Rūpintojėlis iš mokyklos klausosi mišių

Rū­pin­to­jė­lis iš mo­kyk­los klau­so­si mi­šių

Šiau­lių ra­jo­ne, Aukš­tel­kė­je, ant mo­kyk­los-dau­gia­funk­cio cent­ro fa­sa­do šiau­lie­čiai dai­li­nin­kai Re­da ir Arū­nas Uo­gin­tai ku­ria Lie­tu­vos šimt­me­čiui skir­tą gra­fi­tį su Rū­pin­to­jė­liu, tris­pal­ve, au­di­mo stak­le­lė­mis. Svi­li­nant karš­čiui ži­no­mi me­ni­nin­kai pa­sa­ko­ja, kad nuo 8 met­rų aukš­čio pa­sto­lių net ir per ke­lis šim­tus met­rų gir­di­si, ką per mi­šias sa­ko Aukš­tel­kės baž­ny­čios kle­bo­nas.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Svi­li­nan­tis karš­tis – daug ge­riau

Ži­no­mi me­ni­nin­kai Re­da ir Arū­nas Uo­gin­tai penk­ta­die­nį prie Aukš­tel­kės mo­kyk­los sie­nos pa­si­sta­tė pa­sto­lius ir pra­dė­jo kur­ti uni­ka­lų Šiau­lių ra­jo­nui gra­fi­tį.

Šį penk­ta­die­nį dai­li­nin­kai 100 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to gra­fi­tį pri­va­lo baig­ti, jis bus už­deng­tas dro­bu­le iki bir­že­lio 16-osios, kai kū­ri­nys bus pri­sta­ty­tas vi­suo­me­nei, pa­gerb­tas iš­kil­min­ga mo­ki­nių ei­se­na.

Ter­mo­met­ras sau­lė­je ro­do be­veik 40 laips­nių karš­čio. Arū­nas Uo­gin­tas pa­si­ly­pė­jęs ant pa­sto­lių, sie­kian­čių 8 met­rų aukš­tį. Re­da ta­po apie vi­du­rį ar­ba prie pa­sta­to apa­čios.

„Gra­fi­čiui karš­tis la­bai ge­rai. Jei­gu bū­tų lie­tus ir vė­jas – bū­tų la­bai blo­gai! Karš­ty­je da­žai ge­riau džiūs­ta. Kai praė­ju­sios va­sa­ros ne­bu­vo vi­sai, žie­ma bu­vo šal­ta – karš­tis yra la­bai ge­rai“, – ste­bi­na iš­tver­me A. Uo­gin­tas jau be­veik sa­vai­tę svi­li­nant sau­lei „ka­ban­tis“ ant pa­sto­lių.

Abu dai­li­nin­kai prie gra­fi­čio kas­dien pra­lei­džia po 13 va­lan­dų: nuo 9 iki 22 va­lan­dos. Su ne­di­de­lė­mis per­trau­ko­mis, bet be išei­gi­nių.

Dai­li­nin­kas pa­sa­ko­ja, kad apie du mė­ne­sius už­tru­ko pa­si­ren­gia­mie­ji dar­bai – bu­vo ieš­ko­ma sim­bo­lių, ku­ria­mi es­ki­zai, tra­fa­re­tai. Pir­miau­sia ant sie­nos bu­vo iš­purkš­tas pie­ši­nys pa­gal tra­fa­re­tus, vė­liau – ta­po­ma, purš­kia­ma da­žais.

A. Uo­gin­tas pa­sa­ko­jo, kad dėl mo­ty­vų, kas tu­ri bū­ti pa­vaiz­duo­ta gra­fi­ty­je, skir­ta­me vals­ty­bės šimt­me­čiui, bu­vo vyk­do­mos Aukš­tel­kės moks­lei­vių ap­klau­sos, ta­čiau nu­spręs­ti tu­rė­jo pa­tys dai­li­nin­kai.

