Saulėtas balandis nedžiugina gėlininkų

Asmeninio albumo nuotr.
Šiaulietė gėlininkė, vienmečių gėlių ūkio „Daivos ūkis“ įkūrėja Daiva Gailienė tikisi, kad tiesiai iš šiltnamio pavyks parduoti bent dalį užaugintų gėlių.
Pirmosiomis balandžio mėnesio dienomis sušilę orai, jei ne karantinas, ribojantis ir daugelį smulkių sezoninių verslų, greičiausiai džiugintų. Tačiau šią priešvelykinę savaitę dauguma augalininkystės atstovų išgyvena nerimo laiką. Ankstesniais metais virte jau virusi „turginė“ pavasarinių gėlių prekyba šiemet merdi. Gėlininkai bando prekiauti nuotoliniu būdu, vieną kitą pirkėją pakviečia į savo šiltnamius. Vis tik jau dabar aišku: dalis sodinukų liks nenupirkti ir keliaus į žaliųjų atliekų konteinerius.

Labiausiai neramu dėl skolų

Karantino apribojimai kaip reikiant pertvarkė smulkiųjų verslų ritmą.

Kuršėniškė individualios trąšų ir sėklų parduotuvės savininkė Genovaitė Norvaišienė kone ašaras braukia paklausta apie šiųmetį prekybos verslą. Trys pavasario mėnesiai – jos šeimos visų metų duona, juk ponios Genovaitės parduotuvėje pardavinėjamos sėklos, pavasarinės trąšos, durpės, vazonai, vienmečių gėlių daigai.

Kovas, balandis, gegužė G. Norvaišienės verslui visuomet, jau apie 25-erius metus, būdavo patys darbingiausi ir pelningiausi. Tai, ką uždirbdavo, prisiduriant senatvės pensiją, pakakdavo išgyventi visus metus.

„Lenda jurginai, lelijos. Gal Dievas duos nors nuo gegužės leis prekiauti...“, – prekybininkė vis dar puoselėja viltį, kad pavyks nors šiek užsidirbti ir grąžinti bent jau dalį skolų iš anksto įsigytų trąšų, sėklų, chemikalų, durpių, kitų prekių tiekėjams.

Karantino metu, nuo kovo vidurio, savo parduotuvę G. Norvaišienė uždarė. Sako, nors valdžia ir leido prekiauti įsileidžiant po vieną pirkėją, jį aptarnaujant ir išleidžiant, o paskui įsileidžiant kitą, ji to nedaro – pačiai neramu dėl pasaulį skriaudžiančios itin lakios infekcijos, juk priklauso rizikos žmonių grupei.

„Čia smūgis smulkiesiems verslininkams. Net neabejoju, kad kai kurie iš jų išvis nebeatsigaus. Yra prekybos centruose sėklų. Betgi ten jos ne pačios kokybiškiausios. O aš dirbu tik su patikimomis firmomis, esu apsirūpinusi sėklomis iš anksto, su tiekėjais reikia atsiskaityti. Iš ko, jei nėra jokių pajamų?“

Jei skolas tiekėjams pavyktų kaip nors atiduoti, G. Norvaišienė jau abejoja, ar tęstų verslą. Pernelyg daug streso.

„Laimė, kad dar gėlių daigų šiemet neprisiėmiau parduoti, kaip darydavau kiekvienais metais... Išprotėjusi būčiau“, – šypteli šneki moteris.

Vieni sunkumai

Pavasarinių gėlių augintoja, kuršėniškė Salva Rimkienė sako, kad šiųmetis verslas neša beveik tik nuostolį.

„Prekybos nėra. Galima prekiauti tik nuotoliniu būdu: atneši prie kiemo vartų ir palieki. Nelabai įmanoma iš to išgyventi. Duok Dieve, kad valstybės žadamos Rėmimo programos kažkiek kompensuotų patiriamus nuostolius. Tik neaišku, kiek tą valstybė bus pajėgi tai daryti...“, – svarsto augintoja.

Šiaulietė, vienmečių gėlių ūkio „Daivos ūkis“ įkūrėja Daiva Gailienė šiuo metu išbando prekybą tiesiai iš savo šiltnamių, kuriuose galvas kelia tūkstančiai smulkiažiedžių ir stambiažiedžių našlaičių.

„Viską vykdome griežtai laikydamiesi rekomendacijų, su klientais laikomės atstumų, patys mūvime ir klientams pateikiame vienkartines pirštines, dezinfekcinį skystį – kad kuo mažiau kontakto“, – sako augintoja.

Nepaisant žmonių noro puošti namų aplinką ir susidomėjimo, visų augalų, kuriuos „Daivos ūkis“ puoselėja šildomuose šiltnamiuose nuo sausio, realizuoti, anot savininkės, greičiausiai nepavyks.

Ankstesniais metais „Daivos ūkyje“ užaugintos našlaitės būdavo parduodamos ir centrinėje Šiaulių miesto ir apskrities rajonų turgavietėse.

„Ar realu, kad viską, ką parduodavome važinėdami po turgus, realizuotume iš namų?“, – tokia sėkme abejoja D. Gailienė.

Močiutėms – mieliausias turgus

Beveik tris dešimtmečius daugiamečių gėlių auginimu ir prekyba užsiimančią kuršėniškę Daivą Gasiūnienę šiandieninė gėlininkų situacija liūdina.

„Liūdesys. Augalai peržiemojo puikiai, bet nėra, kur jų dėti, – sako ilgametė Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė.

Sunkiausia, anot pašnekovės, vienmečių gėlių augintojams, juk būtent dabar šių gėlių prekybos pikas: vieni žmonės puošia aplinką, kiti kapines. Našlaitės, kiti vienmečiai pavasariniai žiedai gali tiesiog nesulaukti, kol bus leista prekyba turgavietėse.

Pasak ponios Daivos, augintojai bando internetinę prekybą, gėlės siunčiamos paštomatais. Toks būdas kažkiek gelbsti augintojus, tačiau juo dažniau naudojasi jaunesni žmonės. Juolab kad internetu nežinai, kokios kokybės augalą gali gauti.

„Močiutės ateidavo į turgų tam, kad augalėlį apžiūrėtų, spalvą pasirinktų, prie kapelio priderintų“, – tradicinio gėlių prekybos būdo pasiilgusi D. Gasiūnienė.

Jai apmaudu, kad ir valstybės Rėmimo programa numatyta ne patiems smulkiausiems (tokių apie 90 procentų), kokie dažniausiai yra vienmečių gėlių augintojai, turintys mažulyčius plotelius, o turintiems kiek stambesnius ūkelius ar veiklas.

„Manau, kad būtent tokius reikia labiau paremti“, – įsitikinusi pašnekovė.