Naujausios
Daugėja rūkančių ir mieste, ir rajone
Visose Lietuvos savivaldybėse 2018 m. ir 2022 m. buvo atlikti suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimai.
Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus daugėjo ir rūkančių tabako gaminius, ir elektronines cigaretes šiauliečių. Tabako gaminius rūko kas penktas, o elektronines cigaretes – beveik kas dešimtas respondentas.
Šiaulių mieste rūkiusiųjų tabako gaminius per pastarąjį mėnesį nuo 2018 iki 2022 m. pagausėjo nuo 16,2 iki 21,7 proc. Kasdien rūkančiųjų skaičius per tą patį laiką išaugo nuo 15,2 iki 20,8 proc. Kasdien rūkančiųjų elektronines cigaretes per minimą laikotarpį pagausėjo nuo 1,7 iki 9,1 procento.
Šiaulių rajone taip pat daugėja rūkančiųjų ir tabako gaminius, ir elektronines cigaretes. Kas septintas rūko tabako gaminius, o 1,9 proc. – elektronines cigaretes.
Kelia nerimą politikams
Šiaulių krašto atstovė Seime Rima Baškienė pabrėžia, jog valstybės formuojama politika rūkymo atžvilgiu yra santykinai griežta, tačiau remiantis vien draudimais pasiekti gerų rezultatų sunku.
Jos nuomone, pasiteisina kai kurie Seime priimti politiniai sprendimai dėl nerūkymo vietų.
Pavyzdžiui, dėl nerūkymo kavinėse, restoranuose arba daugiabučių balkonuose arba savivaldybių iniciatyva priimami sprendimai dėl nerūkymo zonų skelbimo viešose vietose. Vien Šiaulių mieste tokių nerūkymo zonų yra pusšimtis.
„Kai kas labai priešinosi tam, kad esą paminamos žmogaus teisės, draudžiant rūkyti kavinėse ar tam tikrose viešose vietose, – prisimena politikė. – Bet argumentavome, kaip tuomet yra su teisėmis tų, kurie nerūko ir nori būti sveikoje aplinkoje, o ne dūmuose? Dabar jau nė neįsivaizduojame, kad kavinėse gali būti kitaip.“
Jos žodžiais, norintiems mesti rūkyti gali padėti ne tik priklausomybių ligų centrai ar šeimos gydytojai. „Per prievartą nė vieno neišgydysi, bet kiekvienam reikia paskatinimo, – sako R. Baškienė. – Šalia rūkančiojo esantys artimieji, draugai, kolegos turėtume skatinti ir palaikyti jo pastangas mesti rūkyti.“
Politikę ypač neramina rūkyti bandančių ir rūkančių vaikų, paauglių statistika.
„Žala žmogui didžiulė paliekama, o vaikai viską nori išbandyti, – sako ji. – Todėl manau, kad labai svarbu yra švietimas – nuo mokyklos ir šeimose turi būti aiškinama, kokią žalą atneša rūkymas.“
Anot politikės, bet kuris draudimas sukelia nepasitenkinimą. „Aš nesu šalininkė vien draudimų, – teigia R. Baškienė. – Todėl manau, kad labai svarbi šviečiamoji, auklėjamoji veikla. Kita vertus, jeigu šeimose tėtis ir mama rūko, tai vaikas, matydamas tokį pavyzdį, seks jų pėdomis, net jeigu tėvai ir aiškins, kad rūkyti nėra gerai. Ką galime kiekvienas suaugęs žmogus, suvokdamas rūkymo žalą, padaryti, tai pirmiausia galvoti, kaip apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo įpročio.“
Rūkaliai priklausomybės ligų centrą aplenkia
Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Šiaulių filialo direktorė, pabrėžia, jog dar labai nedaug rūkančiųjų kreipiasi dėl pagalbos mesti rūkyti.
Į RPLC Šiaulių filialą per I-III šių metų ketvirčius kreipėsi tik du tokie asmenys. Per praėjusius metus tokių asmenų iš viso buvo devyni. Duomenys, kiek iš jų atsikratė žalingo įpročio, nėra renkami.
Kokią paslaugą gali gauti rūkantieji?
„Visi asmenys paprastai kreipiasi savo noru. Šeimos gydytojas gali tik patarti, rekomenduoti kreiptis pagalbos. Bet, atvykę su šeimos gydytojo siuntimu, už konsultacijas nemoka“, – pabrėžia J. Šimanauskaitė.