Ka­dan­gi mo­kyk­los fa­sa­do vir­šu­je bu­vo de­ko­ra­ty­vi­nis lan­gas, dai­li­nin­kai spren­dė, ką da­ry­ti. Išei­tys tik dvi – ar­ba nu­dau­žy­ti, ar­ba kū­ry­biš­kai pa­nau­do­ti. Taip gra­fi­čio vir­šu­je at­si­ra­do lie­tu­viš­kos au­di­mo stak­le­lės, o jo­mis au­džian­čios ran­kos sim­bo­li­zuo­ja mo­ky­to­jo ran­kas: ug­dan­čias, ku­rian­čias, mo­kan­čias.

Vals­ty­bin­gu­mo šimt­me­čiui skir­ta­me gra­fi­ty­je at­si­ra­do ir tris­pal­vės sim­bo­lis, gė­lės, au­ga­lai, že­mė ir dan­gus, įam­ži­nan­tys, ap­rė­mi­nan­tys žmo­gaus gy­ve­ni­mą.

Dai­li­nin­kai, ieš­ko­da­mi sim­bo­lių ty­ri­nė­jo ir gy­ven­vie­tės pa­va­di­ni­mo kil­mę, vie­to­vę.

„Ieš­ko­da­mi sim­bo­lių at­si­rė­mė­me į ke­lis pa­grin­di­nius taš­kus: Aukš­tel­kė – aukš­tai telk­šan­tis, aukš­tai sto­vin­tis, aukš­čiau­sio­je vie­to­je – baž­ny­čia. Taip at­si­ra­do Rū­pin­to­jė­lio sim­bo­lis. Rū­pin­to­jė­lis – la­bai gra­žus lie­tu­viš­kas sim­bo­lis, bet jis už­mirš­tas. Rei­kia jį pri­kel­ti!“ – pa­sa­ko­jo A. Uo­gin­tas.

Dai­li­nin­kai il­gai ieš­ko­jo au­ten­tiš­ko Rū­pin­to­jė­lio. Rū­pin­to­jė­lio skulp­tū­rų ieš­ko­jo liau­dies me­no al­bu­muo­se Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­ju­je, tin­ka­mą skulp­tū­rė­lę ra­do Ro­kiš­ky­je. Pa­gal ją ir in­terp­re­ta­vo Rū­pin­to­jė­lio sim­bo­lį ant Aukš­tel­kės mo­kyk­los fa­sa­do, nes ti­ko ir pur­pu­ri­nė to­ga, ir si­lue­tas, ir sim­bo­li­ka.

8 met­rų aukš­ty­je gir­di­si ir mi­šios, ir ka­ras

„Rū­pin­to­jė­lis – tik­ras lie­tu­viš­kas sim­bo­lis. Jis yra lie­tu­viui vis­kas – ir Die­vas, ir pa­var­gė­lis, ir tė­vas, ir uba­gas. To­kie jo bruo­žai su­for­muo­ti to­se lie­tu­viš­ko­se skulp­tū­rė­lė­se, mes juos ir sten­gė­mės vi­sus pa­nau­do­ti“, – pa­sa­ko­jo A. Uo­gin­tas.

Bu­vo atė­ję pa­si­žiū­rė­ti ku­ria­mo gra­fi­čio ne­ma­žai žmo­nių, kai ku­rie ste­bė­jo­si, kam dai­li­nin­kai „Die­vą jiems nu­pai­šė“. Dai­li­nin­kai aiš­ki­no, kuo ski­ria­si Die­vas ir lie­tu­viš­ka­s Rū­pin­to­jė­lis, ku­rio vaiz­di­nį kaž­kas iš lie­tu­vių re­gė­jęs.

„8 met­rų aukš­ty­je at­si­ve­ria ne tik ki­to­kie vaiz­dai, bet ir ki­to­kie gar­sai, kva­pai. Gir­džiu, kaž­kas kal­ba lyg vi­sai ša­lia – ne iš kar­to su­pran­tu, kad 8 met­rų aukš­ty­je gir­džiu kle­bo­no, ku­ris au­ko­ja mi­šias Aukš­tel­kės baž­ny­čio­je, žo­džius, nors baž­ny­čia už ko­kių 300 met­rų. O va­ka­rais, kai su­si­ren­ka paaug­liai žais­ti ka­ro prie mo­kyk­los, gir­džiu, kaip sa­ko, kad ko­vo­ja su Ru­si­ja“, – pa­sa­ko­jo pa­tir­tis A. Uo­gin­tas.

