Naujausios
Reikėjo rinktis: medicina arba prekyba
Pasakodama apie tuos metus, kai dar mokėsi J. Janonio vidurinėje mokykloje, Daiva sako, jog buvo moksliukė. Tarp penketų mokyklos baigimo atestate rikiavosi tik vienas ketvertukas. Baigusi mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Prekybos ir ekonomikos fakultetą studijuoti materialinį techninį aprūpinimą, organizavimą ir ekonomiką.
„Visuomet rūpinuosi ir organizuoju, tai atitinka mano profesiją“, – juokiasi verslininkė.
Po studijų dirbo prekyboje, Savivaldybėje, kol atėjo metas, kai ėmė kurtis verslai. Kaip pasuko į sveikatos paslaugų verslą?
„Turiu 10 metų vyresnį brolį. Jis ir jo žmona yra gydytojai. Aš jiems visą laiką pavydėjau, irgi norėjau būti gydytoja. Brolis sakydavo: „Kokia iš tavęs gydytoja, kad tu kraujo bijai. Įsipjauni į pirštą ir alpėji.“ Tuo metu visi gerai besimokantys abiturientai rinkosi mediciną arba prekybą. Pasirinkau prekybą. Tačiau visuomet jaučiau atjautą, meilę kitiems, namuose visuomet girdėdavau kalbas apie mediciną, brolio draugų rate buvo daug medikų ir man teko augti tame rate“, – Daiva paaiškino, kodėl netapo medike.
Kelias į sveikatos verslus
Prieš 26 metus prasidėjus sveikatos verslams jai kilo mintis įkurti vaistinę – taip tuomet atsirado Gegužių vaistinė.
„Charakteris mano toks – labai noriu realizuoti save, o būnant samdomu darbuotoju tai nelabai pavyksta, esi priklausomas nuo vadovų. Mano ambicija buvo įkurti tokią vaistinę, kokios aš noriu, kokią aš ją matau. Buvome užaugę iki 7 vaistinių tinklo, nes kitaip negalėjai pasiūlyti gerų kainų. Veikėme, kol Lietuvoje pasikeitė situacija, didieji farmaciniai tinklai užėmė rinką, reikėjo kitų sprendimų. Šiandien nebeturime nė vienos vaistinės“, – apie verslo pradžią pasakoja D. Kazlauskienė.
Uždarius vaistines, savaitgaliais pas juos atvažiuodavo pacientų konsultuoti gydytojai iš Kauno universitetinių klinikų, nes tokių paslaugų žmonėms labai trūko.
Vėliau ėmė steigtis šeimos klinikos, kurioms reikėjo užtikrinti savalaikį ir kokybišką laboratorinių tyrimų atlikimą, todėl reikėjo ir laboratorijų, kuriose tyrimus būtų galima atlikti greitai. Tokių paslaugų rinkoje buvo mažai. Gydymo įstaigos pačios vežiodavo tyrimus į laboratorijas ligoninėse. Tai paskatino Šiauliuose įkurti privačią medicininių tyrimų laboratoriją, galinčią konkuruoti su valstybine įstaiga, ir pasiūliusią patrauklesnes bendradarbiavimo sąlygas šeimos klinikoms. Tai buvo pirmoji tokios veiklos pamoka.
Kitas žingsnis – prieš 15 metų Daivos Kazlauskienės įkurta įmonė „Rezus.lt“. Medicininių tyrimų laboratorija atsidarė Tilžės gatvėje, šalia Tilžės šeimos gydytojų centro. Tyrimų spektras buvo visas šeimos gydytojo tyrimų krepšelis. Gydytojai tuo metu tyrimų skirdavo mažiau, nes tik tiek apėmė šeimos gydytojo norma. Laikui bėgant ministerija patikėjo šeimos gydytojais ir įgalino juos skirti vis daugiau tyrimų. Daiva vertina, kad visuomenė tapo smalsi, atsirado poreikis platesniam tyrimų spektrui. Plečiantis tyrimų spektrui, laboratorijoje pradėjo atlikinėti ir molekulinius, mikrobiologinius ir histologijos tyrimus, todėl reikėjo vis daugiau darbuotojų. Pradžioje įmonėje dirbo 15–20 žmonių, šiandien čia dirba jau dešimt kartų daugiau darbuotojų.
