Naujausios
„Saulėtos naktys“ — akibrokštas pinigų kultui
Prieš kelias savaites Gataučiuose (Joniškio rajonas) nuaidėjęs nekomercinis muzikos ir menų festivalis „Saulėtosios naktys“ tapo atsvara šimtais tūkstančių valstybės remiamiems festivaliams, į kuriuos norėdamas pakliūti turi mokėti nemažus pinigus už bilietus.
Trečią kartą surengta šventė išsiteko vos į 3000 litų biudžetą, o patekti į ją galėjo visi ir už dyka. Ir rinkosi — ne tik mūsų šalies gyventojai, bet svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Prancūzijos, Brazilijos.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Keturių dienų fiesta
Keturias dienas Gataučiuose šalia pagrindinio kelio „Ryga— Kaliningradas“ esančioje šimtametėje sodyboje, kurioje kažkada gyveno kelininkai, kur stabtelėdavo pašto karietos, o per II Pasaulinį karą buvo įsikūrę vokiečiai, skambėjo, šurmuliavo trečiasis nekomercinis muzikos ir menų festivalis “Saulėtosios naktys“.
Čia koncertavo dainuojamosios poezijos ir kitokios muzikos atstovai, dalyviai lipdė, piešė, šoko, stebėjo kiną po atviru dangumi, išmėgino jėgas rankų lenkimo, stalo teniso, tinklinio, purvo futbolo varžybose.
Vieni kitus mokė to, ką sugeba patys; kas negalėjo mokyti, mokėsi, žiūrėjo ir padėjo savanoriams kepti picas ekologiškoje, iš molio vietoje sumūrytoje krosnyje, tvarkė aplinką, bendravo, kūrėsi palapinėse ar šieno žaginiuose.
Į šventę užsuko įvairiausių tautybių žmonės: rusai, vokiečiai, ukrainiečiai, brazilai, prancūzai, švedai, lenkai... Mažas kaimas tapo gyva fiesta, į kurią įsijungė ir rajono jaunimo atstovai, vietos gyventojai.
Tebeplaukia padėkos ir dovanos
Su vienu pagrindinių idėjos įgyvendintojų sodybos šeimininku Sauliumi Bagdonavičumi pokalbiui susėdome po dviejų savaičių išsisklaidžius šventės šurmuliui, nors dar teritorijoje likę kažkieno daiktų, dar nesuskaičiuotos išlaidos.
Kas paskatino be didelių pinigų, nesiekiant pelno organizuoti festivalį, kuris tapo tam tikra atsvara komerciniams brangiai kainuojantiems renginiams?
— Pirmasis festivalis prieš trejus metus sutapo su mano gimtadieniu. Jau keliolika metų turėjau sodybą Gataučiuose, ją sutvarkėme, įvedžiau komunikacijas, įrengiau dušus, galvojame pravažiuojantiems žmonėms, keliautojams suteikti nakvynę.
Kad žmonių praplaukia nemažai, įsitikinau, kviesdamas dviratininkus ir pėsčius keliautojus į festivalį. Prikalbinome apsistoti pro šalį mynusius vokiečius. Žmonės pasakojo nakvoję kažkur pietų ir vidurio Lietuvoje. Vienur juos nuo ežero pakrantės išvijo, kitur apsistojus vietiniai akmenimis aplaidė palapinę. Būtų išsivežę blogus įspūdžius, bet pabuvę sodyboje, nusiprausę duše, pasinaudoję internetu, ramiai pamiegoję, jie liko dviems paroms, supratę, kad Rytų Europoje yra ir kitokių žmonių.
Kadangi su Andriumi Papicku (vienas iš festivalio rengėjų, kilęs iš Ukmergės), dar keliais bičiuliais esame aplankę dešimtis festivalių Lietuvoje, keliavę po pasaulį, turėjome bičiulių tarp muzikantų, nusprendėme surengti šventę sau patiems ir žmonėms, kurie negali mokėti didelių pinigų už bilietus į komercinius renginius.
Pirmajame festivalyje dainavo Jonas Krivickas ir Raimonda, joniškiečiai Mindaugas Ancevičius, Eglė Ancevičiūtė, Simas Kilius, grupė „Kablys“. Sulaukėme gerų atsiliepimų, pageidavimų ir siūlymų ateičiai. Negalėjome sustoti. Ir po šiųmetės šventės, kurioje sulaukėme apie 500 žmonių, tebeplaukia padėkos elektroniniu paštu, gavome dovanų. .
Tikslas yra saviraiška
— Didelę šventę organizuoti vienam — neįmanoma. Kaip subūrėte komandą? Iš kur atsiranda norinčių dirbti nemokamai?
— Esame keli, gal penki pagrindiniai organizatoriai, turime dar kokius penkis rimtus talkininkus. Vienas mūsų komandos narys dirba Vilniaus mokytojų namuose, kurie garsėja bardų vakarais, apskritai kultūrine programa. „Saulėtųjų naktų“ festivalyje muzikos kryptį praplėtėme: skambėjo ne tik dainuojamoji poezija, bet ir repo, roko muzika. Nenorime apsiriboti viena tematika, reikia įvairovės. Šiemet per keturis vakarus pasirodė 17 atlikėjų ir grupių, visi koncertavo nemokamai.
