Savojo PIN kodo paieškos parodoje „Ką veiki?“

Savojo PIN kodo paieškos parodoje „Ką veiki?“

Sa­vo­jo PIN ko­do paieš­kos pa­ro­do­je „Ką vei­ki?“

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Šiau­lių are­na ir jos priei­gos vos tal­pi­no ket­vir­to­sios ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo ir švie­ti­mo pa­ro­dos „Ką vei­ki?/ Ta­vo PIN ko­das“ da­ly­vius ir lan­ky­to­jus. Čia bu­vo ga­li­ma iš­girs­ti ir iš­ban­dy­ti apie 140 įvai­riau­sių veik­lų, tin­ka­mų ne tik moks­lei­viams, dar­že­li­nu­kams, bet ir suau­gu­sie­siems.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Re­kor­das

Šie­met pa­ro­do­je bu­vo ga­li­ma ne tik iš­ban­dy­ti dau­gy­bę įdo­mių veik­lų, pa­si­klau­sy­ti jau­nų­jų at­li­kė­jų at­lie­ka­mų mu­zi­kos kū­ri­nių, pa­si­žiū­rė­ti šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mų ar iš­ban­dy­ti jė­gas ant im­ty­nių ki­li­mo, ta­čiau ir su­da­ly­vau­ti sie­kiant ma­siš­kiau­sio fut­bo­lo ka­muo­lių žong­li­ra­vi­mo re­kor­do.

Taip pri­sta­ty­ti sa­vo mo­kyk­lą su­gal­vo­jo 10-ąjį gim­ta­die­nį šven­čian­ti Šiau­lių fut­bo­lo aka­de­mi­ja. Or­ga­ni­za­to­riai su­skai­čia­vo, jog vie­nu me­tu fut­bo­lo ka­muo­liu pen­kias mi­nu­tes žong­li­ra­vo 484 žmo­nės. Re­kor­do sie­kė ir vai­kai, ir suau­gu­sie­ji, ir fut­bo­li­nin­kai, ir tie, ku­rie pir­mą kar­tą į ran­kas paė­mė fut­bo­lo ka­muo­lį.

Vie­ni ka­muo­liu žong­li­ra­vo ko­jo­mis, ki­ti mu­ši­nė­jo gal­va, tre­ti – dar ki­taip, bu­vo ir to­kių, ku­rie mu­ši­nė­jo ran­ko­mis, nors tai žaidžiant fut­bo­lą ir ne­leis­ti­na. Kul­mi­na­ci­ja ta­po vie­nu me­tu į vir­šų iš­mes­ti vi­si 484 ka­muo­liai.

Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, šiuo su­ma­ny­mu bu­vo sie­kia­ma ne tiek už­fik­suo­ti re­kor­dą, kiek at­kreip­ti vi­sų šiau­lie­čių dė­me­sį į fut­bo­lą. Šiau­lių fut­bo­lo aka­de­mi­jos at­sto­vų įsi­ti­ki­ni­mu, su­si­do­mė­ji­mas šia spor­to mū­sų ša­ly­je au­ga, tai liu­di­ja ir vai­kų pil­nos fut­bo­lo mo­kyk­los.

Apie kar­je­rą gal­vo­ti ne per anks­ti jau vai­kys­tė­je

Pir­mą kar­tą pa­ro­do­je bu­vo skai­to­mi pra­ne­ši­mai. Nors šį kar­tą te­bu­vo du pra­ne­šė­jai, ta­čiau pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai sa­ko, kad su­ma­ny­mas pa­si­tei­si­no ir atei­ty­je ti­ki­si pri­trauk­ti dau­giau pra­ne­šė­jų psi­cho­lo­gi­jos ir kar­je­ros klau­si­mais.

Pra­ne­ši­mą moks­lei­viams ir tė­vams „Ren­kuo­si sau atei­tį – ką nu­veik­ti dar bū­nant mo­kyk­lo­je“ skai­tė KAL­BA Kar­je­ros cent­ro kon­sul­tan­tas Lau­ry­nas Pui­do­kas.

