Naujausios
Šaltas pavasaris nemažina bedarbių
Analitikai teigimu, bendrajam vidaus produktui šiemet padidėjus 3 ar 4 procentais, nedarbo lygis Lietuvoje nesumažės. Šiuo metu jis siekia 15,1 procento. Šiaulių darbo biržoje kasdien apsilanko po 700--800 žmonių. Nedarbo lygis vis dar šiek tiek didėja, vilčių neteikia ir šaltas pavasaris, dėl kurio ūkininkai neprašo darbuotojų sezoninams darbams. Išryškėjo nauja tendencija — kas trečia laisva darbo vieta yra terminuota.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Pokalbiai koridoriuje
Šiaulių darbo biržoje prie konsultančių durų darbo ieškantys žmonės laukia. Gitana, turinti ir dabar paklausią virėjos specialybę, antri metai ieško darbo: „Virėja dirbti negaliu ir gal nebegalėsiu, nes turiu ligą. Ieškau kokio lengvesnio darbo, bet nesiseka. Dabar auginu vaiką“.
Rimantas, metalo apdirbimo technikas ir technologas, nedirba net 15 metų — nuo to laiko, kai bankrutavo televizorių gamykla: „Verčiausi atsitiktiniais darbais. Į Darbo biržą atėjau tik dabar — dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio“.
Profesijos neturintis dviejų vaikų tėvas Raimondas irgi pirmą kartą atėjo į Darbo biržą: „Nedirbu antri metai. Žmona irgi nedirba, augina vaikus ir gauna pašalpą. Čia esu dėl to, kad gali tekti pačiam mokėti sveikatos draudimo mokestį“.
„Nedirbu antri metai, kai baigėsi “Akropolio“ statyba. O dirbau solidžioje firmoje. Ji pažadėjo mane pakviesti dirbti Baltarusijoje, į parengiamuosius atominės elektrinės statybos darbus. Laukiu“, — pasakoja statybų montuotojas — suvirintojas Vytautas, kurį laiką gavęs nemažą bedarbio pašalpą. Vyras, atėjęs dėl privalomojo sveikatos draudimo. Sako, kad statybininkams Lietuvoje darbo greit nepadaugės. Šiauliuose apskritai statybų nelikę.
Balandis — rekordininkas
Iki gegužės pirmosios Šiaulių mieste ir rajone buvo 15 tūkstančių bedarbių. Nedarbo lygis nuo darbingo amžiaus žmonių — 12,9 procento. Tris pirmuosius metų mėnesius nedarbo lygis buvo stabilizavęsis — 12,7 procento. Balandį jis išaugo 0,2 procento.
Šiaulių rajone bedarbių skaičius per balandį ūgtelėjo nuo 13,1 iki 13,8 procento. Balandžio pabaigoje Šiaulių mieste buvo 10,7 tūkstančio, rajone — 4325 bedarbiai. Tačiau Šiauliuose nedarbas pastaruoju metu augo lėčiausiai iš visų šalies didmiesčių. Bedarbio pašalpas ano mėnesio pabaigoje gavo šiek tiek daugiau nei penktadalis miesto ir rajono bedarbių — 2770.
Krizė pakeitė bedarbių vyrų ir moterų santykį. Dabar tarp bedarbių vyrai mieste ir rajone sudaro 56 procentus, moterys — 44. Prieš krizę buvo atvirkščiai.
Jolanta Mikšionytė, Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja, aiškina, kad balandį išryškėjo susirūpinimas dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD).
„Kovą bendrame įsiregistruojančiųjų skaičiuje niekur nedirbę arba nedirbę po kelerius metus asmenys sudarė 34 procentus, o balandį — jau 45. Tai stiprus šuolis. Ir ypač jis jaučiamas Šiaulių rajone, kur minėta bedarbių kategorija sudaro net 52 procentus“, — sakė J. Mikšionytė.
Apie teigiamas tendencijas — vėliau
Anot J. Mikšionytės, balandį buvo ir teigiamų tendencijų.
Pirmą kartą per krizės laikotarpį (nuo 2008 metų pabaigos) įregistruotas didžiausias laisvų darbo vietų skaičius — 1200. Įdarbinta 1000 žmonių — irgi didžiausias skaičius. „Ar tokia tendencija bus stabili, paaiškės po kelių mėnesių, nes iš vieno mėnesio spręsti dar negalima“, — sako J. Mikšionytė.
