Naujausios
Valdančiųjų „vyšnios ant torto“
Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius sako, jog kantrybės taurė buvo perpildyta.
„Ji kaupėsi iš visokių mažų niuansų, o iki viršaus prisipildė, kai Seimo Pirmininkės pavaduotojai iš opozicijos buvo išbraukti iš mėnesio pirmininkavimo grafiko. Tai tapo vyšnia ant torto“, – vaizdžiai palygina Seimo narys.
Jis primena, jog opozicijos veiksmus sukėlė dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui sušauktas neeilinis posėdis praeitos savaitės trečiadienį 8 valandą ryto. Apie jį parlamentarams buvo pranešta tik vėlai vakare antradienį.
„Tokia skuba šioje kadencijoje buvo tik vienu atveju – dėl karo Ukrainoje, – prisimena D. Griškevičius. – O dėl ministro interpeliacijos neeilinio posėdžio sušaukimas buvo visiškai neadekvati situacija. Dauguma turi teisę priimti sprendimą, to niekas iš jos neatima, bet turėdama daugumą valdančioji koalicija apsaugoti savo ministrą galėjo ir ketvirtadienį.“
„Dabar tariamasi, kaip reikia dirbti toliau, kokius klausimus iškelti daugumai, kad darbas grįžtų į normalias vėžes. Dialogo grupė sudaryta. Suprantu, kad kiekviena politinė jėga turi savo darbotvarkę, bet turi būti rastas sutarimas“, – pabrėžia politikas.
Apie pozicijos ir opozicijos santykius kalbėdamas jis prisimena, jog valdantieji, tik pradėję dirbti, sakė, jog atneš į Seimą kitokią politinę kultūrą.
„Tačiau gavę valdžią apie tai pamiršo, – teigia D. Griškevičius. – Tai nereiškia, kad reikia pritarti viskam, ką siūlo opozicija. Partijos eina į valdžią, turėdamos savo darbotvarkę, formuodamos daugumą, bet svarbu, ir kaip reaguoja į opozicijos pasiūlymus. Štai dabar, sakoma, jūs griaunate posėdžius. Bet ta pati valdančioji dauguma išėjo, kai buvo svarstomas biudžetas ir teikiami opozicijos pasiūlymai. Jų tiesiog nebuvo galima priimti, nes nebuvo kvorumo. Patys naudoja tuos pačius instrumentus, bet kai opozicija juos naudoja teigia, jog mes griauname valstybę tokiu sunkiu laikotarpiu.“
„Manau, visi laikotarpiai yra sunkūs ir visada reikia atsakingai elgtis. Bet kuriuo atveju dialogo grupė privalės rasti sutarimus, – mano politikas. – O kiek ji tenkins vieną ar kitą pusę, ateitis parodys.“
„Manau, pirmiausia tai yra pamoka Seimo Pirmininkei ir jos pirmajam pavaduotojui Jurgiui Razmai, kuris atsakingas už darbotvarkių sudarymą. Negalima taip neatsakingai elgtis ir sakyti „atsiprašau“, tik kai jau esi už uodegos pagautas.“
Ar įmanomas valdančiosios koalicijos pasikeitimas, kitokios suformavimas?
„Sunku pasakyti, – svarsto D. Griškevičius. – Įtampų yra pačioje valdančiojoje koalicijoje. Net tokioje situacijoje konservatoriai sugeba ignoruoti savo mažesnius partnerius ir stumti, pavyzdžiui, pataisą, kuriai jie prieštaravo ir kuri kėlė didžiausių aistrų, svarstant Vietos savivaldos įstatymo projektą.“
„Skaičiuok neskaičiavęs opozicijos ir pozicijos narius, jokia nauja dauguma negalima, jeigu nėra judėjimo iš daugumos. Tik tada teoriškai atsiranda galimybė kalbėti apie naują daugumą. Esu realistas, ji sunkiai tikėtina, nes opozicija yra marga, daug joje partijų. Nėra vienos didelės jėgos“, – sakė Seimo narys.
„Atrodome kaip vaikų darželis“
Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, Darbo partijos frakcijos narys, prisipažįsta esąs „demaršų skeptikas“. Bet ir jam tapo akivaizdu, jog kitokio būdo paveikti valdančiuosius nebuvo.
„Kai jie pasiskaičiavo, jog pritrūks ketvirtadienį balsų atmesti ministrui K. Navickui inicijuotą interpeliaciją, tai ir sušaukė trečiadienį 8 valandą ryte posėdį, – sako jis. – Statutą tokie veiksmai atitinka, bet etikos ir pagarbos oponentui požiūriu padarė nelabai gražų veiksmą. Opozicijoje kilo didžiulės emocinės bangos. Gal dar būtume bandę kolegas nuraminti, bet, kai trečiadienį ryte pamatėme pirmininkavimo grafiką, iš kurio buvome išbraukti visi opozicijos atstovai, tapo akivaizdu, jog valdantieji nė nebando deeskaluoti situacijos. Priešingai, imasi jėgos pozicijos principo ir metodų: mes turim galią ir jums parodysim.“
Jo žodžiais, taip iš opozicijos buvo atimti svertai dalyvauti Seimo valdyme, formuoti darbotvarkes.