„Rezus“ veikla neapsiribojo tik Šiaulių mieste, paslaugos plėtėsi ir į Mažeikius, Panevėžį, ten buvo atidaryti įmonės filialai.
Šiauliuose gimęs verslas įžengė į sostinę
Į Vilnių „Rezus“ įžengė prieš 8 metus. Daiva sako, kad Vilniuje jos verslas atsirado natūraliai. Konkurencija turi ateiti iš didmiesčio, ten tu gauni daugiau informacijos, plačiau ir daugiau matai. Į sostinę verslininkę atvedė jos visuomeninės veiklos. Ji įsteigė ir jau daug metų vadovauja Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijai, taip pat yra Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos valdybos narė.
„Nesunku Vilniuje. Vilniečiai galvoja, kad aš vilnietė, šiauliečiai – kad šiaulietė, o aš gyvenu abiejuose šiuose miestuose“, – juokiasi Daiva.
Ji sako, kad į savo pacientus sostinėje žiūri jautriai, nes yra iš provincijos.
„Nesame globali įmonė su užsienio kapitalu. Mūsų verslas yra šeimos verslas. Mūsų santykis – žmogiškas ir atviras. Atėjęs į didelį miestą matai, kad ten lygiai tokie pat žmonės, kurie nori turėti atgalinį ryšį, operatyvų atsakymą. Tie patys kriterijai dirbant bet kur. Turint aiškias vertybes bet kuris verslas bus sėkmingas“, – apie patirtis Vilniuje sako verslininkė.
Ji sutinka, kad konkurencija Vilniuje yra didesnė, bet svarbiausia – tyrimų atsakymų patikimumas, komanda. Savo įmonės komandą Daiva laiko patikima, nes ji yra pastovi, darbuotojų kaita minimali. Daivai rūpi jos darbuotojai, todėl stengiasi sudaryti jiems geras darbo sąlygas. „Rezus“ laboratorijos patikimumą rodo tai, kad daug pacientų, gydytojų, su kuriais bendradarbiauja, yra jų nuolatiniai klientai jau daug metų.
Šiauliuose, Gumbinės gatvėje, veikianti klinika yra vienintelė, kuri turi su Valstybine ligonių kasa sudarytą sutartį. Vilniuje teikiamos tik mokamos gydytojų konsultacijos.
Šiandien „Rezus“ turi filialus Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Mažeikiuose. Plėstis į kitus miestus neplanuoja, sieks sustiprinti jau turimas paslaugas.
„Lietuva tokia nedidelė, kad nuvažiuoti iš Šiaulių į Vilnių užima tik kelias valandas. Po Vilnių prasisukinėti ir susirinkti tyrimus – tos pačios kelios valandos. Mes turime dovaną – gyvename tokiais mažais atstumais. Daug šiauliečių turi verslus Vilniuje. Šiauliai – unikalus miestas, užauginęs daug protingų žmonių, mokyklos gerai paruošia daug gabių jaunų žmonių, todėl esame pasitikintys ir nebijantys iššūkių“, – ryžtingai sako Daiva.
Kovidas ne tik išgąsdino, bet ir užgrūdino
Kovidas išgąsdino, bet maža įmonė turėjo privalumą, kad nebuvo didelė valstybinė organizacija, kurioje reikia daryti daug sprendimų, o jų įgyvendinimas truktų ilgai.
