buvo numatyta, jog veikia dešimt urbanistinių centrų, atitinkančių dabartinę valstybės administracinio regionų suskirstymo padėtį: trys metropoliniai centrai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda; du plėtojamojo tipo regioniniai centrai – Šiauliai, Panevėžys; penki palaikomojo tipo regioniniai centrai – Marijampolė, Telšiai, Tauragė, Alytus, Utena.
II alternatyva numato, jog nacionalinio lygmens urbanistinėje struktūroje dominuoja keturiolika urbanistinių centrų. Regionuose veikia penkios partnerystės grupės: Vilniaus–Utenos–Ukmergės; Kauno–Marijampolės–Alytaus; Klaipėdos–Tauragės–Telšių; Šiaulių–Mažeikių; Panevėžio–Biržų–Rokiškio.
Šiaulių regiono centru, pasak A. Rokickienės, išlieka Šiauliai, o Mažeikiai stiprinami, kaip „papildomas centras“.
Akcentuojama, jog urbanistinių centrų partnerystė sudaro prielaidas, pasinaudojant turimais ištekliais, turima ir kuriama infrastruktūra (nuo socialinės iki inžinerinės), formuoti aukštesnę vertę ir gyvenimo kokybę mažesniais ištekliais. Partnerystė stiprintų ir regionų konkurencingumą, padėtų lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančių demografinių realijų ir urbanizacijos iššūkių bei atitinkamai palaikyti vienodoms gyvenimo sąlygoms šalyje.
„Sėkmingai veikiančios partnerystės tarp Šiaulių-Mažeikių, Panevėžio-Biržų-Rokiškio bei Šiaulių-Panevėžio tarptautiniame kontekste, mažintų šios dienos didėjančią atskirtį šalies šiaurinėje, šiaurės rytų dalyse ir sudarytų teritoriniu aspektu atsvarą, lygiagrečią su ašimi, kurioje dominuoja Klaipėda, Kaunas ir Vilnius“, – akcentavo A. Rokickienė.
Ji pateikė ir urbanistinės partnerystės, teikiant viešąsias paslaugas, pavyzdį.
„Šiauliuose veikiantis universiteto filialas užtikrina mokslinio potencialo sklaidos ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo poreikius, būtinus šių dviejų urbanistinių centrų stiprėjimui, o Panevėžyje numatoma „Rail Baltica“ vėžė – itin gerą ir greitą susisiekimą bei efektyvią krovinių ir keleivių logistikos sistemą. Pažymėtina, kad tiek Šiaulių, tiek Panevėžio miestams nusprendus šias paslaugas vystyti atskirai dėl itin didelių investicijų poreikio būtų pasiekta gerokai mažesnė galutinė nauda, todėl šioje alternatyvoje minėti regioniniai urbanistiniai centrai specializuosis vystydami ir teikdami minėtas paslaugas, o rezultatais naudosis kartu“, – pabrėžė BP rengimo proceso projekto vadovė.
Abiejų alternatyvų atveju buvo numatoma įtvirtinti, kad Europos urbanistinėje struktūroje integraliai veikia pagrindiniai urbanistiniai centrai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Visus juos su kitų valstybių centrais jungia atitinkami pagrindiniai tarptautiniai transporto koridoriai.
Nacionalinio reikšmingumo jungtims įprasminti siūloma stiprinti krovinių ir keleivių logistikos vykdymo priemones, viena iš jų – stiprinti Panevėžio ir Šiaulių miestų junglumą sausumos transportu.
Išlaikomi ir stiprinami 3 tarptautinio lygmens susisiekimo paslaugas teikiantys objektai (esami Vilniaus ir Kauno oro uostai, esamas valstybinis Klaipėdos jūrų uostas), 2 nacionalinio lygmens (esami Palangos ir Šiaulių oro uostai), planuojami 3 nauji susisiekimo infrastruktūros objektai („Rail Baltica“ projektas, naujas oro uostas, giliavandenis jūrų uostas).
Šalies interesas – būti aktyviems ir konkurencingiems Baltijos jūros regione, Europoje, dėl to akcentuojama Vilniaus–Kauno, Šiaulių–Panevėžio partnerysčių svarba teikiant tarptautinio lygmens paslaugas. Didžiųjų miestų sinergija atitinkamai generuotų naudą vidinei šalies gerovei.
Numatoma, jog Vilniaus–Kauno ir Šiaulių–Panevėžio partnerystės turi sukurti aukšto lygio junglumą, sudarant galimybę kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis įveikti atstumą tarp jų, užtikrinant keleivių daugiarūšių kelionių galimybes bei galimybes daugiarūšei ir įvairiarūšei krovinių logistikai.
