Naujausios
Festivalis visuomet įdomus
– Liepos 4–8 dienomis tarptautinis folkloro festivalis-konkursas „Saulės žiedas“ Šiauliuose organizuojamas jau devintą kartą. Koks jis šiemet?
– „Saulės žiedas“ pasižymi tuo, kad yra visada įdomus – jame niekada nedalyvauja tos pačios užsienio grupės. Stengiamės plėsti geografiją, pristatyti regionus – šiemet atsiranda labai įdomi Panamos grupė. Tokioms grupėms, kaip iš Panamos, turime surasti daugiau festivalių Europoje, nes skristi dėl vieno jiems būtų per didelė prabanga. Džiugu, kad turime partnerių, tad po mūsų festivalio Panamos ansamblis važiuos į festivalį Lenkijoje.
Kiekviena šalis festivalyje pristato savo regioną, tradicinę kultūrą. Norėjosi kuo daugiau įvairovės, bet visi žinome, kokia yra ekonominė situacija, be to, po pandemijos atsidarė labai daug festivalių visame pasaulyje, didžiulė konkurencija. Kodėl dalyviai turėtų rinktis Šiaulius? Mes neturime galimybių pasiūlyti gyventi viešbučiuose, kaip, pavyzdžiui, Marselis ar Maljorka.
Džiaugiamės, kad šiemet festivalio puokštę sudarys dešimt šalių. Festivalyje dalyvauja Švedija, Panama, Ispanija, Portugalija, Čekija, Lenkija, Ukraina, Vengrija, Latvija ir Lietuva.
Įdomi situacija su Latvijos kolektyvais – iškilo problema, nes Latvijoje vyksta šimtmečio Dainų šventė. Iš Rygos vienai dienai – vienam koncertui – atvyks grupė ir konkurse dalyvaus viena tradicinių kanklių atlikėja.
Džiaugiamės ansambliu iš Ukrainos – Lvovo “Halychyna” labai nusipelnęs, aukšto profesinio meistriškumo kolektyvas.
Ispanijos, Portugalijos kolektyvai visada būna spalvingi. Žinoma, džiaugiamės visais, kurie dalyvaus – Vengrija, Čekija, Lenkija, Švedija.
Pirmą kartą pas mus atvažiuoja Tarptautinės šokių festivalių federacijos sekretorius Emil Dimitrov iš Bulgarijos, jis bus žiuri narys šokių konkurse. Mes priklausome organizacijai, džiaugiamės, kad jų dėka pavyksta prisikviesti grupes – be pažįstamų, tarpininkų nepakaktų tik išsiųsti laiškus. Nebent Afriką – ji lenda pas mus per langus, gavau 5–6 paraiškas. Buvo ir grupė iš Indijos, bet kai paklausėme, kur anksčiau koncertavo, atsakė, kad pernai buvo Vokietijoje. O Šengeno vizą pernai tegavę penki kolektyvo nariai iš penkiolikos, kitų tušti pasai.
Buvo labai susidomėjusi Pietų Korėja, laukėme grupės, rudenį buvau susitikęs su atstovais, bet pavasarį atsiuntė neigiamą atsakymą – galbūt jie prisibijo karo.
– „Saulės žiedas“ būdavo rengiamas kas dvejus metus, šiemet grįžta po ketverių metų pertraukos. Po pandemijos teko daryti ilgesnę pertrauką?
– Pertrauka atsirado dėl objektyvių priežasčių. Buvome planavę 2022 metais atnaujinti festivalį, bet, pasikalbėję su Savivaldybe, nutarėme metus palaukti, nes daug renginių persikėlė iš 2021 metų, nebūtume gavę didesnio finansavimo, o mūsų renginys to reikalauja, nes vien užsienio atlikėjų bus apie 250, o iš viso – apie 700 žmonių.
– Koks šių metų šventės biudžetas?
– Apie 130 tūkstančių eurų.
– Šventės pradžią šį vakarą, 18 valandą, paskelbs tradicinė eisena. Kokia pirmojo vakaro programa?
– Eisena pajudės nuo „Šiaulių“ viešbučio iki Didžiosios festivalio scenos Vilniaus gatvės bulvare, prie Kaštonų alėjos. Kviečiame prisijungti visus šiauliečius – pirmą kartą bus didžiulė akcija – „Norfa“ dovanoja ledų. Ir žiūrovai, ir dalyviai, visi, kurie ateis, bus nemokamai vaišinami ledais.
Didžiojoje scenoje vyks festivalio atidarymas, visų šalių, grupių pristatymas, sveikinimo kalbos. Po to – visų grupių koncertas.
– Festivalio metu, Liepos 6-ąją, bus minima Valstybės diena. Kaip ją švęs festivalio dalyviai?
– Programos naujovė – Liepos 6 dieną Šiaulių katedroje vyksiantis koncertas „Skambėkite, kanklės“, juo pažymėsime Mindaugo karūnavimo dieną.
