Naujausios
Šatrijos Raganą primena ir jos tautinis kostiumas
Vakar Chaimo Frenkelio viloje Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos bei Menų katedros ir „Aušros“ muziejus surengė tekstų skaitymus „Šatrijos Ragana: vakar ir visados“, skirtus rašytojos 140-osioms gimimo metinėms. Renginyje eksponuotas Šatrijos Raganos autentiškas tautinis kostiumas.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Apie Šatrijos Raganos autentišką tautinį kostiumą pasakojo „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė. Tai – vienas vertingiausių muziejaus fondų eksponatų, saugomas nuo 1930-ųjų rugpjūčio mėnesio, praėjus kelioms savaitėms po rašytojos mirties liepos 24-ąją.
Rūbą padovanojo Šatrijos Raganos pusbrolis Boleslovas Pečkauskis. Jis tuo metu buvo vienas aktyviausių Šiaulių kraštotyros draugijos narių, vienas „Aušros“ muziejaus steigėjų.
„Trūksta tik vienos kostiumo dalies – palaidinės, o išsaugota liemenė, prijuostė, sijonas, juosta, karoliai, kuo tikrai puošėsi rašytoja“, – sakė S. Milvidienė.
Ir kaip įrodymą parodė fotografiją, kur rašytoja įamžinta vilkinti šiuo tautiniu kostiumu giminaičių būrelyje. Tik pasipuošusi kitais karoliais ir neryšinti juostos. Esą tai nieko stebėtino, šios rūbo dalys yra kaip papuošalas, kuriuos moterys mėgsta keisti.
„Unikalus tautinis kostiumas dar vertingesnis, kad išlikusi ir nuotrauka“, – sakė S. Milvidienė.
Jos teigimu, rūbas atspindi XX amžiaus pradžios tautinio kostiumo tendencijas. Jis yra šiek tiek kitoks, negu šiandien dėvi tautinių šokių ar folkloro kolektyvų nariai.
„Mat XX amžiaus pradžioje tautinio atgimimo laikotarpiu žmonės norėjo dėvėti tautinį kostiumą, tačiau ne tradicinį kaimišką“, – sakė S. Milvidienė. Todėl, sekant madas, audiniai buvo nebe rankų darbo, o fabriko. Būtent iš tokios pat medžiagos pasiūti Šatrijos Raganos tautinio kostiumo liemenė ir sijonas.
Rašytoja daugiausia gyveno Žemaitijoje, o kodėl prijuostė ir juosta su suvalkietiškais motyvais – domėjosi muziejininkė.
„Atsakymą radau, skaitydama apie rašytoją, kai ji nuo 1909 metų ir pirmojo pasaulinio karo mokytojavo Marijampolės mergaičių progimnazijoje, – tvirtino S. Milvidienė. – Iš ten išsaugojo ir prijuostę, juostą“.
Renginyje pranešimą apie Šatrijos Raganą ir Vydūną, kaip apie mūsų tautinio ir dvasinio atgimimo vedlius skaitė Vydūno draugijos narys doc. dr. Juozas Šidiškis, Šatrijos Raganos kūrybą pristatė Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas.
Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra ir Menų katedra buvo pakvietusi moksleivius ir studentus iš visos Lietuvos dalyvauti kūrybinių darbų konkurse „Šatrijos Raganai – 140“. Apie 80 konkursantų, pasitelkdami įvairias kūrybos priemones ir žanrus (tapybą, grafiką, fotografiją, videofilmus, teatrines improvizacijas, esė, poeziją, noveles, apsakymus) interpretavo ir vertino lietuvių literatūros klasikės gyvenimą, kūrinius. Konkurso laureatai paskelbti ir apdovanoti.
Autoriaus nuotr.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė sakė, kad rašytoja Šatrijos Ragana skleidė lietuviškumą ne tik savo kūryba ir kita veikla, bet ir nešiojamais rūbais.
Tautiniu kostiumu vilkinčios Šatrijos Raganos (dešinėje) nuotrauka padidina šio rūbo vertę kaip muziejaus eksponato.