Savivaldos kūrėjai siūlo įteisinti atmintinas Šiaulių dienas

Luko ALUZO nuotr.
Atkurtos Šiaulių savivaldos 30-mečiui atminti Chaimo Frenkelio vilos parko rožyne deputatai ir deputatės sodino pirmosios miesto Tarybos vardines rožes.
Šiaulių miesto tarybos pirmosios kadencijos (1990–1995) ir atkurtos miesto savivaldos 30-metis šeštadienį paminėtas simboliniame buvusių deputatų posėdyje, įvykusiame „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje. Sueigos dalyviai kreipėsi į šiandieninę miesto Tarybą prašydami paskelbti Šiaulių miesto savivaldos atmintinas dienas ir vieną šventinę dieną – miesto gimtadienio.

Vėl kartu

Į renginį rinkosi buvę pirmosios kadencijos miesto Tarybos nariai, tada vadinti deputatais, buvę miesto merai, buvę miesto Valdybos nariai, tuometinės Savivaldybės administracijos ir jos padalinių vadovai, Sąjūdžio pirmeiviai. Visi jie įnešė savo indėlį atkuriant miesto savivaldą ir kuriant jos struktūras bei miestui svarbias institucijas.

Atėjo ir šios kadencijos miesto Tarybos narių, tarp jų – miesto vicemeras Domas Griškevičius, pavadavęs atostogaujantį merą Artūrą Visocką.

Pirmojoje miesto Taryboje dirbo 67 deputatai, tarp jų – septynios moterys. Visi jie buvo tiesiogiai išrinkti miestiečių, Taryboje rinkėjai turėjo „savo deputatą“, nes kiekvienas atstovavo konkrečios rinkimų apygardos rinkėjams.

Dauguma Tarybos narių buvo Sąjūdžio iškelti ir remti. Pirmojoje Taryboje dirbo teisininkai, pedagogai, medikai, architektai, menininkai, inžinieriai, statybininkai, kelininkai, pramonininkai, įmonių vadovai ir darbininkai.

Pirmosios kadencijos Taryba įkūrė Šiaulių dainavimo mokyklą „Dagilėlis“, o minėjimą daina pradėjo buvęs „dagilėlis“ baritonas Pijus Kondrotas, prie fortepijono jam akomponavo maestro Sigitas Vaičiulionis, buvęs deputatas.

Iš pirmosios kadencijos vienintelis Jonas Bartkus yra ir šios kadencijos miesto Tarybos narys. Iki jo Taryboje daugiausia kadencijų yra dirbę Birutė Marija Paplauskienė ir Alfredas Lankauskas.

Renginyje atminimo tylos minute pagerbta dešimt jau išėjusių Anapilin deputatų.

Atsigręžta į istoriją

Simbolinį posėdį-minėjimą vedė iniciatoriai Jonas Tručinskas, kuris po Nepriklausomybės atkūrimo buvo pirmasis Šiaulių miesto tarybos pirmininkas, ir buvęs jo pavaduotojas Mindaugas Končius.

J. Tručinskas priminė, jog pirmoji Taryba pradėjo dirbti 1990 balandžio 4-ąją, bet šį pavasarį dėl karantino neišėjo 30-mečio sukakties paminėti. Jis pabrėžė, jog rugpjūčio 1 diena minėjimui buvo pasirinkta neatsitiktinai: „1791 metų rugpjūčio 1 dieną miestelėnai išsirinko magistrato ir teismo pareigūnus – taip prieš 229 metus buvo pradėta savivalda Šiaulių mieste.“

Skambėjo aktoriaus Vlado Baranausko perskaityto akto, kuriuo Abiejų Tautų respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatkovskis Šiauliams suteikė laisvojo karališkojo miesto teises ir privilegijas. Šiauliams pirmiesiems iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės miestų jos suteiktos.

„Aušros“ muziejininkas Antanas Jankūnas perskaitė pranešimą apie Šiaulių miesto savivaldos atkūrimą 1918 metais. Jis akcentavo, jog Šiauliai pirmieji Lietuvoje anuomet surengė savivaldos rinkimus, kuriuose pirmą kartą dalyvavo ir moterys. Buvo įkurta net „Šiaulių respublika“.

J. Tručinskas prisiminė, jog po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais išrinkta savivaldybės Taryba dirbo išskirtinai sudėtingu laikotarpiu. Tik pradėjus dirbti užgriuvo blokada, išgyventi Sausio 13-osios įvykiai, įtampa dėl rusų kariškių dislokuotų Šiauliuose ir slaptą užduotį rinkti informaciją apie galimus jų veiksmus.

Buvusiems kolegoms jis dovanojo savo parengtą ir išleistą knygą apie pirmąją miesto Tarybą, skirtą jos 30-mečiui. Pristatė ir naujos savo knygos – apie Šiaulių herbą – signalinį variantą.