Pirmą kartą į Šiaulius iš visos Lietuvos suvažiuos per 120 kanklininkų, kartu dainuos choras „Polifonija“, bus specialus apšvietimas. Renginio režisierius – Aleksandras Špilevoj.
Ši programa bus šimtmečio Lietuvos dainų šventės, kuri vyks kitais metais, įžanga. Šiauliečiams nusišypsojo laimė pirmiems pamatyti šią programą. Apie Mindaugo karūnavimo reikšmę kalbės istorikas Arūnas Gumuliauskas. 21 valandą katedroje visi sugiedosime „Tautišką giesmę“.
Po to bus pasišokimai – naktišokiai, kas norės, bulvare galės gerai praleisti laiką.
Liepos 6 dieną festivalyje dalyvaujantys užsieniečiai vyks į Šiaulių regioną. Mūsų svečiai aplankys Akmenės rajoną (Papilę), Joniškio rajoną (Žagarę), Radviliškio rajoną (Šeduvą, Tyrulius), Šiaulių rajoną (Kuršėnus, Sauginius, Gruzdžius, Šakyną, Žarėnus). Į regionus keliaus visi svečiai, išskyrus ukrainiečius – planuojame jiems suteikti laisvą dieną ir nuvežti į Palangą prie jūros.
– Kas festivalyje atstovaus Lietuvai?
– Gaila, kad šiemet konkursinėje programoje neturime nė vieno šokio kolektyvo iš Lietuvos. Keista. Šiauliuose nėra kolektyvo, kuris turėtų muzikantus. Yra „Salduvė“, jie dalyvaus nekonkursinėje programoje, nes jų meno vadovas Darius Daknys yra ir festivalis meno vadovas.
Bet bus daug nekonkursinių kolektyvų, jie atvažiuos vienai ar dviem dienoms, vieni keis kitus. Pavyko prisikviesti tikrai gerų atlikėjų.
– „Saulės žiedas“ yra ne tik festivalis, bet ir konkursas. Kokiose kategorijose varžysis atlikėjai?
– Taip, tai mūsų tradicija, tuo mūsų festivalis ir išskirtinis, kad turime konkursinę dalį – vieninteliai Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Turime šešias kategorijas, jose varžosi tradicinių šokių grupės, stilizuotų šokių grupės, muzikavimo, dainavimo ansambliai ir dvi solistų kategorijos – muzikantų ir dainininkų.
– Atlikėjus vertins komisija, kurioje, deja, šiemet nebėra amžinybėn iškeliavusios Zitos Kelmickaitės. Kas pakeis garsiąją muzikologę?
– Z. Kelmickaitė buvo ilgametė pirmininkė – nuo pirmojo festivalio. 2019 metais ji negalėjo dalyvauti festivalyje, nes dalyvavo „Nacionalinėje ekspedicijoje“, bet buvo atvažiavusi į uždarymą.
2019 metais Z. Kelmickaitę pakeitė Loreta Sungailienė. Taip likimas sutapo – šiemet komisijos pirmininkė vėl bus L. Sungailienė, pati ves ir atidarymo, ir uždarymo koncertus. Gražus atminimas ir perdavimas kitai kartai.
Fotografuotis, klausinėti, domėtis!
– Kartu su festivaliu grįžta ir tradicinė Tautodailės ir amatų mugė?
– Visame pasaulyje mugė neatskiriama nuo festivalio – ar būsi Frankfurte, ar kokiame Lotynų Amerikos miestelyje. Nuo seno žmonės renkasi į aikštes, nuo viduramžių mugės vyksta – žmonės ir susirenka, ir pasivaišina, ir pasibūna, ir apsiperka, ir pasiklauso pasirodymų. Tą tradiciją norime tęsti.
Mugė Vilniaus gatvės bulvare prasidės liepos 6 dieną ir truks tris dienas, iki liepos 8 dienos.
– Šių metų naujovė – etnožaidimų erdvė. Kokių dar veiklų numatyta?
– Etnožaidimų aikštelė įsikurs prieš Didždvario gimnaziją. Žaidimus ves Jonas Kavaliauskas. Etnoaikštelė ir dideliems, ir mažiems veiks nuo festivalio pradžios.
Prie Didždvario gimnazijos bus fotosienelė. Labai kviestume Liepos 6-ąją rengtis tautiniais rūbais, fotografuotis, laimėti prizų.
Festivalis išsiskleis ne tik Didžiojoje scenoje, bet vyks ir „Saulės miesto“ terasoje, šokių bus mokoma Vilniaus gatvės bulvare. Kada, jei ne per „Saulės žiedą“, pasimokyti kitų šalių šokių? Ispaniškų šokių pamoką ves komisijos narys iš Ispanijos Gabriel Frontera, jis turi savo šokių mokyklą. Ateikime ir pabandykime!
Uždarymo koncertas vyks šeštadienį 19 valandą ir tradiciškai bus įteiktas „Grand Prix“, apdovanosime grupes ir kitais prizais, įteiksime žiūrovų prizą, Kultūros ministerijos prizą.
