Naujausios
Sausainių kepėjai nepakluso plomboms
SEB lizingo bendrovės atstovai su antstoliais individulios įmonės „Magnolija“ kepykloje pasirodė per patį darbų įkarštį. Plombavo įrengimus, kurie dėl pradelstų mokėti skolų areštuojami. Darbininkai plombas karpė: “O ką mums daryti — eiti į gatvę?“. Veikiančios įmonės beveik 100 darbuotojų iš tikrųjų turėtų eiti į gatvę. Kepyklą suvedžiojo ir Savivaldybė, kuri žadėjo išpirkti visuomenės poreikiams vieną kepyklos pastatą, bet neišpirko.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Į gatvę
„Šiaulių kraštui“ kepyklos darbininkė Inga Česnauskienė pasakojo: “Septyneri metai čia dirbu, patys turime paskolų ir lizingų. Pakibtume visi, juk reikia ir mokesčius mokėti. Kitaip reikia spręsti tą problemą, o ne taip, kaip banko atstovai mums pasakė: “Einate lauk“.
Kita kepyklos darbuotoja Elvyra Rakauskienė piktinosi: „Kaip čia išeina — ar bankas priešas mūsų valstybei? Kam tapę bedarbiais būsime našta? Valstybei. Šitokią gerą produkciją gaminame — norime ją pakeisti į lenkų ar švedų gaminius? Negi sunkmečiu bankas negalėtų atidėti skolos mokėjimo, kaip savininkai prašo, derėtųsi. Ir bankas atgautų savo skolas, ir mes būtume darbingi“.
Aušros Granaveckienės įmonėje „Migdolija“ dirba 95 darbuotojai. Kepykloje kasdien kepamos bandelės, sausainiai. Įmonės padaliniai veikia Utenoje ir Kaune. “Migdolijos“ gaminiai platinami visoje Lietuvoje, vežami į Latviją, Angliją, Airiją, Vokietiją.
Per metus produkcijos realizuojama už 5 milijonus litų. Žmonės nesupranta, kodėl reikia uždaryti veikiančią įmonę?
Daumantas Ramonas, „Migdolija“ komercijos direktorius, teigia, jog įmonė vos spėja užsakymus vykdyti: “Žmonių neatleidinėjame, o priimame“.
Darbo biržoje „Šiaulių kraštui“ patvirtino: “Migdolijos“ darbadaviai — vieni aktyviausiai bendradarbiaujančių, nuo sausio įdarbino 19 bedarbių. Apie iškilusią įmonei grėsmę biržoje žinoma. Konditeriams darbo vietų yra, bet jų ne dešimtys.
„Šiauliuose bedarbių yra 10 tūkstančių, o laisvų darbo vietų šiandien iš viso turime vos 110, — sakė Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.
Sunkmetis pakišo koją
Įmonės kelerių metų įsipareigojimai SEB lizingo bendrovei yra didelės — 3,5 milijono litų. Yra skolų ir kitiems bankams. Lizingu pirkti įrengimai, kepyklos pastatas. Praėjusiais metais pavasarį, kai pasauline krize dar nė nekvepėjo, sumanyta įsigyti automobilių. Kol juos pagamino, atėjo ruduo, norėjo jų atsisakyti, bet nebegalėjo.
Įmokos SEB lizingo bendrovei tvarkingai mokėtos iki praėjusių metų rugsėjo. Praėjusių metų antrą pusmetį pardavimai smuko, konditerijos gamyba tapo nuostolinga, vėl atsigauna tik dabar. Anot įmonės atstovų, premjerui Andriui Kubiliui vis aiškinant „krizė, krizė“, žlugo kalėdinė prekyba. Įmonė pritrūko apyvartos lėšų, mokėti kas mėnesį po 100 tūkstančių litų lizingo įmokų nebeįstengė.
SEB lizingo bendrovė sutartį nutraukė. Skola turėjo būti išmokėta per 5 metus. Derantis su bankininkais, anot įmonės atstovų, buvo iškeltos per sunkios sąlygos. Prašymai atidėti mokėjimą, pratęsti sutartį ilgesniam terminui neišgirsti.
Lizingo bendrovės atstovai praėjusios savaitės trečiadienį pareikalavo perduoti jų nuosavybėje esantį turtą. Įmonės savininkė A. Granaveckienė dar bandė raštu prašytis audencijos. bet savaitgaliui praėjus sulaukė ne atsakymo, o įrengimų arešto.
„Jeigu atsiima įrengimus, turime užsidaryti ir atleisti žmones, — sakė komercijos direktorius. — O kam bankas sunkmečiu tuos įrengimus parduos, kai įmonių plėtra sustojusi? Virtuvėje nepasistatysi 12 metrų ilgio šokolado liejimo linijos.“
Įmonės atstovų teigimu, griūtis palies ne tik šimtą žmonių į gatvę išmestų žmonių. Valstybė negaus mokesčių, verslo partneriai patirs nuostolių dėl prieš laiką nutrauktų tiekimo sutarčių, pačių bankų galimybės susigrąžinti skolas tik pasunkės.
