Septyniolika žolelių imunitetui

Asmeninė nuotr.
Jauni žmonės domisi fitoterapija ir įdėmiai klausosi Jadvygos Balvočiūtės paskaitų.
Mažeikių rajone, Gyvolių kaime, gyvenanti žolininkė Jadvyga Balvočiūtė drauge su savo ūkio technologe ir kitais darbuotojais sukūrė arbatą „Imunitetui – 2020". Ją sudaro 17 žolelių mišinys, stiprinantis žmogaus imuninę sistemą.
Asmeninė nuotr.
Tėvų paliktą žemę Jadvyga Balvočiūtė įprasmino augindama vaistažoles.

„Epidemijos ir pandemijos – tai gamtos atsakas į pernelyg didelį žmogaus kišimąsi į gamtą, – sako žolininkė. – Augalų galia, nors kai kas ją menkina, – neįtikėtina. – Jei gamta sukuria problemą, ji pati parodo galimybę kaip išspręsti. Be to, kiekviena epidemija išsikvepia.“

Arbata greitai išpopuliarėjo

Jadvygos Balvočiūtės ūkyje auga ir iš miškų bei pievų kasmet pati žolininkė bei jos darbuotojai prirenka apie 600 pavadinimų augalų – žaliavos arbatos mišiniams.

Aukštuosius farmacijos mokslus baigusi ir aukščiausiąją vaistininko farmakognosto kategoriją turinti ūkininkė, iškilus koronaviruso grėsmei, nusprendė sukurti organizmo imunitetą stiprinančią ir atsparumą virusams bei uždegimams didinančią arbatą savo darbuotojams, kad jie nesusirgtų koronavirusu arba persirgtų lengvai.

Arbatos mišinį sudaro 17 komponentų: priešuždegiminį poveikį turinti vingiorykštė, kosulį lengvinanti ir slogą gydanti šliaužiančioji tramažolė, stiprų priešuždegiminį poveikį turintis čiobrelis, kosulį ir bronchinę astmą palengvinantis bei gydantis debesylas, uždegimus, infekcijas ir karščiavimą slopinantis pievinis snaputis, toksinus valantis ir jėgų suteikiantis bei vitaminais aprūpinantis meškinis česnakas, saliero, aviečių ir beržų lapai, medetkos, vaistinė žvirbliarūtė, šalavijas, plaučių ligas gydanti ir regeneracinius procesus skatinanti tamsioji plautė, pušų pumpurai, tujos šakelės, paprastojo dagišio žolė ir dirvinis asiūklis.

Sukūrus mišinį saviems darbuotojams jis labai greitai išpopuliarėjo. Dabar gyventojai jo užsako po kelias pakuotes. Siunčia į užsienį, patys geria, kad stiprintų imunitetą.

Augalai – galingi

„Nereikia bijoti pandemijos. Saugokimės patys, stiprinkime organizmą ir ligos praeis pro šalį, – pataria žolininkė. – Kovoti su ligomis mums visuomet padės augalai. Ne tik arbatos, bet ir augalo buvimas šalia. Ypač naudinga pavaikščioti spygliuočių miške ar gryname ore. Kambaryje visuomet turėkime pasisodinę rozmariną ar pasimerkę pušies, eglės, tujos šakelę. Ant palangės pastatykime kvepiančiosios palergonijos vazonėlį. Jos valo orą, sloguojant galima įsikišti į nosį lapelio gabaliuką.“

Farmacininkė pataria užsiplikyti eglių ar pušų spyglių arbatos. Kartu galima maišyti jonažolių, čiobrelių ar kitų žolelių. Užpilus galima ne tik gerti, bet ir naudoti kaip dezinfekuojančią priemonę.

Arbatai tinka ir tujos. Tik nereikėtų jų padauginti. Arbata turėtų būti nestipri.

Imuninę sistemą labai stiprina žydinčių avižų žolės arbata. Šaukštą žolių reikėtų užplikyti 1 litru verdančio vandens ir, kiek atvėsinus, išgerti.

J. Balvočiūtė ir jos ūkyje dirbantys technologai gamina arbatų mišinius nuo įvairių negalavimų, parenka mišinius nuo sunkių onkologinių ligų. Arbatos ne visuomet išgydys nuo sunkių ligų, bet jos gali prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti ligonio savijautą bei gyvenimo kokybę. Čia labai padeda ir paties ligonio pozityvus nusiteikimas, ryžtas pasveikti.

„Atrodo, toks paprastas augalas karklas. Bet iš jo žievės išskirtas aspirinas. Naudinga gerti karklo žievės arbatą. Sudžiovintą ir susmulkintą žievę galime įsiberti į kojines, ypač, jeigu sutrikusi kraujotaka, kojos šąla. Žievė išjudins susikaupusias druskas, kojos kaip mat apšils, pagerės kraujotaka“, – pataria žolininkė.

Ir pandemijos laiku ponia Jadvyga pataria saugotis, tiksliai laikytis karantino nurodymų. Atsipalaiduoti, pabūti su šeima, drauge susėdus arba bendraujant nuotoliniu būdu gerti daug arbatų. Skysčiai ir pozityvios nuotaikos taip pat sustiprins imuninę sistemą ir galbūt pavyks neužsikrėsti arba lengviau persirgti.

Ūkininke tapusi vaistininkė apgailestauja, jog rengiant gydytojus, jie gauna mažai fitoterapijos žinių, neruošiama gydytojų fitoterapeutų. Augalai – galingas vaistas. Keisčiausia, kad šiai disciplinai nepakankamai dėmesio skiriama ir aukščiausiose sveikatos apsaugos institucijose.

Šią spragą J. Balvočiūtė nori užpildyti vesdama edukacinius užsiėmimus. Ji dalyvauja televizijos laidose, kartais veda edukacinius užsiėmimus bendruomenėms, priima ekskursijas savo ūkyje. Vaistininkė pastebi, jog fitoterapija ir kitais alternatyvios medicinos gydymo būdais dabar labiau domisi jaunos šeimos.

Tėvų žemėje auga vaistažolės

Jadvyga Balvočiūtė keletą metų dirbo vaistininke provizore. Domėjosi augalais.

Tačiau atgavusi tėvelių žemę Gyvolių kaime atsidavė savo pomėgiui – fitoterapijai. Norėjosi išauginti lietuviškų vaistinių augalų. Ponia Jadvyga laikėsi nuomonės, kad vaistažolės privalo būti ekologiškos su jų kokybę patvirtinančiais sertifikatais. Svarbu paisyti ir teisingų jų paruošimo technologijų bei laikymo terminų.

Paveldėtuose hektaruose auga kelių šimtų pavadinimų augalų, kurie yra puiki žaliava kasdienėms ir vaistinėms arbatoms.

Didžiausias jos kiekis auginamas ūkio žemėje, kita dalis surenkama miškuose ir pievose, karjeruose, švariose ir patikimose vietovėse.

Apie 160 – 200 žaliavos rūšių pakliūva į kasdienio vartojimo arbatas. Kiti augalai naudojami sudarant individualias gydančias arbatas. Iš kai kurių komponentų gaminamos arbatos netgi onkologiniams ligoniams.

Žolelių virtimas arbatos mišiniais – ilgas procesas. Išaugintas vaistažoles reikia nupjauti, suvežti į džiovyklą, išdžiovinti, po to sandėliuoti ir pagal poreikį iš jų gaminti arbatas.

J. Balvočiūtės ūkyje dirba 22 žmonės. Tarp jų technologai ir specialistai.