Saulės mūšio jubiliejus ražienų lauke

Saulės mūšio jubiliejus ražienų lauke

Ražienų lauke Jauniūnuose — tarp Šiaulių ir Joniškio — vakar aidėjo šūksniai, žvangėjo ginklai. Apeigomis, ugnies šou, parodomąja kova iškilmingai paminėtos 775-osios Saulės mūšio — europinio masto susirėmimo — pergalės metinės.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Mūšio inscenizacija

Dangus niaukstosi, laukas šalia Jauniūnų nuščiūva, pasigirsta būgnų dundėjimas, suskamba rago garsai. Į priekį pasitikti priešo traukia lietuvių pulkas.

Ginkluoti kalavijais, kirviais kariai susiremia lauko vidury. Iš pradžių kalavijuočiai ryžtingai puola, bando veržtis pro lietuvių genčių sieną, tačiau atkaklūs kovotojų pulkai nepasiduoda.

Dar keli smūgiai, keli metrai atkovotos žemės ir pasigirsta pergalės šūksniai bei susirinkusiųjų — suaugusiųjų ir vaikų, latvių, lietuvių — plojimai.

Lietuvos, Latvijos, Estijos istorijos rekonstrukcijos klubų inscenizuota kova baigta.

Mūsų istoriją nulėmusi kova

O tikroji kova, vykusi 1236 metais, atnešė permainų visai Europai. Saulės mūšio pergalė įkvėpė prieš vokiečius sukilti kuršius, žiemgalius, sėlius.

Suprasdami, kad nesugebės įveikti lietuvių pasipriešinimo, 1237 metais kalavijuočiai susivienijo su kryžiuočiais ir tapo Vokiečių Ordino vasalu, vadintu Livonijos Ordinu.

„Saulės mūšis buvo europinio lygio kova. Vokiečių istorikai jį pripažįsta esant pasaulino masto“, — vakar Joniškyje istorijos ir kultūros muziejaus surengtoje konferencijoje pastebėjo istorikas docentas Romas Batūra, priminęs, kad Lietuva net 250 metų demonstravo tvirtybę ir karinę diplomatiją, kariaudama su užpuolikais iš Rytų ir Vakarų.

Saulės mūšio laikus priminė ir muziejuje atidaryta archeologo Ernesto Vasiliausko archeologinių radinių paroda.

Pergalės pašlovinimas

Nutilus inscenizuotos kovos aidams uždegtas aukuras žuvusiųjų vėlėms pagerbti, pergalei ir pagoniškiems dievams pašlovinti, skambėjo apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ (Vilnius) dainos, į ugnį kaip auka žiro grūdai, gintaro dulkės. Pergalei skirti vainikai, kuriuos pynė nevyriausybinės organizacijos, mokyklos.

Ore sklandė ne tik pergalės, bet ir ant laužo kepto laimikio kvapai. Žmonės vaišinosi kulinarinio paveldo gaminiais: sūriais, namine duona, koše, saldžiais kepiniais, galėjo įsigyti kalvio nukaltą jubiliejinę monetą, geležinių saulučių.

Senovine muzika užliejo „Obscurrus orbis“ iš Latvijos, aidėjo Aistės Smilgevičiūtės ir grupės “Skylė“ patriotinės dainos. Vakaro temstantį dangų nušvietė “Ugnies valdovų“ iš Kauno ugnies šou.

Minėjimas ražienų lauke

Į 775-ąją Saulės mūšio pergalės sukaktį atvykę vietos gyventojai ir svečiai minėjo ne įprastoje vietoje greta Jauniūnų, kur turi iškilti memorialias, bet kaimo gale ražienų lauke. Saulės mūšio memorialo statybos stringa dėl nepakankamo finansavimo.

2005-aisiais Vyriausybė nutarė įamžinti Saulės mūšio vietą, pastatant memorialinį kompleksą. Konkursą laimėjo architekto Algimanto Černiausko ir skulptoriaus Gintauto Lukošaičio projektas, pagal kurį memorialinio komplekso centre iškils 30 metrų aukščio saulės laikrodžio smailė, atsiras tvenkinys su akmenų taku — kūlgrinda, ąžuolų .

Jono TAMULIO nuotraukos

MŪŠIS: Istorijos rekonstrukcijos klubų iš Latvijos, Lietuvos, Estijos nariai prieš žiūrovų akis inscenizavo didžiąją kovą su kalavijuočiais. 

MASTAS: Istorikas Romas Batūra Saulės mūšį vadina europinio ir net pasaulinio masto kova.

SAULUTĖS: Kalvis Milvydas Giedraitis (Joniškio rajonas) kalė geležines saulutes. 

KEPSNYS: Ant laužo kepa laimikis.

PAŠLOVINIMAS: Folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“ (Vilnius) dainomis ir aukomis pašlovino žuvusius, pergalę ir pagonių dievus. 

LAUKIMAS: Lietuviai pasislėpę laukia artėjančio priešo, kad įviliotų jį į pelkę. 

DABARTIS: Šiuo metu taip atrodo Saulės mūšio memorialo dalis — įrenginėjamas tvenkinys.