Aklavietės link — su Savivaldybės pagalba
Įmonės atstovai neneigia, jog klaidų buvo padaryta. Nesitikint sukmečio pirkti ne tik automobiliai. Įsigyta ant bankroto slenksčio atsidūrusi „Akmenės duona“.
Pasak D. Ramono, aklavietėje atsidurta ir dėl miesto Savivaldybės pažadų. Įmonė turi ne vieną oficialų raštą, jog visuomenės poreikiams bus išpirktas įmonei priklausantis dviaukštis pastatas, kuris trukdė Industrinio parko projektui. Dvejus metus užsitęsė šis procesas. Per pastato sklypą jau nutiesta gatvė, o pinigų už pastatą iki šiol nesulaukta.
„Tikėjomės gauti tuos pinigus, todėl plėtėme gamybą. Dabar padengtume skolų mokėjimus,“ — sako direktorius.
Prieš dvejus metus pastatas buvo vertinamas 800 tūkstančių litų. Savivaldybė nesutiko su tokiu vertinimu. Užsakė nepriklausomą vertinimą. Kaina smuko iki 640 tūkstančių litų. Bet Savivaldybės kaina netenkina.
Iš pastato dabar jau liko tik griuvėsiai. Savininkai anksčiau gaudavo pajamų iš jo nuomos, čia veikė siuvykla. Nuomininkai, išgirdę apie Savivaldybės planus, išsikėlė.
„Kitų nuomininkų nebeieškojome, taupydamai lėšas pastato nebesaugojome, nes Savivaldybė jį ketino nugriauti“, — sakė D. Ramonas.
Įmonės savininkai neatmeta teistis su Savivaldybe dėl patirtų nuostolių ir dėl pastato kainos, jeigu ji bus visiškai numušta.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė atmeta verslininkų pretenzijas. Vedėjos teigimu, natūralu, kad turto paėmimo visuomenės reikmėms procesas užtrunka: „ Per metus tokie dalykai nedaromi“.
R. Budrytės teigimu, už griuvėsius nesirengiama mokėti 640 tūkstančių litų. Todėl yra daromas naujas vertinimas. Į verslininkų nuostolius būtų atsižvelgta, bet jie iki šiol jokių raštų apie tai Savivaldybei nėra parašę.
„Yra du variantai: arba mes sutarsime dėl kainos, arba pastato išpirkimo procedūra bus nutraukta“, — sako R. Budrytė.
Savas verslas svarbu
UAB SEB lizingas generalinis direktorius Vilius Juzikis „Šiaulių kraštui“ neigė, jog su šiauliečių įmone nebandyta kalbėtis. Ir dabar deryboms kelias neužkirstas: “Prie tam tikrų sąlygų ir su papildomomis garantijomis.“
Kantrybė trūko, kai įmonės savininkai nereagavo į perspėjimus. Neteikė jokios informacijos apie įmonės padėtį — net elementaraus balanso. Todėl dar vasarį buvo įspėti, kad sutartis bus nutraukta.
„Du mėnesius dar bandėme laukti, bet iš jų pusės nebuvo noro ieškoti kompromiso, — tvirtino V. Juzikis. — Kepykla nė karto nebuvo sustojusi, bet mes, kreditoriai, negavome jokių įmokų. Atidėti metams skolos mokėjimą be jokių palūkanų, be nieko, taip negali būti. Mūsų kreditoriai taip pat turi būti apsaugoti. Atidėsime vienai įmonei, ateis tūkstančiai tokių įmonių, patys žlugsime.
Žmonių gaila, bet verslas yra verslas ir mes kiekvienas turime ginti savo pozicijas, ne vien į žmogiškąjį faktorių atsižvelgti„.
SEB lizingo bendrovė nenorinti nei stabdyti įmonės veiklos, nei turto atsiimti. Atvirkščiai, suinteresuota, kad tas turtas tarnautų verslui. Didžiausia problema, anot V.Juzikio, kad sunkumus išgyvenantys verslininkai dažnai per ilgai nesiryžta pradėti pokalbio su lizingo bendrove.
Citata
O kam bankas įrengimus parduos, kai įmonių plėtra sustojusi? Virtuvėje nepasistatysi 12 metrų ilgio šokolado liejimo linijos.„
DARBAS: Septynerius metus kepykloje dirbanti Inga Česnauskienė negali patikėti, jog nėra kitokios išeities, kaip išvaryti į gatvę šimtą žmonių.
TURTAS: SEB banko lizingo atstovai nori atsiimti šiuos įrengimus — buvo uždėję arešto plombas, bet kepyklos žmonės jas nukarpė ir toliau dirba.
VERTĖ: Daumanto Ramono, „Migdolijos“ komercijos direktoriaus, teigimu, šis pastatas nebuvo jokia griuvena, tarnavo verslui ir buvo vertinamas 800 tūkstančių litų — tokie pinigai dabar išgelbėtų skolų spaudžiamą įmonę.
GRIUVĖSIAI: Dėl Savivaldybės planų iš verslui tarnavusio pastato liko tik griuvėsiais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Daugiau: Lizingas