Tarptautiniame kontekste miestai partneriai turėtų pozicionuoti save kaip platformą, pasižyminčią tinkama aplinka startuoliams, turinčią išvystytas el. paslaugas.
„Liepos pabaigoje bus baigti rengti Bendrojo plano aktualūs sprendiniai artimiausiam dešimtmečiui – iki 2030 metų, tuomet du mėnesius bus teikiami viešai svarstyti, savivaldybės matys savo vietą, galės išsakyti nuomonę, tada bus aiškesnės ir partnerystės, – sakė A. Rokickienė. – Nauja yra tai, kad skatiname funkcinius ryšius, norime, kad savivaldybės stiprintų savo stipriąsias puses ir tai, kas yra bendra. Kad nebūtų taip, jog viena savivaldybė gauna lėšų keliui, o jis ir baigiasi ties jos administracine riba.“
Nebedalijama į dvi Lietuvas
„Šiaulių krašto“ kalbinti Seimo nariai, pabrėžė, jog Lietuva nedalijama „į Vilnių ir kitą Lietuvą“ ir tai svarbiausia patvirtintoje Bendrojo plano koncepcijoje.
Seimo narys, parlamentinės Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas Stasys Tumėnas pasidalijo, jog daugiausia diskusijų kilo dėl Vilniaus ir regionų santykių, finansavimo procentų.
„Pavyko pasiekti konsensusą, kad regioninio planavimo nuostatų įgyvendinimui būtų skirta ne mažiau 30 procentų Europos Sąjungos fondų lėšų“, – akcentavo parlamentaras.
Kokios šio dokumento galimos pasekmės Šiaulių regionui?
„Seimas patvirtino koncepciją – ilgalaikę viziją, o sprendinius tvirtins Vyriausybė. Kalbama apie veiksmus iki 2030-ųjų metų, iš esmės kalbama apie konkurencingumo kryptis ir jų kaitą, – sakė S. Tumėnas. – Taip, iš pradžių abejota, ar ne per didelės lėšos „nusės“ Vilniuje, bet nugalėjo naudinga regionams pozicija, kad yra išskirti atskiri regionai, bet jų rajonai neturėtų konkuruoti tarp savęs. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės savivaldybės turi kooperuotis, telktis bendriems projektams.“
Jis pabrėžė, jog akcentuojama ir regionų verslo partnerystė.
„Tarkime, turėtų telktis ir kurti bendrus projektus regiono autobusų parkai, kelininkai, statybininkai. Aišku, viską reikia numatyti pamatuotai, apskaičiavus ekonomines, finansines galimybes, kad neatsitiktų, kaip su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro situacija, – sakė parlamentaras. – Be to, akcentuojama, kad konkuruoti turi ne, pavyzdžiui, Šiauliai su Naująja Akmene ar Pakruoju, o visi kartu turi konkuruoti bent jau su pasienio Latvijos miestais ir jų įmonėmis. Su Lenkija tegul konkuruoja Marijampolės, Vilkaviškio rajonai, su Rusija – Tauragė, Šilutė. Visa tai reikia pasitikrinti, dėl to jau konkretizuojamas ir Tauragės plėtros taryboje svarstytas pilotinis bendras Tauragės–Šilalės regionų projektas.“
Teorija graži, o realybėje matome ne vieną centralizavimo atvejį, kai Šiauliuose nunyksta valstybės institucijų regioniniai padaliniai. Paskutinis pavyzdys – „Sodros“ padalinio „optimizavimas“, jungiant Šiaulių, Panevėžio ir Utenos klientų aptarnavimo skyrius.
Ar gali Šiauliams kilti kokių grėsmių dėl naujos vizijos?
„Kol kas neįžvelgiu, – teigė S.Tumėnas. – Turime dokumentą, kuris leis, kaip sakė per svarstymą aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, į Lietuvą žiūrėti ne vien iš savo namų prizmės, kalbėti bendrai apie Lietuvos pozicijas ir konkurencingumą. Regione daug kas priklausys nuo savivaldybių iniciatyvos, kūrybingumo.“
„O dėl „ Sodros“ skyrių pertvarkos diskutavome su ministerija, „Sodros“ darbuotojais, – sakė S.Tumėnas. – Mus užtikrino, kad nė vienas skyrius neuždaromas, darbuotojai visi palieka, tik neliks direktoriaus, kuris „optimizuojamas“, nes bus bendras Šiaulių-Panevėžio-Utenos padalinys. Panašus principas, kaip su Mokesčių inspekcija, Ligonių kasomis, kai nelieka vadovų Šiauliuose, bet tarsi dirbama tie patys darbai. Ar tai gerai, ar geriau, manęs niekas neįtikino.“
Paskutinis momentas padėti regionams
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstutis Masiulis, pabrėžė, jog LR bendrasis planas – „rimčiausias dokumentas“, kuriam įvairios partijos turi skirti dėmesio. Jo nuomone, dokumentui, kuris nulems Lietuvos raidą dešimtmečiais, skiriamas „niekingai mažas dėmesys“.