Raginu į festivalį ateiti geros nuotaikos, nebijoti pabūti koncertuose iki pat galo. Fotografuotis, klausinėti, domėtis!
Bus pailgintas autobusų eismas – autobusai kursuos valanda ilgiau, tad po renginių visomis kryptimis bus galima grįžti namo.
– 2019 metais festivalio metu buvo rekonstruojamas bulvaras, Kultūros centras, dabar – „Saulės“ koncertų salė. Nesibaigiančios problemos dėl koncertų vietos?
– Yra bėda – visi žino ir reikia suprasti – šimtatūkstantinis miestas neturi koncertų salės. Kur padaryti renginį, jeigu dalyvauja 100, 200, 300 žmonių? Kur jiems persirengti, kokia scena turi būti? Šiauliečiai nusipelno turėti salę. Labai tikėjausi, kad birželį bus baigta „Saulės“ rekonstrukcija, kad galėsime organizuoti koncertus ir nebijoti orų.
– Kokius atsarginius variantus pasiruošėte, jei prapliups lietus?
– Kultūros centrą. Ten esame kelis kartus darę koncertus, vienais metais netgi atidarymą teko perkelti, nes lietus viską nuplovė.
Galbūt kai kas klaus, kodėl koncertai nevyksta Centrinio parko estradoje? Tokią galimybę svarstėme, bet iškart atsisakėme, nes scena yra toli, o folklore turi matyti kostiumą, pajausti emociją – tai ne popkoncertas. Kitu atveju reikalingi didžiuliai LED ekranai visas penkias festivalio dienas – kaštai išaugtų. O jei visas dienas lis lietus?
– Festivalis yra įtrauktas į oficialius 2023 metų tarptautinės šokių festivalių federacijos FIDAF ir tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV renginių kalendorius. „Saulės žiedas“ turi autoritetą, savo vardą tarp kitų festivalių?
– Esu FIDAF organizacijos vykdomajame komitete, džiaugiuosi mūsų vėliavėle per kongresus. Esame sulaukę tikrai gerų atsiliepimų. Gabriel Frontera, kuris, minėjau, atvažiuoja, apie festivalį yra daug ir plačiai papasakojęs – malonu, kad apie mus sklinda geri atsiliepimai.
Vienintelis, ko mums trūksta, tai apgyvendinimo sąlygos, bet čia problema – nuo pirmojo festivalio. Džiaugiamės bendradarbiavimu su Šiaulių technologijų mokymo centru, jų komanda prisideda prie festivalio – festivalio dalyviai gyvens jų bendrabutyje, dirbs jų savanoriai.
Gyva tradicija
– Prisiminkite, nuo ko prasidėjo „Saulės žiedas“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 2005 metų?
– Kai dar dirbau tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute su „Saulės“ ansambliu važinėdavome po pasaulį. Būdami Anglijoje pamatėme festivalį, kuriame dalyvavo daug šalių. Vakarodami pašnekėjome: o kodėl Šiauliuose negalime padaryti? Komanda – Darius Daknys, Rūta Stankuvienė ir aš – trise pradėjome sukti „Saulės žiedo“ ratą.
Nenorėjome festivalio su dviem šalimis – jei darai konkursą, turi būti ir normalus konkuruojančių dalyvių skaičius. Tikėjome festivalio sėkme – kitaip nebūtume pradėję organizuoti.
Daugiausia festivalyje yra dalyvavę 14 šalių. Mūsų noras būtų festivalį praplėsti, kooperuotis su kokiu nors miestu, tarkime su Palanga, bet reikia surasti partnerių, kurie to irgi norėtų.
– Kokius reikalavimus keliate festivalio dalyviams?
– Būtina gyva muzika, gyvas tradicinis atlikimas, nacionaliniai instrumentai, neleidžiame naudoti jokių įrašų. Yra žmonių skaičiaus apribojimas: kiek turi būti šokėjų, kokio didumo grupė.
Tėra viena stilizuotų šokių kategorija, visa kita – tradicinis atlikimas. Kartais kyla nesusipratimų – vadovai gerai nepaskaito nuostatų – visi nemėgstame skaityti. O ten parašyta: turi būti tradicinis atlikimas. Pavyzdžiui, vienais metais iš Moldovos buvo superinis kolektyvas, labai profesionaliai muzikantai grojo konkurse, pasistatę nateles. Tradicinis grojimas iš natų, parašytų kompozitorių? Grojo virtuoziškai, fantastiškai ir nustebo, kad jų neįvertino. Paaiškėjo, kad nežinojo nuostatų.
– Kai festivalis baigiasi, koks jums ženklas rodo, kad „Saulės žiedas“ pavyko?
– Kaip festivalio direktorius sakau: festivalis pavyko, kai subalansuoju biudžetą, kai būna geras oras ir kai visi dalyviai ir žiūrovai patenkinti.