Norintiems mesti rūkyti teikiamos specialistų konsultacijos, parenkamas medikamentinis gydymas, pakaitinė nikotino terapija bei konsultacijos dėl elgesio pokyčių. Konsultuojant specialistui, sudaromas asmeninis, individualus metimo rūkyti planas.
Gydytojai norintiems mesti rūkyti siūlo pakaitinę nikotino terapiją – pleistrų, kramtomos gumos, burnos purškalų – ir šią terapiją derinti su kognityvine elgesio terapija, nes dažnai ši priklausomybė dar ir yra psichologinė.
Be pagalbos – sunku
„Dažnai pats rūkymo procesas tampa rūkančiojo kasdienybės dalimi, – akcentuoja J. Šimanauskaitė. – Dar yra rūkymo aplinka, kurioje būnant rūkančiajam kyla didžiausias noras rūkyti. Šiuos aspektus siūloma aptarti su specialistu, aptarti atkryčio galimybes. Reikia suvokti, kad tabako rūkymas yra priklausomybė. Atkryčiai ištinka tada, kai žmogus jau patiki savo jėgomis ir sako, na, pabandysiu, surūkysiu vieną ir dažniausiai po tos vienos cigaretės seka visas pakelis. Ir visas gydymas nueina veltui.“
Statistika rodo, kad atsisakyti cigaretės dūmo labai sunku: tik apie 5 proc. rūkančių asmenų tai pavyksta be pagalbos. Viešoje erdvėje ne tik specialistai, politikai, bet ir kunigai diskutuoja, kad elektroninės cigaretės ir kiti panašūs įrenginiai, kuriuose kaitinamas tabakas, daro mažesnę žalą ir galėtų būti alternatyva neįstengiantiems mesti rūkyti.
Dideli tikslai, mažos priemonės
Šiuo metu rengiamame strateginiame valstybinės politikos dokumente – Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų – keliamas tikslas iki nurodytų metų rūkymą sumažinti perpus.
Darbotvarkės rengėjas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), numato, kad pagalba jau dabar rūkantiesiems, norintiems atsisakyti cigarečių, bus siūloma telefoninės pagalbos linija (angl. quitline) ir atnaujinta svetainė nerukysiu.lt.
Ar jos, kartu su pradėjimo rūkyti prevencijos priemonėmis, yra pakankamos, kad per ateinančius 12 metų rūkančiųjų skaičius sumažėtų perpus?
Darbotvarkės projekte itin daug dėmesio skiriama kovos su narkotikų vartojimu klausimams, įskaitant žalos mažinimo koncepcijos taikymą. Tačiau ši koncepcija, anot NTAKD, taikytina tik narkotikams, bet ne tabakui. NTAKD nurodo, kad tabako žalos mažinimo koncepcija neturi mokslinio patvirtinimo.
Ar Lietuvos gyventojams mesti rūkyti padėtų elektroninės cigaretės bei kiti nedegūs tabako produktai, ar ne? Elta informuoja, kad dėl šio klausimo remia ietis ne tik politikai, bet ir mokslininkai bei valdininkai.
Vienas iš pagrindinių diskusijų dėl šio dokumento objektų – ar į šį dokumentą bus įtraukta tabako žalos mažinimo koncepcija. Kai tiems, kurie mesti rūkyti neketina ar nesugeba, suteikiama galimybė pereiti prie mažesnės žalos, nedegių tabako gaminių.
NTAKD tvirtina, kad nėra mokslinių tyrimų, kurie įrodytų, jog alternatyvūs, nedegūs tabako gaminiai daro mažesnę žalą gyventojų sveikatai.
Tai ginčija ne tik kai kurie Seimo politikai, bet ir nepriklausomi mokslininkai, dalyvaujantys Seimo diskusijose. Pavyzdžiui, savo išvadą Seimo Sveikatos reikalų komitetui teikusios Seimo Priklausomybių komisijos posėdyje dalyvavo Londono karališkojo koledžo Psichiatrijos, psichologijos ir neurologijos mokslų instituto Priklausomybių departamento Nikotino tyrimo grupės mokslinis darbuotojas dr. Erikas Simonavičius.
Jis komisijos nariams skaitė pranešimą apie pagalbą rūkantiems ir tabako žalos mažinimo priemones Jungtinėje Karalystėje.
Kalbėdamas apie tabako žalos mažinimą, E. Simonavičius labiausiai kenksmingais produktais įvardijo esant degius tabako produktus – cigaretes, cigarus, pypkes – mažiau žalingais – nedegančius tabako produktus – kramtomąjį tabaką, kaitinamuosius tabako produktus.