Paklausiausių profesijų sąrašas beveik nesikeičia. Reikalingi pardavimų vadybininkai, buhalteriai, siuvimo technologai, programuotojai, pardavėjai, tarptautinių pervežimų vairuotojai, siuvėjai, medienos perdirbėjai, virėjai, šaltkalviai.
Pavyzdžiui, net dvylikai tolimųjų pervežimų įmonių reikia 80 vairuotojų. Vis daugiau specialistų prašo siuvimo įmonės, trūksta finansininkų ir buhalterių. Daugiausia darbuotojų prašė didieji prekybos tinklai, kuriems reikia pardavėjų, nes čia didelė darbuotojų kaita. Pramonės įmonėms buvo reikalingas tik vienas kitas darbuotojas.
Labai mažai darbo vietų nekvalifikuotiems darbininkams, kurių Darbo biržos registre — 36 procentai.
Išeitis — persikvalifikuoti, bet...
Darbo birža turi bedarbių perkvalifikavimo programą, pagal kurią šiemet buvo pasiųsta beveik 600 asmenų. Neblogai po kursų įsidarbinti sekasi pardavėjams, virėjams, padavėjams — barmenams, medžio apdirbimo specialistams, verslo organizatoriams, apskaitininkams.
Yra ir kita medalio pusė. Darbdaviams reikia kelerių metų darbo patirties turinčių darbuotojų. O po kursų tokios patirties nėra.
Dėl šios priežasties net ir po kursų sunkiausia įsidarbinti aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventams. Jiems skirta atskira finansavimo programa, kai Darbo birža tris mėnesius darbdaviams skiria 50 procentų subsidiją socialiniam draudimui ir darbo užmokesčiui. Balandį pagal šią programą pavyko įdarbinti 34 absolventus. Tačiau darbo neturinčių absolventų yra apie 500. „Tuojau bus ir naujų, nes baigiasi mokslo metai“, — liūdnai konstatuoja J. Mikšionytė.
Terminuoti ir viešieji darbai
Pastaruoju metu išryškėjo nauja tendencija — daugėja darbo vietų terminuotiems darbams. Dabar kas trečia laisva darbo vieta yra terminuota — nuo kelių mėnesių, pusės metų ar kiek daugiau. Iki krizės buvo apie 65 procentai terminuotų darbų, dabar — 80 procentų. „Tai vis geriau, negu nieko“, — sako J. Mikšionytė.
Balandį prasidėjo ir viešųjų darbų sezonas. Į juos pasiųsta 90 asmenų. Gegužę skaičius bus toks pat. Populiariausi viešieji darbai — aplinkos tvarkymas ir smulkūs įstaigų remontai, kurių mastai vasarą turėtų būti didesni. Dar niekas neprašo žmonių sezoniniams darbams — gal todėl, kad šaltas pavasaris.
Nedarbo lygis Šiaulių apskrities savivaldybėse balandžio pabaigoje
Rajonas Bedarbių skaičius Procentais
Šiaulių miestas 10 705 12,6
Šiaulių rajonas 4325 13,8
Akmenė 3130 18,8
Joniškis 2925 15,9
Kelmė 4160 18,4
Pakruojis 2015 12,1
Radviliškis 3980 13,3
Lietuva 325 000 15,1
Nedarbo lygis (procentais) apskrityse
Alytaus 17,9
Kauno 13,5
Klaipėdos 14,3
Marijampolės 13,7
Panevėžio 16,7
Šiaulių 14,2
Tauragės 15,9
Telšių 18,1
Utenos 16,1
Vilniaus 15,3
Lietuvos darbo biržos duomenys
KLIENTAI: Kasdien į Šiaulių darbo biržą pas 21 konsultantę apsilanko nuo 700 iki 800 klientų.
POKYČIAI: Jolanta Mikšionytė, Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja, sako, jog geresnių tendencijų darbo rinkoje atsiranda, bet ji nedrįsta tvirtinti, jog teigiami pokyčiai bus stabilūs.
Jono TAMULIO nuotr.