Pa­sak pra­ne­šė­jo, dar be­si­mo­kant pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je yra ne per anks­ti gal­vo­ti apie kar­je­rą. Pir­miau­siai rei­kė­tų ati­džiau pa­žvelg­ti į sa­ve: kas man se­ka­si, kas man įdo­mu. Atei­ty­je vai­ko po­mė­giai ga­li virs­ti jo dar­bu.

L. Pui­do­kas jau­nie­siems klau­sy­to­jams ak­cen­ta­vo, kad nė­ra blo­gų, ne­pak­lau­sių spe­cia­ly­bių, pro­fe­si­jų. „Jei­gu esi ge­ras spe­cia­lis­tas, vi­sa­da esi pa­klau­sus“, – ti­ki­no pra­ne­šė­jas.

Pa­sak pra­ne­šė­jo, ren­kan­tis pro­fe­si­ją jau­niems žmo­nėms di­džiau­sią įta­ką da­ro tė­vų ir drau­gų nuo­mo­nė, tų, ku­rie pa­tys spren­džia, ko­kią spe­cia­ly­bę rink­tis, – vos ke­le­tas pro­cen­tų. Iš tik­rų­jų vis­kas tu­rė­tų bū­ti at­virkš­čiai, jau­nuo­lis tu­rė­tų pa­si­kliau­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­mais, po­trau­kiais ir tik ne­di­de­lę da­lį įta­kos tu­rė­tų su­da­ry­ti tė­vų nuo­mo­nė, nes jie tu­ri dau­giau pa­tir­ties ir gal­būt ge­rai pa­žįs­ta sa­vo vai­ką.

„Ar ži­no­te, kiek jau­nų žmo­nių dir­ba ne pa­gal spe­cia­ly­bę?“ – pra­ne­šė­jas pa­klau­sė au­di­to­ri­jos.

„82 pro­cen­tai“, – pa­si­gir­do vie­nas iš at­sa­ky­mų.

„Jūs pui­kus spė­lio­to­jas“, – jau­nuo­lio ta­len­tą iš kar­to įžvel­gė pra­ne­šė­jas.

Iš tie­sų net 85 pro­cen­tai, pra­ne­šė­jo ži­nio­mis, jau­nuo­lių įgy­ja vie­ną spe­cia­ly­bę, o dir­ba vi­sai ki­tus dar­bus.

Tai­gi, rink­tis spe­cia­ly­bę rei­kia la­bai at­sa­kin­gai, nes atei­ty­je bet ko­kia­me dar­be, pa­sak L. Pui­do­ko, bus rei­ka­lin­ga ne tik pra­kti­ka, bet ir ži­nios. Dar­be kiek­vie­ną iš mū­sų ly­di iš­šū­kiai ir kom­pe­ten­ci­jos. Jei­gu tu­ri­me pa­kan­ka­mai ge­bė­ji­mų, ta­čiau trūks­ta iš­šū­kių, jau­čia­me nuo­bo­du­lį, jei­gu iš­šū­kių daug, bet trūks­ta ži­nių jiems įveik­ti, pa­ti­ria­me di­de­lį stre­są.

„Sėk­mei rei­kia dvie­jų da­ly­kų: tiks­liai ži­no­ti, ko trokš­ti, ir įver­tin­ti, ko­kią kai­ną esi pa­si­ry­žęs už tai su­mo­kė­ti, ir pra­dė­ti mo­kė­ti“, – api­bend­rin­da­mas sa­kė pra­ne­šė­jas.

Teat­ras atė­jo pas žiū­ro­vą

Pir­mą kar­tą ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo pa­ro­do­je pa­si­ro­dė Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras.

Pa­si­žiū­rė­ti gim­na­zis­tams skir­to edu­ka­ci­nio vyks­mo pa­gal Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus „Min­dau­gą“ (re­ži­sie­rius Pau­lius Ig­na­ta­vi­čius) su­si­rin­ko pil­na are­nos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė.