„Mūsų pagrindinis tikslas buvo padėti žmonėms kuo greičiau gauti tyrimų atsakymus ir pasirūpinti savo sveikata. Su šita mintimi apsirengėme skafandrus, užsidėjome kitas apsaugos priemones. Mergaitės drąsino viena kitą, atidarėme duris ir pradėjome dirbti. Ėjo karščiuojantys žmonės. Nors valstybė nežinojo, kaip elgtis, leisti į vidų ar ne, bet verkiančios mamos su vaikais mums buvo prioritetas. Darydavome atskirus srautus, kad darbuotojai nesusitiktų, bet tas kelias kritines savaites vykdėme veiklą. Mes pasiruošėme ir, kai atsirado daugiau aiškumo, viskas greitai užsivedė.
Iš pradžių klinikos visai neėmė tyrimų, pacientai ateidavo pas mus. Natūraliai kilo mintis, kaip padėti valstybei tuose punktuose, siuntėme į juos savo žmones. Laimėjome konkursą oro uostuose atlikti kovido patikras, atidarėme mobilius punktus. Dirbome paromis, laboratorija dirbo labai ilgas valandas“, – apie įveiktus išbandymus kalba verslininkė.
Ji tvirtina, kad kovidas komandą sustiprino, užgrūdino. Pasidarė vieningesni, tarp darbuotojų atsirado bendrystės jausmas. Įmonė visiems darbuotojams išmokėjo jiems priklausančius pinigus – ir už viršvalandžius, ir už ilgas darbo valandas, taip sustiprėjo jų pasitikėjimas darbdaviu.
Į šeimos verslą pasuko ir dukros
Daiva su vyru užaugino dvi dukras. Šiauliuose baigusios mokslus merginos įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimas, įsitvirtino Vilniuje, kur kartu su mama dirba šeimos versle.
Verslininkė pasakojo, kad dukros visuomet girdėjo tėvų kalbas apie verslą. Vyriausia Ugnė juo susidomėjo anksti, dar mokykloje ateidavo į įmonę padėti. Buvo naudingos jos kompiuterinio raštingumo žinios. Baigusi vidurinę ji studijavo Šiaulių universitete vadybą ir dirbo „Rezuse“. Dabar studijuoja sveikatos teisės magistrantūroje Vilniuje.
Jaunesnioji Aurėja baigė ISM universitetą sostinėje, kelerius metus dirbo samdoma darbuotoja, bet greitai pranešė, kad nori dirbti kartu, nes jai rūpi šeimos verslas, nori prisidėti ir dalyvauti jo plėtroje. Mamos ir dukrų santykis labai artimas.
„Manau, kad mes esame tokioje bendrystėje todėl, kad negalime nepadėti. Manęs klausia, kaip jas įtraukiu. Aš neįtraukiau. Aš sakiau:“ Jūs kurkite, gyvenkite, mokykitės.“ Bet, matyt, įdomiai pasakojau, jei sudominau verslu. Jos turi labai daug savo įžvalgų. Mūsų verslas ir kinta todėl, kad į jį atėjo jauni žmonės ir mes esame orientuoti 10 metų į priekį, į tai, ko tada žmogui gali prireikti. Mūsų IT inovatyvūs sprendimai – tai jaunų žmonių darbai ir mūsų stiprioji pusė. Su dukromis natūraliai pasidalijome atsakomybių ribas, jos auga ir tos ribos kinta. Nė vienai nebuvo uždėta kepurė ir pasakyta, kad tu va dabar būsi čia tokia ir tokia. Jos turėjo užsitarnauti ir auginti kompetencijas“, – apie dukrų kelią versle pasakoja Daiva.
Daiva dukromis remiasi Vilniuje, o Šiauliuose dirba patikimi žmonės, kurie kartu su ja yra nuo pat įmonės įkūrimo.
Pamiršome judėti
„Matau veiklos rezultatą, matau įmonės ateitį. Jei nematyčiau ateities, būtų blogai. Turime nusimatę strategijas, nesustosime augti“, – sako verslininkė ir dalijasi ateities planais.