„Mums neliko kito būdo pozicijai parodyti, jog šitaip su opozicija elgtis negalima, opozicija gina savo teises, vieningai padarė šį žingsnį. Ir Prezidentas aiškiai pasmerkė buldozerinio principo naudojimą“, – akcentuoja A. Mazuronis.
Jis mano, jog susiklosčiusi krizinė situacija netenkina nei opozicijos, nei valdančiosios daugumos.
„Matysim, ar dialogo grupei pavyks susitarti, ar bus toks noras, ar tarimasis bus tik imituojamas, – svarstė politikas. – Tikiuosi, kuo greičiau pavyks grįžti prie įprasto darbo, to tikisi visi Lietuvos piliečiai. Pripažįstu, nors tie mūsų veiksmai yra valdančiosios daugumos išprovokuoti, bet Seimas atrodo kaip vaikų darželis.“
Jo žodžiais, „neturėtų taip elgtis tokia svarbi valstybės institucija“. Pagrindinis opozicijos reikalavimas – grįžti prie socialinės, ekonominės, politinės darbotvarkės ir nesiimti klausimų, kurie skaldo visuomenę dėl vertybinių dalykų, dėl kurių nėra sutarimo.
„Bet jau dabar matome, kad posėdžių darbotvarkės yra tuščios, – tvirtina jis. – Matome, jog Lietuvos makroekonominiai rodikliai patys blogiausi ES, infliacija yra per 20 procentų – pati didžiausia ES. Suprantame, jog yra objektyvūs faktoriai – karas, energijos kainų kilimas. Bet tie faktoriai vienodai veikia visose valstybėse, tai kodėl mūsų rezultatai blogiausi? Todėl ir prašome: grįžkime prie tų klausimų, kurie šiandien svarbūs Lietuvos žmonėms. Toks yra pagrindinis opozicijos prašymas ir tai suvienijo pačią opoziciją. Valdantieji padarė tai, ko opozicijai pačiai nepavyko padaryti per pusantrų metų.“
Jis neįžvelgia galimybės, kad Seimas pats paskelbtų priešlaikinius rinkimus. O ar gali toliau dirbti kartu?
„Mūsų paskirtis dirbti kartu, mes negalime aklai užsispirti, negalime ir mėtytis „myliu-nemyliu“, „patinka-nepatinka“. Mūsų pareiga – dirbti kartu, tam buvome išrinkti ir davėme priesaiką“, – sako politikas.
„Valdančiųjų arogancija perpildė kantrybę“
Stasys Tumėnas, Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, tvirtina, jog opozicijos sprendimą boikotuoti bendrus posėdžius sukėlė didžiulė valdančiųjų arogancija.
„Ministrai kalba iš aukšto, – sako jis. – Kokią problemą iškeli, atsakymo nesulauksi. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministrui kelti klausimai dėl ligoninių uždarymo, sveikatos apsaugos sistemos reorganizavimo, numatomo pavėžėjimo į ligonines (vaikus į mokyklas vežiojame, dabar dar pacientus vežios – greitai pasidarysime pavėžėjimo Lietuva). O ministro atsakymas į visas problemas vienintelis – „mitai“. Visur jis mato tik gėrį ir jokių problemų. Beveik visi ministrai opozicijai taip atsakinėja.
„Paskutinis lašas buvo situacija su K. Navicko interpeliacija ir jam apginti sušauktu neeiliniu posėdžiu. Dar ir opozicijos vicepirmininkus išbraukė iš pirmininkaujančiųjų posėdžiams birželio mėnesį. Tiesiog kažkoks cinizmas“, – piktinasi S. Tumėnas.
„Kaip pedagogas, sakyčiau, jog tai, ko ėmėsi opozicija, yra auklėjamoji priemonė valdančiajai daugumai, – teigia jis. – O opozicijai bus paskata greičiau išsirinkti savo lyderį. Pozicijai bus pamoka geriau girdėti opoziciją. Mes atstovaujame pusei Lietuvos rinkėjų. Išreiškiame pusės Lietuvos nuomonę, o jos valdantieji nenori girdėti, vadinasi, nevisavertiškai dirba, eina kaip tankas.“
„Norėčiau, kad politika būtų kaip šachmatų žaidimas, – sako jis. – Bet dabar politikoje yra daug dalykų, kurių žmonės nemato. Mano, jeigu politikas bažnyčioje mišiose pasirodo, tai gins krikščioniškas vertybes, tai, kas parašyta Šventajame Rašte ir mūsų Konstitucijoje. Deja, taip nėra. Kai kurie nuo tų vertybių yra per patrankos šūvį. Tokie dalykai Seime mane ypač žeidžia. O atgaivą suteikia darbas Pasaulio lietuvių komisijoje, nes ten nėra jokių manipuliacijų.“
„Visi kartu salėje sėdėjome per Gedulo ir vilties dienos minėjimą. Ačiū Dievui, kad yra minėjimai ir šventės, kurie mus suvienija. Bet to norėtųsi ir kasdienybėje“, – akcentuoja politikas.
