Naujausios
Kol kas pasikeitė tik valdymo kryptis
– Diena po rinkimų. Kokios nuotaikos?
– Rinkimai praėjo, gyvensime toliau. Problemos vien dėl to, kad į valdžią išrinkti konservatoriai, neišsisprendė – nei pagerėjo, nei pablogėjo, rajonuose situacija yra, kokia yra. Keičiasi pagrindinė valdžia, gal bus kitokie sprendimo būdai. Bet šiai dienai aišku tik tiek, kad šalyje keičiasi valdymo kryptis – iš kairiosios pavirsdama dešiniąja.
– Kas nustebino šiuose rinkimuose? Gal netikėjote Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pergale?
– Tikrai nenustebino, kad valdančiaisiais tapo konservatoriai. Nes jiems ir prieš ketverius metus pirmas turas pasisekė, bet antrame ture užplūdo didžiulė „žaliųjų“ banga. Taigi neabejojau, kad tokios bangos, kokia buvo tada, tikrai nebebus.
Galbūt tikėjausi, kad tik antrame ture bus kiek mažiau konservatorius palaikančių, nes ankstesnė patirtis rodo, kad žmonės balsuoti ateina, bet paprastai mažiau balsuoja už konservatorius. Vis dėlto žmonių nuomonė šįkart tokia, kad konservatoriai paėmė didžiuosius miestus – Vilnių ir Kauną. Manau, dabar tikrai atėjo jų laikas.
– Ką manote, ar jau reikėjo valdžią keisti, ar reikėjo permainų?
– Žmonės visada tikisi permainų. Rinkėjams reikia cinkelio, reikia pažado ir tuo pažadu jie tiki, tikisi, kad bus geriau, kad bus kitaip.
Tiesą sakant, rinkimuose sudėtinga tiems patiems politikams antrą kartą iš eilės išeiti į valdžią. Ir tai natūralu, nes dirbant tenka daryti sprendimus, kurie ne visąlaik būna vienareikšmiški. Būna rizikingų klausimų, ir to klausimų sprendimo rezultatas ne visada bus teigiamas ir ar žmonėms naudingas.
– Kai kurie rinkėjai sakė balsavę ne už konservatorius, bet prieš valstiečius. Kaip jūsų rajone?
– Tikiu, kad nuomonių buvo įvairių. Mūsų rajonas – labiau kairiųjų pažiūrų, ir du trečdaliai rinkėjų balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus.
– Kokios pozicijos laikėsi rajono socialdemokratai, kuriems jūs vadovaujate?
– Sutarėme laikytis kairiosios krypties. Žiemgalos vakarinėje apygardoje mes palaikėme savo partietį Liudą Jonaitį – jis ir išrinktas. O Žiemgalos rytinės dalies rinkėjai išrinko konservatorių Antaną Matulą.
– Socialdemokratų partijos vėliavnešys Gintautas Paluckas viešai pasakė rinkimus vertinantis, kaip pusėtinus...
– Manome, kad šie rinkimai socialdemokratams prasti, rezultatas prastas. Kur priežastis, reikia aiškintis, dėliotis. Reikia mąstyti.
Atvirai kalbant, pirmojo turo tikrai tikėjomės geresnio. Šiek tiek paguodė antrasis, kaip sakė partijos pirmininkas, buvo „pusėtinas“ – iš 12 – penkios vietos.
Ir viso Seime turime 13 mandatų, plius perskaičiavimas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tas perskaičiavimas gali pakrypti į vieną arba kitą pusę. Skaičiukas bent jau vienu balsu tikrai pasikeis.
Tikisi dėmesio regionams
– Po rinkimų galbūt kas nors galėtų pasikeisti apskričių, rajonų gyvenime...
– Manau, kad gali šis tas keistis. Kiek atsimenu, konservatoriai labai aktyviai palaikė seniūnų rinkimus. Vienas Seimo narys, buvęs Lietuvos seniūnų asociacijos atstovas, itin daug veikė tuo klausimu.
Dabar naujai steigiamos Regionų tarybos, šiuo klausimu konservatoriai, manau, irgi turės savo nuomonę.
Galvoju, daug kas dėliosis priklausomai nuo finansavimo. Galbūt kokia kryptis bus labiau palaikoma, galbūt kai kur bus nukraunama našta nuo Savivaldybių, gal bus didesnis finansavimas atiteks valstybinėms funkcijoms. Žiūrėsime.