Gardino gatvėje artimiausiu metu atsidarysiančiame naujame moderniame pastate Daiva dar šiais metais planuoja atidaryti „Rezus“ reabilitacijos centrą, kuris teiks pirminę ambulatorinę reabilitaciją. Plečiamas antrinio lygio paslaugų spektras, prisijungs daugiau gydytojų specialistų. Vilniuje taip pat kelsis į naują pastatą Santarų gatvėje, čia bus erdvesnės laboratorijos patalpos, gydytojų specialistų kabinetai.
„Turime ugdyti žmogų, kad suprastų, jog reikia skirti dėmesį ne tik savo ligai, bet pirmiausia – sveikatai. Turime psichiatrų, psichologų, su kuriais galima pasikonsultuoti. Svarbi reabilitacija – žmogaus mokymas, kaip rūpintis savo kūnu. Mes kiekvieną dieną turime tam skirti laiko, kad galėtume jaustis laimingi. Jei nesportuosime, nelankysime masažų, neturėsime kineziterapeuto pamokų, o užsiimsime savamoksliška veikla – galime sau padaryti daugiau žalos. Mes turime užtikrinti ir prevenciją.
Šeimos gydytojo išrašyti vaistai – paprasčiausias kelias. Kuo toliau, tuo labiau turime problemų dėl ilgalaikio sėdėjimo, dėl nejudėjimo, dėl kompiuterio. Silpsta raumenynas, stuburas krypsta. Dar prieš kokius 20 metų Norvegijoje atėjus pas gydytoją ir pasiskundus bloga savijauta, pirmas klausimas būdavo: „Kiek vaikštai, kiek žingsnių nueini per dieną? Kai atsakysi į šį klausimą, spręsime, kur yra problema.“ Mes užmiršome tai, kad turime judėti. Tampame ilgaamžiškesni, tačiau ne vien tabletėmis turime padaryti savo senatvę oria“, – entuziastingai sako Daiva.
Verslininkės didžiulė aistra – kelionės. Štai neseniai apsilankiusi Japonijoje, Korėjoje sužinojo, kad ten neveikia privalomas sveikatos draudimas, žmonės daug turi mokėti už medicinines paslaugas, todėl jie daug juda. Vaikščiojančių žmonių pilni miškai, pasivaikščiojimo zonos, nes žmonės supranta, kad be šito reikės brangiai mokėti už gydymą.
Moteris ir vyriškas verslo ryklių pasaulis
„Jei kalbėčiau šabloniškai, turėčiau pasakyti, kad taip, moteriai vystyti verslą sunkiau. Tačiau aš taip nemanau. Manau, kad į verslą reikia žiūrėti filosofiškai. Jei tiki tuo, ką darai, tai verslą visuomet gali pakreipti vienaip ar kitaip. Nejaučiu kitokio požiūrio, neturiu to komplekso. Gal ne su tais žmonėmis susiduriu“, – svarsto verslo pasaulį pažįstanti moteris.
Jei mintyse gimė planas, reiškia turi strategiją, kaip jį įgyvendinti ir pasiekti tikslą. Tuomet žinai, iš kokio žmogaus atsakymą į kokį klausimą turi gauti. Jei negauni atsakymo arba jei taip veikia sistema, tai Daiva čia neįžvelgia jokių moteriškų ar vyriškų skirtumų. Tuo labiau, kad visi dalykai yra sprendžiami komandoje, kurioje yra ir vyrų, ir moterų. Tačiau verslininkė pripažįsta, jei dirbtų kokioje nors transporto sistemoje ar gamyboje, gal jos patirtis būtų ir kitokia, bet sveikatos paslaugų versle ir taip sukasi daug moterų.
Privačios ir valstybinės medicinos susikirtimai
Privati medicina pastaruoju metu sulaukia neigiamo valdžios požiūrio. Daiva patvirtina, yra tas požiūris, kad privačios gydymo įstaigos gydo tik sveikus ligonius, o sudėtingi atvejai lieka valstybinei medicinai, kad pacientai nukreipiami į valstybines ligonines, kai privačios gydymo įstaigos nebegali padėti.
