Šatrijos Raganą primena ir jos tautinis kostiumas

Šat­ri­jos Ra­ga­ną pri­me­na ir jos tau­ti­nis kos­tiu­mas

Va­kar Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je Šiau­lių uni­ver­si­te­to Lie­tu­vių kal­bo­ty­ros, li­te­ra­tū­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos bei Me­nų ka­ted­ros ir „Auš­ros“ mu­zie­jus su­ren­gė teks­tų skai­ty­mus „Šat­ri­jos Ra­ga­na: va­kar ir vi­sa­dos“, skir­tus ra­šy­to­jos 140-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Ren­gi­ny­je eks­po­nuo­tas Šat­ri­jos Ra­ga­nos au­ten­tiš­kas tau­ti­nis kos­tiu­mas.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Apie Šat­ri­jos Ra­ga­nos au­ten­tiš­ką tau­ti­nį kos­tiu­mą pa­sa­ko­jo „Auš­ros“ mu­zie­jaus Et­nog­ra­fi­jos sky­riaus ve­dė­ja Si­gi­ta Mil­vi­die­nė. Tai – vie­nas ver­tin­giau­sių mu­zie­jaus fon­dų eks­po­na­tų, sau­go­mas nuo 1930-ųjų rugp­jū­čio mė­ne­sio, praė­jus ke­lioms sa­vai­tėms po ra­šy­to­jos mir­ties lie­pos 24-ąją.

Rū­bą pa­do­va­no­jo Šat­ri­jos Ra­ga­nos pusb­ro­lis Bo­les­lo­vas Peč­kaus­kis. Jis tuo me­tu bu­vo vie­nas ak­ty­viau­sių Šiau­lių kraš­to­ty­ros drau­gi­jos na­rių, vie­nas „Auš­ros“ mu­zie­jaus stei­gė­jų.

„Trūks­ta tik vie­nos kos­tiu­mo da­lies – pa­lai­di­nės, o iš­sau­go­ta lie­me­nė, pri­juos­tė, si­jo­nas, juos­ta, ka­ro­liai, kuo tik­rai puo­šė­si ra­šy­to­ja“, – sa­kė S. Mil­vi­die­nė.

Ir kaip įro­dy­mą pa­ro­dė fo­tog­ra­fi­ją, kur ra­šy­to­ja įam­žin­ta vil­kin­ti šiuo tau­ti­niu kos­tiu­mu gi­mi­nai­čių bū­re­ly­je. Tik pa­si­puo­šu­si ki­tais ka­ro­liais ir ne­ry­šin­ti juos­tos. Esą tai nie­ko ste­bė­ti­no, šios rū­bo da­lys yra kaip pa­puo­ša­las, ku­riuos mo­te­rys mėgs­ta keis­ti.

„Uni­ka­lus tau­ti­nis kos­tiu­mas dar ver­tin­ges­nis, kad iš­li­ku­si ir nuo­trau­ka“, – sa­kė S. Mil­vi­die­nė.

Jos tei­gi­mu, rū­bas at­spin­di XX am­žiaus pra­džios tau­ti­nio kos­tiu­mo ten­den­ci­jas. Jis yra šiek tiek ki­toks, ne­gu šian­dien dė­vi tau­ti­nių šo­kių ar folk­lo­ro ko­lek­ty­vų na­riai.

„Mat XX am­žiaus pra­džio­je tau­ti­nio at­gi­mi­mo lai­ko­tar­piu žmo­nės no­rė­jo dė­vė­ti tau­ti­nį kos­tiu­mą, ta­čiau ne tra­di­ci­nį kai­miš­ką“, – sa­kė S. Mil­vi­die­nė. To­dėl, se­kant ma­das, au­di­niai bu­vo ne­be ran­kų dar­bo, o fab­ri­ko. Bū­tent iš to­kios pat me­džia­gos pa­siū­ti Šat­ri­jos Ra­ga­nos tau­ti­nio kos­tiu­mo lie­me­nė ir si­jo­nas.

Ra­šy­to­ja dau­giau­sia gy­ve­no Že­mai­ti­jo­je, o ko­dėl pri­juos­tė ir juos­ta su su­val­kie­tiš­kais mo­ty­vais – do­mė­jo­si mu­zie­ji­nin­kė.

„At­sa­ky­mą ra­dau, skai­ty­da­ma apie ra­šy­to­ją, kai ji nuo 1909 me­tų ir pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro mo­ky­to­ja­vo Ma­ri­jam­po­lės mer­gai­čių pro­gim­na­zi­jo­je, – tvir­ti­no S. Mil­vi­die­nė. – Iš ten iš­sau­go­jo ir pri­juos­tę, juos­tą“.

Ren­gi­ny­je pra­ne­ši­mą apie Šat­ri­jos Ra­ga­ną ir Vy­dū­ną, kaip apie mū­sų tau­ti­nio ir dva­si­nio at­gi­mi­mo ved­lius skai­tė Vy­dū­no drau­gi­jos na­rys doc. dr. Juo­zas Ši­diš­kis, Šat­ri­jos Ra­ga­nos kū­ry­bą pri­sta­tė Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rius Vla­das Ba­ra­naus­kas.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Lie­tu­vių kal­bo­ty­ros, li­te­ra­tū­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos ka­ted­ra ir Me­nų ka­ted­ra bu­vo pa­kvie­tu­si moks­lei­vius ir stu­den­tus iš vi­sos Lie­tu­vos da­ly­vau­ti kū­ry­bi­nių dar­bų kon­kur­se „Šat­ri­jos Ra­ga­nai – 140“. Apie 80 kon­kur­san­tų, pa­si­telk­da­mi įvai­rias kū­ry­bos prie­mo­nes ir žan­rus (ta­py­bą, gra­fi­ką, fo­tog­ra­fi­ją, vi­deo­fil­mus, teat­ri­nes imp­ro­vi­za­ci­jas, esė, poe­zi­ją, no­ve­les, ap­sa­ky­mus) in­terp­re­ta­vo ir ver­ti­no lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kės gy­ve­ni­mą, kū­ri­nius. Kon­kur­so lau­rea­tai pa­skelb­ti ir ap­do­va­no­ti.

Au­to­riaus nuo­tr.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Et­nog­ra­fi­jos sky­riaus ve­dė­ja Si­gi­ta Mil­vi­die­nė sa­kė, kad ra­šy­to­ja Šat­ri­jos Ra­ga­na sklei­dė lie­tu­viš­ku­mą ne tik sa­vo kū­ry­ba ir ki­ta veik­la, bet ir ne­šio­ja­mais rū­bais.

Tau­ti­niu kos­tiu­mu vil­kin­čios Šat­ri­jos Ra­ga­nos (de­ši­nė­je) nuo­trau­ka pa­di­di­na šio rū­bo ver­tę kaip mu­zie­jaus eks­po­na­to.