Tačiau svarbi ne tik muzika. Festivalio tikslas yra saviraiška, galimybė žmonėms parodyti sugebėjimus. Jei kažkas gali lipdyti — lipdo, kažkas moka piešti, moko kitus, kažkas supranta žaliavalgystės principus, surengia paskaitą.
Žmonės vieni apie kitus sužino, pasiūlo, pakviečia per socialinį tinklą facebook'-e, kalbina bičiulius, pažįstamus. Talkininkų, savanorių susirinko iki 40 žmonių.
— Kaip per trejus metus pasikeitė festivalis?
— Šiemet festivalyje buvo nemažai naujienų. Organizavome purvo futbolą, įrengėme indėniškas laužavietes, masažo palapinę, Vilniaus Universiteto žygeivių klubas atvežė atrakciją — tarzaniškų nusileidimų trasą tarp medžių, žaliavalgiai ruošė kokteilius iš vaisių, daržovių ir vietoje augančių žolių. Pakvietėme į svečius krišnaitus, kurie pagal savo receptus, naudodami savo prieskonius iš vietos gyventojų naminių produktų ruošė vegetarišką maistą.
Pažįstamas architektas sukūrė medinį visos sodybos maketą, jis sugalvojo iš šiaudų ritinių suręsti konstrukciją — piramidę, nuo kurios galėjai žvalgytis po apylinkes, ant jos sėdėti, valgyti, net joje miegoti. Šiaudų nemokamai atgabeno Gataučių žemės ūkio bendrovė. Seniūnė Janina Kadienė parūpino darbininkų, kurie kirto krūmokšnius, pjovė žolę, krovė žaginius, padėjo sukurti jaukią aplinką.
Be bilietų
— Festivalis „Saulėtosios naktys“ — nekomercinis, be bilietų. Žmonėms sunku įsivaizduoti, kad yra nemokamų dalykų?
— Po festivalio iš svečių sulaukėme siūlymo imti bent įėjimo mokestį. Kaip įdomu — visuomenė įpratinta už viską kloti pinigus. Gal Amerikoje yra daugiau nemokamų dalykų. Ten dažnai atėjęs į renginį parke gali pavalgyti nemokamai... 10 patiekalų. Bet yra ir festivalių, kur bilietas kainuoja 150 dolerių. Tokie renginiai turi gilias, kelių dešimčių metų tradicijas.
— Kai kuriems renginiams mūsų valstybė skiria šimtatūkstantinę paramą, o bendras jų biudžetas, pavyzdžiui, festivalio „Be2gether“, šiemet siekė apie milijoną litų. Jūsų požiūriu, ar tikslingas toks lėšų panaudojimas? Koks jūsų festivalio biudžetas?
— Festivalyje „Be2gether“ — daug meno, daug geros muzikos, tačiau pernelyg brangūs bilietai, berods, iki 150 ar 200 litų. Aukso vidurys mūsų krizės salygomis būtų apie 50— 70 litų ir tai ne kiekvienam studentui įkandama. O kur dar maistas, parkavimas.
Atvykusieji į „Saulėtąsias naktis“ automobilius galėjo statyti kaimo gatvėse, susitarėme, kad nemokamai savo aikštelę parkavimui skirtų vietos degalinės savininkas. Mūsų festivalio biudžetas šiemet buvo 3000 litų, skirtų iš vieno fondo. Iš tų pinigų turėjo pakakti apšvietimui, kurui, įgarsinimui, apsaugai. Manau, kad 3000 litų realiai reikėtų vien apsaugai. Bet jei turėtume tik 3 litus, irgi būtume darę.
— Festivalio gražus ir kartu paradoksalus pavadinimas — „Saulėtosios naktys“. Kodėl pasirinkote tokį netikėtą žodžų junginį?
— Pirmojo festivalio pavadinimas prieš trejus metus buvo „Saulėno naktys“, tačiau greitai suvokėme, kad tai — radijo “M1“ žodžiai, nors patys galvojome apie mano vardą. Pradėjome svarstyti, kaip reiktų susieti pavadinimą su Šiaulių kraštu, kad iš karto būtų aišku, kur maždaug renginys vyksta. Kadangi Šiauliai vadinami saulės miestu, o nuo jų iki Gataučių — netoli, mano gyvenimo draugė Modesta Tamkutė pasiūlė naują pavadinimą “Saulėtosios naktys“. Tai visiems organizatoriams patiko ir tiko.
Nuotraukos iš Sauliaus BAGDONAVIČIAUS asmeninio archyvo
SUVOKIMAS: Saulius Bagdonavičius, su bendraminčiais trejus metus rengiantis nekomercinį festivalį, stebisi, kad Lietuvoje vis labiau įsigali kultas.
FUTBOLAS: Festivalio organizatoriai pasiūlė neįprastą pramogą — purvo futbolą.
PIRAMIDĖ: Ši šiaudinė konstrukcija — piramidė traukte traukė užlipti ir apsižvalgyti po apylinkes.
VIETA: Trečiajam nekomerciniam muzikos ir menų festivaliui „Saulėtosios naktys“ Saulius Bagdonavičius užleido savo sodybą Gataučiuose.