„Mes įtikinėjame Sveikatos apsaugos ministeriją, kad turi būti sudarytos galimybės privačioms įstaigoms teikti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, nes ministerija nustato tokius kiekybinius reikalavimus, kurių neįmanoma išpildyti, stengiamasi, kad būtų užkirstas kelias ateiti naujoms gydymo įstaigoms teikti stacionarines gydymo paslaugas. Dabar skatinama teikti tik dienos stacionaro paslaugas, todėl sudėtingos operacijos lieka valstybinėms įstaigoms“, – nesutinka Daiva su priekaištais privačiai medicinai.
Ji tvirtina, kad kalbant apie ambulatorinę sveikatos priežiūrą, tai privati medicina yra pažangesnė. Privačios įmonės daugiau investuoja, joms lengviau įsigyti įrangą, nereikia didelių procedūrų. Be to, sprendimai greičiau priimi, lengviau orientuotis į poreikį. Gydytojai labiau motyvuojami, jie labiau gerbiami, į juos įsiklausoma.
„Tik jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad privati medicina yra gėris, o valstybinė – blogis. Tik dirbdami kartu, bendradarbiaudami mes galime pasiekti pacientą, kad jis būtų patenkintas ir gautų gydymą laiku. Mes nešame tą žinutę valstybės valdymo institucijomis ir, man atrodo, kad pamažu šis požiūris keičiasi. Žinoma, dabar pasikeitus šalies valdžiai gali ir vėl būti permainų“, – svarsto privačios sveikatos paslaugų įmonės savininkė.
Ji mano, kad nereikia vengti pasimokyti iš Europos šalių, kurios gerokai daugiau metų bendradarbiauja su privačia medicina. Ten veikia savanoriško sveikatos draudimo sistema. Mūsų šalies gyventojai taip pat galėtų turėti teisę patys pasirūpinti savo sveikata per savanorišką draudimą. Šiandien dirbantį žmogų tokiu draudimu gali apdrausti tik jo darbdavys. Gal ateityje bus kiti sprendimai, nes jau kalbama apie tai.
„Niekas kitas už mus pačius nepasirūpins mūsų sveikata. Tai galime padaryti tik mes patys“, – įsitikinusi šiaulietė.
Tik darydamas gera kitiems pajusi gyvenimo pilnatvę
Paklausta, kiek valandų per dieną skiria darbui, Daiva susimąsto. Nežinia, ką laikyti darbu. Štai vakare, užuot į rankas paėmusi skaityti romaną, atsiverčia ir gilinasi į profesinę literatūrą ir klausia: tai darbas ar laisvalaikis?
Laiko ir jėgų verslo kūrimas pareikalauja, tačiau kai šalia visa šeima – daug lengviau. Kartu su ja įmone rūpinasi ne tik dukros, bet ir vyras, žentas, o laisvalaikiu daug džiaugsmo suteikia anūkėlė Sofija. Šeimos nariai įpratę vieni kitais rūpintis, todėl Daiva džiaugiasi jaučianti jų globą.
„Nemėgstu siūti, megzti, auginti gėlių, kitų moteriškų veiklų. Mano laisvalaikį užima bendravimas, žinių kaupimas ir, žinoma, kelionės, kurioms skiriu kiekvieną laisvesnį momentą. Beje, ir kelionėse visuomet stengiuosi sužinoti ką nors nauja apie kitų šalių gydymo paslaugas, sveikatos sistemą“, – atvirauja Daiva.
Ji turi dar vieną artimą širdžiai veiklą – yra pasaulinės filantropinės LIONS organizacijos narė, dalyvauja miesto moterų suburto klubo veikloje.
„Manau, ką tu besukurtum, ką bepasiektum, tik darydamas gera kitiems gali pajusti gyvenimo pilnatvę“, – apie savo pasirinkimus sako verslininkė D. Kazlauskienė.
