Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Ryškėja politinių kapinių peizažas
Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis prie Lietuvos Seimo siūlo įkurti skulptūrų parką nusižengusiems politikams. Pasak politikos ir visuomenės veikėjo, dėl Rinkimų įstatymo netobulumo Lietuvos politinis peizažas pakrypo kapinių link. A. Juozaitis sako, kad šiandienos jaunimui jau reikia aiškinti, kas buvo Sąjūdis, o vienintelė dar išlikusi sąsaja su jaunąja karta — lietuvių kalba, kurios išlikimui gresia pavojus.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Spraga praleidžia apsišaukėlius
— Lietuvos politinę sistemą esate įvardijęs kaip komos būsenos. Kas lemia šią diagnozę?
— Rinkimų įstatymų netobulumas. Politinis peizažas pakrypo kapinių link. Po Seimo rinkimų žmonės beveik iš karto nusivilia išrinktaisiais. Paskutinis atvejis — dainuojančios, šokančios Arūno Valinsko vadovaujamos partijos atsiradimas. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad 400 žmonių gali susirinkti, įkurti partiją ir paskui valdyti valstybę. Tai yra visiškas absurdas.
Realu, kad po ketverių-trejų ar dar mažiau metų bus blogiau: atsiras tokių gelbėtojų, kurie šiuo metu slankioja aplink Seimą ir keikia viską pasaulyje. Jie surinks tuos 400 žmonių ir įkurs partiją.
Lietuvos sąlygomis partijoje turėtų būti 5 tūkstančiai žmonių: tada galima manyti, kad neatsiras apsišaukėlių, avantiūristų grupė, kuri pretenduos į visas privilegijas. Prezidentė turi teisę inicijuoti įstatymą. Jei Prezidentė nerodys pavyzdžio, tada sistema — tikrai komoje. Aišku, dauguma partijų Seime gali nebalsuoti, bet tada galima rengti referendumą.
— Kodėl žmonės per kiekvienus rinkimus iš naujo patiki pseudomesijais?
— Žmogus yra linkęs tikėti geresniu. Šiuo atveju netinka sakyti, kad viltis yra durnių motina, bet, pasirodo, taip yra. Lietuva ant apsišaukėlių iešmo tiesiog užšoka.
Reikia daryti išvadas. Iki Seimo rinkimų laiko dar liko. Jei ligonis nenori gydytis, jo niekas neišgydys.
Mediniai politikai
— Graikija organizuoja streiką po streiko, Rumunijoje — didžiausias streikas per 20 metų. Lietuviai valdžios abejotinus sprendimus priima gana nuolankiai. Kaip manote, kodėl?
— Streikuotojais labai nepasitikiu. Mažiausiai streikuoja skandinavai arba šveicarai — jų streikas yra referendumas. Žinoma, galima streikuoti, kaip kažkada „streikavo“ A. Valinskas. Gavo baudą už melagingą policijos iškvietimą ir ją vežė centais. Tada visas A. Valinskas ir atsiskleidė — save įkainojo centų maišu.
Reikia daryti esmines išvadas, kad į rinkimus nepatektų avantiūristai, kaip dabar A. Sacharukas ir L. Karalius, su kuriais Lietuva turi tąsytis. Koks čia reiškinys? Bausti ir viskas. Be jokių konstitucinių teismų. Kodėl Seimui trūksta valios? Tokių kaip sacharukai ne vienas sėdi, kurie kaišioja svetimas korteles.
— Kas atsitiko, kad politikai misiją suvokia kaip privilegiją, bet ne darbą, ne atsakomybę tautai?
— Jeigu politikui apsiverčia liežuvis pasakyti, kad yra valstybės simbolis, tokia ir vertė to politiko.
— Politikų gėdos jausmas — miręs?
— Nebūna, kad visi blogi. Č. Juršėno pavyzdys: žmogus ideologiškai buvęs ir šioks, ir anoks, bet niekada jam negali prikišti savanaudiškumo.
Žmonių sąmonėje įdiegta, kad politika yra verslas (Laisvosios rinkos institutas yra ledlaužis šioje vietoje), nacionalinis turtas, UNESCO objektas — viskas yra verslas. Valstybė irgi yra pirkimo — pardavimo objektas: tegul perka visokie viljamsai, ką ir padarė.
Reikia sustoti. Esu tikras, kad komunos, bendruomenės idėjos grįš į Lietuvą. Ne lygiavos, o teisingumo principu. Socialios visuomenės gyvenimo išlikimo dėsnis yra ne mano, o kito interesas. Jeigu šeimoje gyventume tik sau: čia — mano teisės, ir nesikišk? Tik sugyvendamas, nusileisdamas, atleisdamas gyveni. Valstybėje tas pats.
— Ar nenutinka taip, kad bloga reklama politikui tampa gera reklama — jis yra matomas, žinomas, išgirstamas?
— Olimpijoje, kur vyko Olimpinės žaidynės, buvo statomos skulptūros atletams, nusižengusiems taisyklėms. Galbūt prie Seimo rūmų, Neries krantinėje, irgi reikėtų parko, kuriame stovėtų skulptūros tiems, kurie darė gėdą Lietuvos Seimui. Stovėtų medinis L. Karalius ir medinis A. Sacharukas ir visi kiti, į juos panašūs. Ir tegul mato seimūnai, kur jiems vieta.
— Užsienio valstybėse politikų atvaizdai atsiduria ir ant prezervatyvų, ir klozeto dangčių, o pas mus...
