Naujausios
Saulę dengia teršalai
Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pasiektas rekordas
„Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.“
Sausį net 13 dienų oro tarša kietosiomis (KD) dalelėmis viršijo leistinas normas.
„Iš tų 13 dienų – trijų dienų tarša buvo susijusi su tolimosios taršos pernešimu, o visi kiti atvejai – mūsų pačių“, – sakė R. Šemeta.
Sausį buvo atvejų, kai antroje dienos pusėje fiksuota net šešis kartus didesnė nei leistina KD tarša.
Aplinkosaugininkas pabrėžė, jog skatinimas naudoti biomasę šildymui – ne vien gėris. Indidvidualūs namai, nors gali naudoti šildymui dujas, jų nebejungia. Kūrena medieną ar jos atliekas.
Savivaldybę skambučiais atakuoja darželių auklėtojos, klausdamos, ar galima vaikus išvesti į lauką?
„Ne tik aplinkosaugininkai, bet ir sveikatos specialistai dėl biomasės bumo turi pradėti šaukti“, – įsitikinęs R. Šemeta.
Transportas, šildymas, atnešta tarša
Savivaldybės užsakymu oro taršos KD Šiauliuose tyrimą atlieka Fizikos instituto mokslininkai.
Mokslinis bendradarbis Darius Valiulis pristatė tarpinius tyrimo rezultatus. Tiriamos su aerozoliu į plaučius įkvepiamos KD dalelės – iki 10 mikrometrų (palyginimui, žmogaus plaukas yra septynis kartus storesnis).
Tiriama KD koncentracijos dinamika paros metu, jų dydis, cheminė sudėtis. Nustatomi anglies, kuri susijusi su deginimo veiksniais, amonio, chloro, nitratų, sulfatų kiekiai. Pagal tai sprendžiama ir apie taršos šaltinius.
Piko valandomis anglies randama iki 60-70 procentų dalelių masėje. Amonio kiekiai didėja su transporto srauto padidėjimo valandomis.
Mokslininkai patvirtina, jog KD masė yra dviejų taršos šaltinių – vietinių ir tolimojo pernešimo – samplaika.
Tyrimas darytas tris sezonus: 2011 metais visą lapkričio mėnesį, 2012 metais nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios ir vieną savaitę gegužės mėnesį.
Gegužę, kai šildymo nebebuvo, KD taršos pikas fiksuotas 9 valandą ir 18 valandą. Dėl transporto taršos ir kylančių dulkių.
Galutinių tyrimo išvadų dar nėra.
Ką daryti?
Miesto gatves tvarkančios bendrovės „Specializuotas transportas“ vadovas Rolandas Stanys sakė, jog gatvės nuo purvo bus pradėtos valyti, kai tik sniegas nutirps. Įmonė turi modernią techniką, kuri „susiurbia“ purvą ir dulkes.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro atstovė Janina Jakuš teigė, jog pirmiausia turi būti sprendžiama individualių namų kvartalų šildymo problema.
„Ar medį deginsime, ar bambalį, orą teršime, – sakė J.Jakuš. – Globaliai turime spręsti problemą, jeigu norime sumažinti oro taršą.“
R. Stanys, kurio vadovaujama įmonė yra ir atliekų vežėja, mano, jog Savivaldybė turi priemonių taršai mažinti.
„Nuo 2008 metų stebime tokią dinamiką: lapkritį–balandį yra pakuočių badas – nebėra popieriaus, kartono, plastiko, – sakė R. Stanys. – Visa tai deginama. Kodėl gyventojai neskatinami rūšiuoti antrines atliekas, ar tai ne savivaldos reikalas?“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TARŠA: Mieste žiemą vienas pagrindinių oro taršos šaltinių – namų šildymas.
TYRĖJAS: Fizikos instituto mokslinis bendradarbis Darius Valiulis pristatė Šiauliuose atliekamą oro taršos kietosiomis dalelėmis tyrimą – galutinių išvadų ir rekomendacijų dar nėra.
SUSIDOMĖJIMAS: Romaldas Šemeta, Aplinkos skyriaus vedėjas, gilinosi į taršos dinamikos grafikus.
NUOMONĖ: Rolandas Stanys, bendrovės „Specializuotas transportas“ vadovas mano, jog Savivaldybė turi skatinti atliekų rūšiavimą – tada popierius, kartonas ir „bambaliai“ nekeliaus į šildymo katilus.