Dar pa­sa­ko­jo, kad 8 met­rų aukš­ty­je jun­ta­mas vi­sai ne gry­no oro, o smo­go kva­pas.

Kol esi vir­šu­je, ne­ma­tai vi­so gra­fi­čio vaiz­do, o tik už­da­žo­mą vie­tą, ten­ka nu­lip­ti, kad pa­ma­ty­tu­mei, ką rei­kia da­ry­ti to­liau.

Įsi­min­ti­nas mo­kyk­los pro­jek­tas

Aukš­tel­kės mo­kyk­los di­rek­to­rius Vai­das Ba­cys pa­sa­ko­jo, kad gra­fi­tis – da­lis Aukš­tel­kės mo­kyk­lo­je vyk­do­mo pro­jek­to „Šiuo­lai­ki­nio me­no agen­tū­ra 3“, ku­rį su Aukš­tel­kės mo­kyk­los mo­ki­niais ir vyk­do ži­no­mi Šiau­lių me­ni­nin­kai R. ir A. Uo­gin­tai.

Pro­jek­tas mo­kyk­lo­je tę­sia­si jau tre­čius me­tus, kas­met Aukš­tel­kės mo­kyk­la su­ran­da vis ki­to­kių veik­lų.

Šie­met, vals­ty­bės šimt­me­čio pro­ga, nu­tar­ta su­jung­ti gra­fi­čio me­ną, kaip šiuo­lai­ki­nį reiš­ki­nį, at­spin­din­tį nū­die­nos idė­jas ir es­mi­nius, lai­ko pa­tik­rin­tus sim­bo­lius.

„Dėl Rū­pin­to­jė­lio dau­ge­lis dis­ku­tuo­ja. Yra tų, ku­riems pa­tin­ka, yra, ku­rie ke­lia klau­si­mus. Mū­sų mo­kyk­los vai­kai su mo­ky­to­jais daug dis­ku­tuo­ja apie tai, ar mes tu­ri­me bi­jo­ti tra­di­ci­jų, ma­tyt, dar il­gai bus ak­tua­lu kal­bė­tis su jau­nais žmo­nė­mis apie tra­di­ci­nių sim­bo­lių reikš­mę mū­sų gy­ve­ni­me“, – sa­kė V. Ba­cys.

Mo­kyk­los di­rek­to­rius ti­ki­si, kad to­kiu ori­gi­na­liu bū­du su to­kiu įspū­din­gu gra­fi­čiu ant mo­kyk­los fa­sa­do mi­ni­mas vals­ty­bės šimt­me­tis tu­rė­tų iš­lik­ti mo­ki­nių at­min­ty­je il­gai.

Ci­ta­ta: 8 met­rų aukš­ty­je gir­džiu kle­bo­no, ku­ris au­ko­ja Mi­šias Aukš­tel­kės baž­ny­čio­je, žo­džius, nors baž­ny­čia už ko­kių 300 met­rų

Gied­riau BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dai­li­nin­kas Arū­nas Uo­gin­tas sa­ko, kad nė­ra la­bai pa­pras­tas jaus­mas vi­są dar­bo die­ną pra­leis­ti ant 8 met­rų aukš­čio pa­sto­lių, nors jie ir pri­tvir­tin­ti, bet siū­ba­vi­mas to­kia­me aukš­ty­je vis tiek jau­čia­si.

Aukš­tel­kės mo­kyk­los pa­sta­tas kas­dien kei­čia­si. Penk­ta­die­nį gra­fi­tis bus ­baig­tas.

Re­dos Uo­gin­tie­nės dar­bas – ar­čiau že­mės.

Lan­gas vir­to au­di­mo stak­le­lė­mis, au­džian­čio­mis Lie­tu­vos tris­pal­vę.