E. Simonavičiaus teigimu, mažiausiai žalingi yra nedegantys nikotino produktai – pakaitinė nikotino terapija, elektroninės cigaretės.
Mokslininko teigimu, Jungtinė Karalystė yra labai liberali šalis žalos mažinimo ir elektroninių cigarečių vartojimo atžvilgiu. Čia elektroninės cigaretės yra vartojamos plačiai, jos padėjo sumažinti rūkančiųjų skaičių.
Pasak jo, Anglija galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai todėl, kad pagal pasaulinius tabako kontrolės rezultatus ji jau kelerius metus yra pirmojoje vietoje, tuo tarpu Lietuva – tik 29. 2006 m. tiek Jungtinė Karalystė, tiek Lietuva pagal rūkymo paplitimą buvo toje pačioje vietoje. Šių metų duomenimis, Didžioji Britanija sumažino rūkančiųjų skaičių beveik dvigubai, o Lietuvoje pokytis nėra didelis.
Mokslininkai pripažįsta, kad nikotinas pats savaime iš esmės nėra žalingas (išskyrus žalą vaisiui nėštumo metu ir žalą besivystančiam organizmui). Rūkantiesiems daugiausiai kenkia su cigarečių dūmais į organizmą patenkančios dervos ir kitos toksinės medžiagos.
Tuo tarpu Gyvybės mokslų ir edukologijos institutas, Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija, Psichikos sveikatos valdybos asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija tvirtino, kad rengiama ilgametė valstybės strategija tabako kontrolės, prevencijos bei žalos mažinimo srityje yra „fragmentiška, nenuosekli ir neatliepia nūdienos aktualijų bei visuomenės poreikio“.
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, ką apie naują Nacionalinę darbotvarkę bei žalos mažinimo koncepcijos pritaikymą tabako srityje galvoja Lietuvos politikai. Tačiau Seimo nariai šiuo klausimu kalbėti dažniausiai atsisako.
Vienas didžiausių vėžio rizikos veiksnių
Mokslo įrodymų dėl kenksmingo rūkymo poveikio sveikatai yra daugiau nei pakankamai. Daugiau nei trečdalis (34,9 proc.) Lietuvos gyventojų rūko, rodo 2021 m. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvoje tyrimo duomenys. Rūkantieji kasdien susiduria su mažiausiai 70 cigarečių dūmuose esančių medžiagų, kurios skatina vėžinius susirgimus.
Gydytoja onkologė Vaida Vaitiekaitytė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos laikinoji vadovė, pabrėžia, jog rūkymas sukelia ne tik onkologines ligas, bet ir kitas – kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligas.
Ji vardija, jog tabakas kaip nepriklausomos rizikos veiksnys sukelia tokius vėžius, kaip burnos ir kaklo navikus, nosies, prienosinių ančių, gerklės, stemplės, adenokarcinomą ir plokščialąstelinę karcinomą. Plaučių vėžys – iš vėžinių susirgimų numeris pirmas, kurį sukelia rūkymas. Rūkymas didina skrandžio vėžio riziką, taip pat inkstų, gimdos kaklelio, kiaušidžių, šlapimo pūslės ir šlapimtakių, mieloidinės leukemijos. Yra duomenų, jog moterims didina krūties vėžio riziką.
„Rūkymas daro įtaką organizmui ne tik sukeldamas vėžį, bet ir blogindamas vėžio gydymą, – pabrėžia gydytoja. – Rūkantys pacientai ateina su gretutinėmis plaučių ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga, didesne kardiovaskuline rizika. Dėl prastesnės paciento funkcinės būklės ne visas gydymo priemones galime pasiūlyti. Taikant spindulinę terapiją, chemoterapiją ar imunoterapiją, didėja šalutinių reakcijų rizika vien dėl to, kad žmogus yra rūkantis.“
Jeigu žmogus rūko, gali būti atidedamos planinės gydymo paslaugos.
„Rūko arba rūkė pusė vyrų, kurie ateina gydytis vėžinių ligų į kliniką, matome, jog daugėja rūkančių moterų ir daugėja besirenkančių naujus rūkymo būdus – elektronines cigaretes, – pasidalija savo stebėjimais V. Vaitiekaitytė. – Kol kas nėra visiškai aiškių, konkrečių rekomendacijų, kaip vertinti jų poveikį. Kad vėžys išsivystytų, reikia daugiau laiko, daugiau tyrimų. Tačiau plaučių vėžys išsivysto vis jaunesniems žmonėms. Apskritai vėžys „jaunėja“.