Gim­na­zis­tai spek­tak­lį žiū­rė­jo nu­ščiu­vę, o pa­bai­go­je plo­jo at­si­sto­ję.

Min­dau­gą vai­di­no ak­to­rius Ani­ce­tas Gend­vi­las, Mor­tą – In­ga Jar­ko­va, Met­raš­ti­nin­ką – Ai­das Ma­tu­tis.

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio bib­lio­te­kos sten­das lan­ky­to­jus vi­lio­jo vir­tua­lios rea­ly­bės aki­niais, ki­to­mis at­rak­ci­jo­mis.

Di­džiau­sio jau­nų­jų pa­ro­dos lan­ky­to­jų su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė dai­lės, mu­zi­kos bū­re­lių sten­dai, kur bu­vo ga­li­ma kaž­ką pa­si­ga­min­ti, nu­si­pieš­ti, pa­dai­nuo­ti ka­rao­kę.

Dau­giau­siai smal­suo­lių, ne tik vai­kų, bet ir suau­gu­sių­jų, bū­ria­vo­si prie Jau­nų­jų gam­ti­nin­kų sten­do. Lan­ky­to­jai glos­tė triu­šiu­kus, ap­žiū­ri­nė­jo smul­kius grau­ži­kus, o drą­siau­sie­ji į ran­kas ėmė net smaug­lį.

Lau­ke, prie are­nos, bu­vo ga­li­ma pa­si­va­ži­nė­ti kar­tin­gais, pa­šo­ki­nė­ti ant ba­tu­to, iš­ban­dy­ti ran­kos ir ko­jos taik­lu­mą mu­šant fut­bo­lo, reg­bio ka­muo­lį, žo­lės rie­du­lio, te­ni­so ka­muo­liu­ką.

Kaip vie­na iš lais­va­lai­kio al­ter­na­ty­vų bu­vo siū­lo­ma ir sa­va­no­rys­tė. Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no sa­va­no­rių koor­di­na­vi­mo cent­ro sten­de skam­bė­jo gy­va mu­zi­ka, pri­si­sta­tė įmo­nės, ku­rios lau­kia sa­va­no­rių, jau­ni­mas, su­si­do­mė­jęs sa­va­no­rys­te, ga­lė­jo gau­ti in­for­ma­ci­jos, kur ko­kie ge­bė­ji­mai rei­ka­lin­gi, kur ap­mo­ko­mi sa­va­no­riai ir pa­na­šiai.

Ne­ma­žai veik­lų, nuo spor­to, šo­kių iki siu­vi­mo ar me­nų, pa­ro­do­je ga­lė­jo sau at­ras­ti ir suau­gu­sie­ji.

Pa­ro­da „Ką vei­ki?“ jau ket­vir­ti me­tai šiau­lie­čiams įro­dė, kad Šiau­liuo­se yra ką veik­ti.

Eval­do ČER­NIAUS­KO nuo­tr.

Pa­ro­do­je „Ką vei­ki?/ Ta­vo PIN ko­das“ Šiau­lių fut­bo­lo aka­de­mi­ja sa­vo de­šimt­me­tį pa­mi­nė­jo siek­da­ma ma­siš­kiau­sio žong­li­ra­vi­mo fut­bo­lo ka­muo­liais re­kor­do. Jo sie­kė 484 en­tu­zias­tai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ber­niu­kus ir vai­ki­nus la­biau­siai trau­kė ro­bo­ti­kos, LE­GO konst­ruk­to­rių, kom­piu­te­ri­jos ir ki­to­kios tech­ni­kos sten­dai.

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos sten­de dau­ge­lis no­rė­jo iš­ban­dy­ti vir­tua­lios rea­ly­bės aki­nius.

Prie Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus sten­do kiek­vie­nas ga­lė­jo sa­vaip pa­si­puoš­ti sau­sai­nį. Veik­la su­do­mi­no ir vai­ki­nus.

Pa­ro­do­je bu­vo gau­su spor­to mo­kyk­lų, klu­bų ir bū­re­lių sten­dų.