— Analinės kultūros propagavimas man nėra simpatiškas. Geriau ant cigaretės: surūkai, ir išėjo kaip dūmas. Ir dar ant to žmogaus veido užrašyti „Rūkymas žudo“.
Ar kalbėsimės angliškai?
— Kur Lietuvoje pilietinės visuomenės, ugdomos 20 metų, balsas?
— Pilietinė visuomenė Londone. Paieškokite. Dar Airijoje. O vietinė... Pavyzdžiui, mano mama yra pilietinė visuomenė. Ji klauso radijo stočių, skambina į laidas, reiškia savo nuomonę. Būtent tuo požiūriu: žiūrėkime ne savęs, o visų. Visų nesužiūrėsi, nebent kaimynų interesus. Aktyviausi — pensininkai. Jie — vienintelė viltis, Dieve duok, kad ilgiau gyventų.
— O naujoji karta?
— Naujajai kartai jau reikia aiškinti, kas buvo Sąjūdis. Vienintelis saitas, kad mes su jais dar susikalbame, yra lietuvių kalba, kultūra.
Bus dar blogiau, kai anglų kalba bus mokoma aukštosiose mokyklose. Nuo rusų kalbos šiaip taip apsigynėme (sovietinėje imperijoje buvo kelios respublikos — Lietuva, Gruzija — kur nacionalinės kalbos buvo saugomos aukštajame moksle). Tuoj bus viskas angliškai: o tada iškils klausimas, kam mokyklose reikia mokytis lietuviškai, jei šios kalbos toliau nereikės.
— Ką apie visuomenę rodo pilietinės akcijos?
— Aš labai palaikau pilietinę akciją prieš gėjus. Mane gali apšaukti, kuo nori, kad nesu demokratas. Bet aš nesu demokratas, jei man liepia išsirengti.
Nereikia aiškinti, kad europietiški įstatymai kažko iš mūsų reikalauja. Europietiški įstatymai dažnai primena Romos imperijos paskutinįjį šimtmetį. Tačiau imperija žlugo.
Koktu ir latviams
— Gyvenate, dirbate Lietuvoje ir Latvijoje. Gal galite palyginti dabartinę politinę situaciją šiose šalyse?
— Pas latvius dar prasčiau. Jie neturi, kaip mes, pusės mažoritarinės (alternatyvios), pusės proporcinės (atstovaujamosios) sistemos; jie turi tik proporcinę. Partijų narių skaičiaus kvota labai maža, tad partijų prisiveisę.
Latvijos Prezidento rinkimuose užtenka 51 Seimo nario balso: partijų lyderiai nusprendžia, kas bus Prezidentas. Pastarasis Prezidentas atsirado Zoologijos sode: susirinko keturių partijų lyderiai kavinėje, išsikvietė Valdį Zatlerą ir pasakė: „Tu būsi Prezidentas“. Žurnalistai jį pavadino Prezidentu iš Zoologijos sodo. Dabar klausia: “Kaip Jūsų humoro jausmas, pone Prezidente?“ “Nieko: pro Zoologijos sodą praeinu, kartais nusišypsau.“
Baisiausia, kad latviai yra priėmę 1922 metų Konstituciją. Latvių politinis elitas jau buvo parengęs naują variantą, su numatytais visuotiniais Prezidento rinkimais, bet 1934 metų perversmas sustabdė politinį procesą.
Raugčioja jie dabar nuo savo sistemos, net liūdna žiūrėti.
— Kokia šiandieninė Latvijos visuomenė?
— Yra dvi pusės. Pas juos daug rusakalbių, Rygos meras yra rusas, jo tėvai neturi Latvijos pilietybės.
Latvijoje — hermetiškas politikavimas, ant pirštų galiu suskaičiuoti penkis vedančiuosius politikus ir partijas, jie tarpusavyje žaidžia kombinacijas. Visuomenei koktu darosi.
„Saskania centrs“ (“Santarvės centras“, centro kairės politinių partijų susivienijimas) pagrindiniai rinkėjai yra rusakalbiai. Jei jie laimės spalį parlamento rinkimus, galimi didžiuliai konstituciniai, rinkimų įstatymų pokyčiai. Didžiulė masė rusakalbių taps balsuotojai, ko latviai tik košmariškuose sapnuose laukė.
Kitas judėjimas, vadinamasis tautinis, labai stiprus. Nepalyginti su Lietuva. Latvijos kultūros ministras I. Dalderis pasakė, kad Latviją gali valdyti tik latviai. Kad čia yra latvių valstybė ir jie atsakingi už savo valstybės likimą. Visi kiti gali prisidėti, bet už valstybės likimą atsakingi latviai.
Iš tiesų ir lietuviai turi būti atsakingi už Lietuvos valstybę. Labai gerai tai apibrėžta pirmojo Latvijos demokratiškiausio prezidento Janio Čakštės (visi keturi prieškariniai latvių prezidentai buvo žiemgaliai): „Latvijos valstybė gimė iš latvių susitarimo, o plauks ir žaliuos jinai iš Latvijos tautos susitarimo“. Iki tokios sąmonės pas mus dar nenueita, Latvijoje tai — jau kasdienybė.
POZICIJA: Arvydas Juozaitis įsitikinęs, jog Lietuvoje reikia stambinti partijas: „Pripažinkime, kad tai — akivaizdi, baisiausia, akis draskanti rinkimų įstatymo spraga. Reikia ją kuo greičiau taisyti, nes išbėgs visas vanduo, išvažiuos Lietuva.“
Redakcijos archyvo nuotr.