„Dabar yra paskutinis momentas, kada galime padėti regionams išgyventi arba pasmerkiame juos nebūčiai, – sakė parlamentaras. – Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, mano gimtoji Kelmė per dvidešimt metų susitraukė daugiau nei 25 procentais. O rajono miesteliuose – Šaukėnuose, Užventyje, Kražiuose – rasime dar baisesnius skaičius. Investicijų – stygius, darbo vietų – stygius.“
Seimo narys apgailestauja, kad nelieka Šiaulių universiteto, kuris prijungiamas prie Vilniaus universiteto.
„Neprijunginėti reikia, nes monstras praris. Priešingai – jeigu nutarėm, kad Šauliuose reikia pedagogų rengimo centro, tai iškelkim aukštus tikslus, nustatykim kriterijus ir investuokim į Šiaulių universitetą. Tai turėtų atsispindėti ir Bendrajame plane, – įsitikinęs parlamentaras.– Turėtume universitetą svarbų regionui ir visai Lietuvai.“
„Esu opozicijoje, bet reikia pripažinti, kad „valstiečiai“ stengėsi rodyti dėmesį regionams, – sakė parlamentaras. – Gerai, kad yra supratimas, jog neturi būti Vilnius ir kita Lietuva, tai atsispindi bendrojo plano koncepcijoje ir kituose regioninės plėtros dokumentuose. Tik gal „valstiečiai“ ėjo paviršiumi, kaip ant kokios banglentės. Bendrasis planas susijęs su strateginiais sprendimais. Ar kam dabar aišku, į ką bus investuojama ir kiek investuojama? Vienintelis aiškumas, kad atsiranda didesnis pinigų perskirstymas regionų centrams, jie turės truputį daugiau galių ir pinigų. Kaip bus vystomi regionai? Visos detalės lieka kažkur skliaustuose.“
Jo žodžiais, yra agentūra „Investuok Lietuvoje“, bet jos pavadinimas netinka, nes investicijos plaukė į Vilnių. Tai gal reikia dar ir institucijos su pavadinimu „Investuok regionuose“, kuri padėtų perkelti ir kokio nedidelio investuotojo verslą į regioną? Pasak K.Masiulio, „gigantai su pusantro tūkstančio darbuotojų neateis nei į Kelmę, nei į Kuršėnus“, o mažesnius fizinius investuotojus galima būtų pritraukti.
Investicijos plauks proporcingai regionams
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog lėšos, skirstomos pagal Valstybės investicijų programą, bus proporcingai skirstomos dešimt regionų.
„Anksčiau ministerijos spręsdavo, kiek lėšų kokiam regionui skirti, dabar įteisinom lėšų paskirstymą regionams pagal tam tikrus kriterijus – gyventojų skaičių, regiono plotą ir kitus rodiklius, – sakė V.Ąžuolas. – Kaip regione lėšas paskirstyti, spręs regionų plėtros tarybos. O būdavo, kai, pavyzdžiui, švietimo srityje 60–70 procentų investicijų nueidavo į Vilniaus apskritį, o likusi suma – visai kitai Lietuvai. Didžią dalį investicijų pasiimdavo ir didieji miestai.“
Pagal BP koncepciją numatomi partnerystės centrai, pasak A. Valiaus, padės regionuose plėtoti tam tikras kryptis. Šiaulių regione aktualiomis jis įvardijo pramonės, statybų, logistikos, oro uosto plėtros kryptis.
„Priėmėme ir stambių investicijų įstatymo pakeitimus, ten įdėta skatinamoji priemonė. Pavyzdžiui, jeigu Šiauliai pritrauks investicijų už 30 milijonų ar 40 milijonų eurų, tai 5 procentai nuo tos sumos bus skiriami pačiai savivaldybei ir ji galės spręsti, ką su tomis lėšomis daryti; darželius statyti ar gatves tvarkyti.“
Valstybės investicijų programoje, pasak A.Valiaus, kasmet sutelkiama 600–700 milijonų eurų biudžeto lėšų, plius europinės paramos pinigų yra per milijardą eurų, tad investicijoms iš viso yra apie 2 milijardus eurų.