„Jie sužaidė ir mes sužaidėme“
Ilgametis Seimo narys Kęstutis Masiulis, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, įžvelgia politinės brandos stygių.
„Yra klaidų padaryta ir iš vienos, ir iš kitos pusės, – sako jis. – Ir viena, ir kita pusė turi mokytis. Trūksta dar politinės brandos. Bet manau, jog esame daugiau subrendę nei 1992 metais (tada įvyko skilimas Aukščiausiojoje Taryboje, tik tuomet V. Landsbergis išvedė iš posėdžių salės atskirai posėdžiauti konservatorius, buvo paskelbti priešlaikiniai rinkimai – red. past.). Šiandien mes neišsivaikščiosime. Per Gedulo ir vilties dienos minėjimą sėdėjau šalia Sauliaus Skvernelio, šnekėjomės, jog reikia ieškoti sutarimo.“
„Iš tiesų, viskas kilo dėl procedūrinių dalykų – jie sužaidė procedūromis ir mes sužaidėme procedūromis, – neneigia konservatorius. – Bet žaidimas procedūromis visada turi prėską skonį. Nekaip atrodo ir rinkėjams, ir mums, sėdint posėdžių salėje, nuolatinis dirbtinių pertraukų prašymas, kaip šį kartą buvo iš opozicijos pusės. Su tomis pertraukomis opozicija sužaidė prieš mus. Tada mūsų valdančiųjų ambicijos sukilo: „Ach, pertraukos prašote, tai prašom – neeilinis posėdis jau kitą dieną.“ Sužaidėm savo žaidimą. Pasiskaičiavom, kad ketvirtadienį nebus reikiamo balsų skaičiaus, kad ministras nebūtų atšauktas, o trečiadienį bus.“
„Kai opozicija pareiškė, jog neateis į tą posėdį, Seimo Pirmininkė brūkšt ir išbraukė opozicijos vicepirmininkus iš pirmininkaujančiųjų posėdžiams sąrašo. Tų įsižeidimų atsirado daug, – pasidalija politikas. – Dabar jie pradeda galvoti, kodėl išėjo? O mes turime galvoti, kaip juos atgal prisikviesti.“
„Vyksta karas Ukrainoje, o mes kaip vaikai smėlio dėžėje, susipykome, nes kastuvėlio nepasidalinome, – ironizuoja politikas. – Niekas negali to suprasti, rimti žmonės sako: „Nesuprantu, kas politikoje dedasi.“ Mes žmonių esame išrinkti ir turime dirbti. Jeigu dabar reikia kažkam išlaikyti veidą, tai ar mes turime ieškoti būdų tam veidui išsaugoti? Bet galvosime. Vienas iš galimų būdų – reikia kažką daryti prieš infliaciją, kaip jie akcentuoja. Mes ir patys tai suprantame, bet tegu bus, kad opozicija laimėjo, kad tik sugrįžtų, susitartume, kad rudeniop bus tie antiinfliaciniai veiksmai.“
Jo nuomone, artimiausiomis dienomis pasibaigs boikotas. Jo žodžiais, racionalesni socdemai, kaip Julius Sabatauskas ir kiti sako, jog „reikia sugrįžti prie bendro darbo, bet juos dar už rankovės laiko“.
Manau, šį ketvirtadienį jau gali grįžti, o jeigu nesugrįš, mes priiminėsime sprendimus, nes mūsų jau bus daugiau nei 71-as. O ko jiems tada sėdėti Kovo 11-osios salėje, kai įstatymai vis tiek priiminėjami?“ – sako K. Masiulis.
Jis atmeta kaltinimus, kad pozicija veikia buldozerio principu.
„Mes turime trapią daugumą ir kai sako, jog nepraleidžiame opozicijos parengtų įstatymų projektų, tai nėra tiesa. Pasikėlėme statistiką – priimame jų nė kiek ne mažiau nei ankstesnės kadencijos Seimas. Darome labai skausmingas reformas, bet, pavyzdžiui, dėl Rinkimų kodekso – visi sutarėme, dėl Valstybės tarnybos įstatymo – taip pat, dėl Vietos savivaldos įstatymo – taip pat. Tai kur tas buldozeris?“
„Lietuvoje politinės partijos sunkiai išsilaiko valdžioje dvi kadencijas ir mes negalime svaigti ir galvoti, kad kitą kadenciją vėl būsime valdantieji, – sako K. Masiulis. – Tai turime dirbti taip, kad kitą kadenciją nebūtų reikalo įstatymų kaitalioti. Kalbėkime apie argumentus ir tada galime sutarti. Abi pusės turime mažiau mojuoti procedūromis, o daugiau žiūrėti į reikalo esmę.“