Nežinau, ko kardinalaus reikėtų imtis – ar valstybinio investicijų verslo, ar gamyklų perstumdymo, ar mokesčių lengvatų, pritraukiant žmones į regionus paskatinant jų sugrįžimą iš užsienio, galbūt nebevažinėjimą į didesnius miestus.
Prisimenu, prieš dvi kadencijas, o tada buvo krizė, atėję dešinieji įgyvendino tikrai kardinalių sprendimų. Manau, jų reikės ir dabar, nes yra ir „kovidas“, ir priskolinta pinigų, ir, kalbant apskritai, situacija miglota, ir Savivaldybės biudžetų nerenka.
Turės būti apsispręsta dėl šalies rajonams labai svarbių sprendimų. Kaip žinia, kitiems metams prognozuojamas mažesnis biudžetas, tad reikės mąstyti, kaip išgyventi.
Lengva tikrai nebus. Laukia sunkūs metai. Galbūt teks ir radikalesnių sprendimų suformuoti. Aišku, pirmiausia susiformuoti vadovybę. Pagal konservatorių laimėtą balsų skaičių kartu su dviem liberaliomis partijomis jiems užtenka daugumos. Gal dar kažką pasiims, kad sustiprintų savo poziciją. Taigi svarbiausia susiformuoti Vyriausybę ir pradėti dirbti. O darbai nebus nei lengvi, nei patys maloniausi.
– Paminėjote, kad šalies Savivaldybės vangiai renka biudžetą.
– Tiek Pakruojo rajone, tiek, teko kalbėtis su merais, kituose rajonuose biudžeto nesurinkimo problema yra. Gyvename nuotaikomis „gal vis dėlto surinksime“. Gal metų pabaigoje viskas ir bus gerai, juk baigiantis metams sulaukiame kelių mokesčių – sukrenta žemės, nekilnojamo turto, žemės nuomos mokesčiai.
Sunkiau sekasi su gyventojų pajamų mokesčiu – čia duobė, Pakruojo rajone šiai dienai nesurinkta apie 8 procentus, o tai yra apie 700 tūkstančių.
Priežastis tos duobės – dėl koronaviruso versle padaryti tam tikri atidėjimai. Kad verslui būtų lengviau išgyventi sunkumus ir atsigauti, buvo daromos tos lengvatos. Kai kurie verslininkai, ypač mažieji, norėdami stabilizuotis, tuo naudojasi.
Pas mus rajone didžiosios įmonės nesustojo ir kai kur netgi buvo padidinti tempai, buvo priimta papildomai žmonių, nes buvo mesta nemažai europinės paramos į regionus, susijusios su darbais keliuose ir infrastruktūros objektuose. Žemės ūkis irgi nesustojo – dirbo žemdirbiai ir pavasarį, ir rudenį. Taigi manome, kad mokesčiai kažkur dings.
– Kokie pastebėjimai išeinančiai valdžiai?
– Buvusi valdžia garsiai deklaravo, kad reikia kuo didesnį dėmesį skirti regionams, kad būtina stiprinti regionus. Bet praktikoje mes to nepajutome. Garsiai deklaruodami valdantieji vis bandė tą arkliuką išjodinėti, bet jis taip ir nepasidavė. Maža to, vis buvo stambinamos valstybinės įstaigos – vienos išvis iškeltos į didžiuosius miestus, kitos pamažintos. Realiai nepajutome, kad kažkas būtų suinteresuotas kažką palikti regione.
Gal sėkmės atvejis – pasirinktos tam tikros laisvos ekonominės zonos. Pavyzdžiui, Akmenei pasisekė, ten bus įkurta nemažai darbo vietų.
Gal šiek tiek susikoncentruota į investicijas. Baiginėjame regioninės plėtros finansavimo periodą, kitąmet prasidės naujas periodas, tęsis suplanuoti darbai.
Visa kita buvo tik kalbos, kad reikia gelbėti regionus, reikia padėti. Reikia, bet nebuvo.
Dabar po rinkimų, regionai, manau, nei nusivylę, nei nusigandę – tikimės gerų sprendimų. Svarbu, kad būtų analizuojama, kas daroma. Nes kai leidžia įstatymus nepasitarę, nepasiderinę, paskui juos pritaikant gyvenime, atsiranda daug nelogikos.