J. Tručinskas priminė Tarybos vaidmenį miesto herbo istorijoje. 1991 metais jis buvo patvirtintas toks, koks buvo naudojamas tarpukariu, iki okupacijos. Tuomet dėl jo pasipriešinta net Aukščiausios Tarybos Prezidiumui, kuris Šiauliams buvo patvirtinęs A. Tarabildos sukurto herbo variantą, bet turėjo jį atšaukti.

Pasak J. Tručinsko, tada pavyko AT prezidiumo pirmininkui Vytautui Landsbergiui įrodyti, kad Savivaldybės tarybos, kuri atstovauja šiauliečiams, valia yra aukštesnė, nei AT prezidiumo, atstovaujančio tik AT deputatams.

Dabar Šiauliai naudoja 2001 metais miesto Tarybos patvirtintą variantą. J. Tručinskas jį kritikavo ir užmezgė intrigą, jog „ Šiauliai turi du galiojančius herbus“, nes „niekas mūsų patvirtinto herbo, kurį „Aušros“ muziejus saugo, neatšaukė“. Šio herbo fone ir vyko renginys.

Renginio iniciatoriai iškėlė ir naują iniciatyvą – kreiptis į dabartinę miesto Tarybą, kad įteisintų Šiaulių atmintinas dienas, ir sulaukė pritarimo.

Vicemerui D. Griškevičiui įteiktame kreipimesi siūloma Šiaulių šventine diena skelbti rugsėjo 22-ąją – miesto gimtadienio datą, o atmintinomis dienomis skelbti: rugpjūčio 1 dieną – pirmosios Šiaulių miesto savivaldos diena, lapkričio 26 dieną – Šiaulių miesto savivaldos diena atkurtos Lietuvos valstybėje, balandžio 4 dieną – Šiaulių miesto savivaldos diena atkurtoje nepriklausomojoje Lietuvoje ir lapkričio 9 dieną – Šiaulių miesto herbo diena.

Prisiminimai, palyginimai

Teisininkas Alfredas Vilbikas, buvęs pirmosios Tarybos deputatas, prisiminė, kaip buvo kuriama Savivaldybės policija. Šiame procese – Šiauliai vėlgi buvo pirmieji šalyje, nors kai kas iš tuometinės milicijos aukštų vadovų tai priėmė, kaip „gretų skaldymą“. Miesto Taryba, priimdama sprendimą dėl Savivaldybės policijos steigimo, pirmą kartą tuomet pavartojo žodį „policija“.

Buvęs pirmosios Tarybos deputatas Antanas Kliunka, buvęs Parlamento gynėjas, į renginį atėjo su tuometine savanorio uniforma ir partizanų išsaugota vėliava. Jis prisiminė, jog tada į posėdžius atvykdavo iš budėjimų ir kai kam „jo batai prakaitu smirdėjo“.

Vyriausiasis iš renginio dalyvių deputatų profesorius Vytenis Rimkus, Šiaulių miesto garbės pilietis, šiemet atšventęs 90 metų jubliejų, šmaikštavo: „Ar yra kas 90 metų? O kas yra 40 metų gyvenęs nepriklausomybėje? O man teko: 10 metų – smetoninės ir 30 metų – dabartinės.“

„Per pastaruosius 30 metų nebuvo nė vienos mirties bausmės dėl politikos – ir tuo galime džiaugtis, per vokiečių ir rusų okupacijas 200 tūkstančių lietuvių ir Lietuvos žydų nuėjo į nebūtį“, – sakė V. Rimkus, kuris pats buvo nubaustas mirties bausme, vėliau pakeista 25 metais lagerio.

Sąjūdžio pirmeiviai Irena Vasinauskaitė, Kovo 11-osios signataras Algimantas Sėjūnas ir eksmerų klubo vardu kalbėjęs Genadijus Mikšys pabrėžė pirmosios Tarybos vaidmenį dedant savivaldos pamatą.

„Dvi istorinės tarybos yra – Aukščiausioji Taryba- Atkuriamasis Seimas ir savivaldybių pirmoji taryba, – sakė A. Sėjūnas. – Esate istorinės asmenybės, Taryba buvote demokratijos pavyzdys, o dabar yra tik forma, nebėra laisvo reiškimosi, vis daugiau viskas sprendžiama buldozeriu.“

Vicemeras D. Griškevičius patikino, jog savivaldos namas, kuriam pamatą dėjo pirmosios kadencijos taryba, toliau statomas: „Dabartinė kadencija stato savo aukštą, o iki stogo dar toli.“

Sveikinimo laiškus atsiuntė buvęs deputatas Valentinas Didžgalvis, buvusi merė ir buvusi pirmosios Tarybos sekretoriato vadovė Vida Skačkauskaitė (Stasiūnaitė), Lietuvos Sąjūdžio buvusi atsakingoji sekretorė Angonita Rupšytė.

Oficialią dalį vainikavo aktorius Juozas Žibūda, perskaitęs buvusio deputato Viliaus Purono šmaikščią „poemą“, kurioje autorius įkompovavo visų 67 pirmosios Tarybos deputatų pavardes.